Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje, Kauno r., teistas 4 kartus:

2012-06-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

2012-11-12 pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto;

2013-10-03 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

2013-11-08 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi – laisvės atėmimu 6 mėnesiams 10 dienų, 2014-02-21 bausmę atliko, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2013-01-28, iš nenustatyto asmens įgijo V. Š. priklausančią 3800 litų (1100,55 eurų) vertės priekabą H13V2 ,,Henra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad priekaba yra vogta.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad priekabos nevogė bei nežinojo, jog priekaba yra vogta, ją pirmą kartą pamatė prie ,,Casino“ Šilainiuose, kur du iš matymo pažįstami vaikinai sakė nusipirkę priekabą, tačiau neturintys kur laikyti. Jis pasiūlė ją nuvežti į jo tėvų kiemą (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje. Už tai jam sumokėjo 50 litų. Sutarė, kad priekaba jo tėvų kieme stovės savaitę. Automobiliu ,,Škoda“ su vienu iš vaikinų priekabą nuvežė ir pastatė jo tėvų kieme. Per savaitę vaikinai priekabos nepasiėmė, todėl jis pradėjo skambinti pažįstamiems ir siūlyti ją pirkti. Vėliau iš mamos sužinojo, kad priekabą pasiėmė policija.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad renovuojamo namo kieme (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė priekabą ,,Henra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3800 litų. Po savaitgalio, 2013-01-28 ryte priekabos neberado, kas ją pavogė, nežino.

Liudytoja E. V. parodė, kad 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje sūnus V. V. į jos kiemą (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje, kažkokiu automobiliu su nepažįstamu asmeniu atvežė ir paliko priekabą. Ji tam neprieštaravo, todėl kažkurį laiką priekaba stovėjo jos kieme, vėliau atvyko policijos pareigūnai ir priekabą išsivežė.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2013 metais dirbo Kauno apskrities VPK Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame V. V. įtariamas padaręs automobilio vagystę. Šio tyrimo metu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – klausomasi V. V. telefoninių pokalbių. V. V., kalbėdamasis telefonu su nenustatytu vyriškiu, siūlė jam pirkti vogtą priekabą, po to tą patį siūlė ir kitam vyriškiui. Gerai prisimena V. V. pokalbį, kad bus problemų su policija, todėl reikia priekabą kuo greičiau išvežti iš kiemo. Gavus tokią informaciją, buvo susisiekta su Kauno rajono policijos komisariatu ir Operatyvinė grupė, nuvykusi į V. V. motinos gyvenamojo namo kiemą, jame rado vogtą priekabą.

Iš 2013-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Karmėlavoje, Kauno rajone, kieme, prie medinio namo stovi dviejų ašių automobilio priekaba ,,Henra“ H13V2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-25).

Iš 2013-02-14 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. V. pateikė policijos pareigūnams automobilio priekabą ,,Henra“ H13V2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26).

Kaltinamuoju aktu V. V. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-01-26, 17.00 val. iki 2013-01-28, 08.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pavogė V. Š. priklausančią 3800 litų vertės priekabą H13V2 ,,Henra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tačiau ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas svetimo turto vagyste (BK 178 str. 1 d.) V. V. nepasitvirtino, kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę priekabą pavogus, tačiau jo veikoje yra požymiai kito nusikaltimo – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas (BK 189 str. 1 d.), apie ką kaltinamajam teisiamajame posėdyje buvo pranešta BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, išaiškinta teisė pasiruošti gynybai pagal naują kaltinimą.

