Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės I. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

2. 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

3. 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. 2016 m. sausio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės ligų, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2017 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2016 m. sausio 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę - 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo;

5. 2017 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių;

6. 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2-931 ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikus dalies laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmės pabaiga 2020 m. lapkričio 28 d.;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. 19.00 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia iš rankų ir kojų ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo nukentėjusiajai K. V. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kaktoje ir abejose kojose padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas G. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. V. pažįsta jau labai senai, pažinojo ir jos tėvą. K. liko našlaite, todėl, kai jai reikėjo pagalbos, ji kreipėsi į jį. Dar anksčiau buvo priėmęs K. gyventi pas save bute, nes ji neturėjo kur gyventi. Pagyvenusi susirado butą išsinuomoti ir išėjo iš jo, bet kartas nuo karto paskambindavo. 2024 metais gegužės 3 d., nors tiksliai datos negali dabar prisiminti, jam paskambino K. ir paklausė, ar galėtų pas jį ateiti. Pasakė, kad gali. Kai atėjo pas jį K., pamatė, kad ji sumušta. Matėsi sumušta kakta, po akim mėlynė, kur dar tiksliai buvo sumušimai, jis nežiūrėjo. K. skundėsi, kad išmušė dantį, kurį, negali pasakyti. Žino, kad priekinio viršuje danties ji neturėjo jau anksčiau, bet kalbant matė, kad nėra ir daugiau dantų. Paklausus kas atsitiko, K. pasakė, kad gyveno su vyriškiu V., kuris prisigėręs ją primušė. Paminėjo, kad sudaužė jos telefoną. Sakė, kad mušė rankomis, kojomis spardė. Matė, kad K. šlubčiojo. K. pasiprašė pas jį pagyventi, nes neturėjo kur eiti. Jis leido jai pas save pagyventi, kol susiras gyvenamą vietą. Kitą dieną matydamas, kad K. jaučiasi blogai, nuvežė ją į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Palaukė, kol ją apžiūrėjo daktarai. Po apžiūros K. buvo išleista gydytis namuose. K. dėl sumušimo kreipėsi į policiją, žino, kad jai policijos pareigūnas sakė vienai daiktų nevažiuoti pasiimti. Tai važiavo daiktų pasiimti kartu su policijos pareigūnais. K. pas jį pagyveno gal mėnesį, dabar išsikrausčiusi į nuomotą butą. Žino, kad ji kažkur mokosi, bet daug detalių apie jos gyvenimą nežino. Apie sumušusį vyriškį ji daug nepasakojo, sakė, kad buvo viskas gerai, su juo gražiai gyveno. Minėjo, kad jis užsienyje dirba. Grįžęs iš kažko sužinojo, kad ji neva pas kitus laksto, dėl to prisigėręs ją sumušė. Daugiau apie K. sumušimo aplinkybės nieko pasakyti negali.

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos išklotinės analizės matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 1 d. 19.00 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 18.30 val. K. V. buvo mušama įtariamojo V. S. ir laikoma uždaryta jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris patyrė fizinį skausmą, kadangi V. S. mušdamas K. V. išmušė kelis dantis, sumušė galvą, nuo smaugimo ištino kaklas, po smurto yra mėlynės ant kojų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus įtariamąjį V. S. pastarasis savo kaltės nepripažino bei nurodė, jog tiriamos nusikalstamos veikos įvykdymo metu, t. y. 2024 m. gegužės 1-2 dienomis jis buvo ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl tikrai negalėjo sužaloti K. V. būtent tomis dienomis. Tikslu patvirtinti įtariamojo parodymus ir jo buvimo (duomenys neskelbtini) versiją, buvo atlikta V. S. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų telekomunikacinių ryšių išklotinės analizė laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., kurios metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki gegužės 1 d. 11.55 val. V. S. naudojamas telefonas rišosi prie telekomunikacinių ryšių bokštų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2024 m. gegužės 1 d. 13.30 val. jo telefonas pirmą kartą užfiksuotas Lietuvoje, t. y. celėje (duomenys neskelbtini), kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), taigi, galima daryti išvadą, kad maždaug tuo metu V. S. įvažiavo į Lietuvą automobiliu ir toliau judėjo maršrutu link Šakių ir Jurbarko miestų. Toliau išklotinėje matyti, kad į Kauną V. S. atvyko vakarop 2024 m. gegužės 1 d., kuomet 18.00 val. jo telefonas užfiksuotas celėje pavadinimu (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Po to, t. y. nuo 19.05 val. V. S. telefonas užfiksuotas celėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini)ir nuo to laiko sekančias keturias dienas jis niekur nejudėjo, t. y. galima konstatuoti, kad V. S. buvo vienoje vietoje, galimai savo namuose. Atlikus V. S. išklotinės analizę galima tvirtinti, jog jo pateikta versija, kad laikotarpiu 2024 m. gegužės 1-2 dienomis jis dirbo (duomenys neskelbtini) yra neatitinkanti realybės, kadangi jau nuo 2024 m. gegužės 1 d. 13.30 val. jis buvo Lietuvoje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. išvadoje Nr. G 973/2024 (02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kaktoje ir abiejose kojose K. V. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau keturių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. gegužės 1 d. – 2024 m. gegužės 2 dienomis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini)2024 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. S. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. 19.00 val. iki 2024 m. gegužės 2 d. 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia iš rankų ir kojų ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo nukentėjusiajai K. V. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kaktoje ir abejose kojose padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios K. V. parodymai, kad neblaivus V. S. ją sumušė, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Specialisto išvada patvirtina, jog K. V. konstatuoti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu bei jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis yra teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, bedarbis, pakaltinamas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį, mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 2 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

V. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.