Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, pateikė testatorės 2005 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto testamento kopiją, iš kurio turinio matyti, kad testatorė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius daiktus paliko atsakovui L. B..

4. Ieškovas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, pateikė testatorės 2005 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto testamento kopiją, iš kurio turinio matyti, kad testatorė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius daiktus paliko atsakovui L. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teismą civilinio proceso tvarka.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia nuginčyti M. B. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytą testamentą, kuriuo testatorė dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliko (atsakovui) sūnui L. B. (e. b. l. 16). Testamentų registro duomenis nustatyta, kad M. B. be ginčijamo testamento, 2005 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudariusi kitą testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 33-iojo biuro notarė P. J. (e. b. l. 17- 19). Iš testatorės 2005 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto testamento turinio matyti, kad testatorė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius daiktus paliko (atsakovui) tam pačiam sūnui L. B. (e. b. l. 27). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys ir testatorės 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytas testamentas būtų nuginčytas, visą turtą paveldėtų tas pats įpėdinis pagal ankstesnį testamentą, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 29 d., tai yra atsakovas L. B., todėl laikė, kad ieškovas S. B., kuris testamento nuginčijimo atveju, neįgytų teisės pretenduoti į testatorės turtą, nėra įpėdinis pagal testamentą ar įstatymą, turintis teisę ginčyti testamentą vadovaujantis CK 5.17 straipsniu. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

13. Remiantis CK 5.17 straipsnio 2 dalimi, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas M. B. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytą testamentą ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad testatorė M. B., nors ir būdama veiksni, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-330/2011). Prie CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių neįtvirtintas CK 1.89 straipsnyje nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007). Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pripažinus negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytą testamentą, ankstesnis testatorės M. B. testamentas savaime taptų galiojančiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje negalima padaryti išvados, jog testatorės 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaryto testamento panaikinimas ieškovui nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino civilinio proceso taisykles atsisakydamas priimti ieškinį. Kadangi klausimą dėl ieškinio priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.