Kaltinamasis V. V. savo kaltės nei dėl priekabos vagystės nei dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo nepripažino ir parodė, kad iš matymo pažįstamiems asmenims, neturintiems kur laikyti priekabos, pasiūlė už 50 litų savaitei nuvežti ją į jo motinos gyvenamojo namo kiemą. Po savaitės priekabos neatsiėmus, jis skambino telefonu pažįstamiems ir siūlė ją pirkti. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Visų pirma, nukentėjusysis V. Š. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2013-01-26, 17.00 val. iki 2013-01-28, 08.30 val., iš jo renovuojamo namo kiemo Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo pavogta 3800 litų vertės priekaba H13V2 ,,Henra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Antra, iš reikalaujamų pateikti daiktų protokolo bei įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad E. V. policijos pareigūnams pateikė sūnaus atvarytą ir jos kieme stovėjusią priekabą H13V2 ,,Henra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja E. V. patvirtino, kad sūnus V. V. priekabą atvežė į jos kiemą ir ją ten paliko. Vadinasi, iš nukentėjusiojo V. Š. pavogta priekaba ,,Henra“ po 2013-01-28 disponavo V. V. Nors kaltinamasis V. V. teigia nežinojęs, jog priekaba yra vogta, tačiau jis negalėjo teismui įvardinti konkrečių asmenų, kurie anot jo, prašė priekabą palaikyti. Be to, tokia V. V. versija yra visiškai neįtikinama, nes priėmęs priekabą tik palaikyti, maždaug po savaitės, anot kaltinamojo, jis pradėjo skambinti pažįstamiems, siūlydamas ją pirkti.

Pažymėtina, kad šioje byloje V. V. kaltę prokuroras grindė ir liudytojo S. K. parodymais apie tai, kad kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 20-1-00662-12) taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje – slaptą V. V. telefoninių pokalbių pasiklausymą, pastarasis kalbėdamasis telefonu su nenustatytu vyriškiu, siūlė jam pirkti vogtą priekabą, po to tą patį siūlė ir kitam vyriškiui, be to, sakė, kad bus problemų su policija, todėl reikia priekabą kuo greičiau išvežti iš kiemo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 162 straipsnio reikalavimus, vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Siekiant patikrinti liudytojo S. K. nurodytas aplinkybes apie šiai bylai reikšmingą informaciją, gautą slapta klausantis V. V. telefoninių pokalbių kitame ikiteisminiame tyrime, teismas išsireikalavo minėto liudytojo nurodyto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagą. Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, patvirtinančių liudytojo S. K. nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Paminėtame ikiteisminiame tyrime nėra duomenų apie tai, kad V. V. atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 154 straipsnyje – slaptas telefoninių pokalbių pasiklausymas. Dėl tos priežasties teismas nesiremia liudytojo S. K. parodymais. Tačiau ir atmetus liudytojo S. K. parodymus, aukščiau aptartų įrodymų visetas patvirtina V. V. kaltę, jog jis suprato įsigyjantis priekabą, kuri yra vogta ir to norėjo, nes netrukus pradėjo siūlyti ją įsigyti pažįstamiems. Tokie V. V. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje.

V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, į nusikalstamos veikos padarymo savanaudiškus motyvus – siekiant neteisėtai praturtėti, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant V. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą, nevedęs, Priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas. Svarbu pažymėti, kad V. V. teisiamas penktą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis savo nusikalstamo elgesio nekeičia, atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį.

Tačiau įvertinus tai, kad V. V. tęsia gydymą po šią vasarą patirtos autoavarijos, siekia integracijos į visuomenę – būdamas bedarbis užsiregistravo Darbo biržoje, duomenų apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus, į bylą nepateikta, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. V. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno apylinkės teismo 2016-08-24 nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –namų areštas trims mėnesiams. Įvertinus tai, kad kaltinamasis į teismo posėdžius šaukiamas atvykdavo, procesui netrukdė, ši pakankamai griežta kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo keičiama į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio priekaba ,,Henra“ H13V2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-14 grąžinta savininkui V. Š. (I t., b.l. 28).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-08-25 pažymą Nr. TP-7-8828 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis –40,53 eurų. Šioje byloje gynėjas kaltinamajam V. V. teismo nutartimi buvo paskirtas 2016-08-24 teismo posėdyje sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Kadangi gynėjas buvo paskirtas sulaikytam asmeniui, kuris negalėjo laisvai pasinaudoti savo teise į gynyba, be to, kaltinamasis V. V. tuo metu buvo prastos sveikatos po autoavarijos, iki šiol jis niekur nedirba (registruotas Darbo biržoje), Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. V., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Kardomąją priemonę – namų areštą – pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. V. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00662-12 medžiagą, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Kauno apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.