Utenos apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Agnei Andriulevičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – J. S. tolimesnio taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. spalio 20 d. nutartimi J. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 10 d.

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centras 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. J. S. apžiūros aktą su rekomendacija skirti J. S. pakartotinę psichiatrinę ekspertizę bei spręsti dėl paciento stebėjimo bei gydymo stacionaro sąlygomis. Apžiūros akte pateikta išvada, jog ambulatoriškai J. S. lankėsi VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centre reguliariai, laikėsi gydymo rekomendacijų, medikamentais pavyko koreguoti nuotaikos, emocinius, miego sutrikimus, tačiau ambulatorinis gydymas neįtakojo elgesio sutrikimų, pacientas toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Teismo posėdžio metu Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė iš esmės palaikė išvadą ir rekomendaciją skirti J. S. pakartotinę psichiatrinę ekspertizę bei spręsti dėl paciento stebėjimo bei gydymo stacionaro sąlygomis, tačiau kartu sutiko ir su tuo, kad būtų pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kadangi dėl jo gydymo stacionaro sąlygomis bus sprendžiama kitoje baudžiamojoje byloje.

Prokuroras prašė pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą J. S..

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęsiamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo J. S., svarbu atsižvelgti į komisijos išvadą apie asmens sveikatos būklę, kurioje konstatuota, kad J. S. klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ir gydymo; J. S. sąmoningas, orientuotas, nuotaika pažeminta, sumažėjęs emocinis atsakas, interesai siauri, buitiniai, mąstymas sulėtintas, konkretus, žodynas skurdus, intelektiniai gebėjimai žemi, IQ (duomenys neskelbtini), socialinis nuovokumas žemas, reikalinga aplinkinių pagalba, priežiūra, iš elgesio ramus, agresyvių tendencijų, psichozės simptomų nestebima, kritika buvusiam nusikalstamam elgesiui formali, žinoma, kad pacientas per stebėjimo laikotarpį įvykdė papildomų nusikaltimų; ambulatoriškai J. S. lankėsi VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centre reguliariai, laikėsi gydymo rekomendacijų, medikamentais pavyko koreguoti nuotaikos, emocinius, miego sutrikimus, tačiau ambulatorinis gydymas neįtakojo elgesio sutrikimų, pacientas toliau vykdė nusikalstamas veikas. Teismo posėdyje VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė nurodė, kad J. S. būklė nėra pablogėjusi nuo tos, kuri buvo stebėjimo pradžioje.

Nors ambulatorinis gydymas neįtakojo J. S. elgesio sutrikimų, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo jam keisti priverčiamosios medicinos priemonės į griežtesnę, nes J. S. sveikatos būklė nuo jo stebėjimo pradžios iš esmės nepasikeitė, ji nėra pablogėjusi, J. S. iš elgesio yra ramus, agresyvių tendencijų, psichozės simptomų nestebima, be to, teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kitų galimai J. S. padarytų nusikalstamų veikų (baudžiamoji byla Nr. M-480-335/2021), kurioje teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte rekomenduojama J. S. skirti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones-priverstinį stacionarinį gydymą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą – taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pratęsti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą - taikymą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos miesto apylinkės teismą.