- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2-2097-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02491-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- BAB banko SNORAS
- Ieškovas
- P. A. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant atsakovo BAB banko SNORAS atstovui Andriui Mėliniui išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės P. A. K. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė P. A. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011-09-12 sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110912S990001; taikyti restituciją ir grąžinti pagal Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110912S990001 sumokėtus 3499,64 Eur ieškovės lėšomis jos sąskaitoje BUAB Snoras, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuota draudiminė apsauga, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovo banke eilę metų laikė pinigines lėšas terminuotų indėlių pavidalu. 2011 m. rugsėjo 12 d. ji nuvyko į banko skyrių Kelmėje, turėdama tikslą ten pratęsti jos terminuotąjį indėlį. Tačiau atsakovo vadybininkė pasiūlė ieškovei santaupas laikyti ne terminuoto indėlio, o obligacijų pavidalu, nes tai geresnės sąlygos, bankas siūlo didesnius palūkanų procentus, po metų ieškovė galės be kliūčių pasiimti savo pinigus. Ieškovė neturėjo supratimo, kuo skiriasi terminuotas indėlis nuo obligacijų, abejojo, tačiau vadybininkė patikino, kad tai saugus taupymo būdas, kad pinigų grąžinimą valstybė garantuoja indėlių draudimu, kad obligacijų išpirkimas po metų garantuotas. Ieškovė pasitikėjo vadybininke, todėl pasirašė jos greit atspausdintą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110912S990001, pagal kurią įsigijo 35 vnt. obligacijų už 3499,64 Eur ir gavo sutarties kopiją. Jokie kiti dokumentai ieškovei nebuvo įteikti. Įvykus banko nacionalizavimui, ieškovė suprato buvusi suklaidinta banko vadybininkės, ją įtikinėjusios, kad banko siūlomos obligacijos yra visiškai saugios ir už jas sumokėtų pinigų grąžinimą garantuoja ne tik bankas, bet ir valstybė draudimu. Atsakovo darbuotoja suteikė ieškovei klaidingą informaciją apie esmines sutarties sąlygas, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi sutarties. Suklaidinimas pasireiškė sąmoningu neteisingos informacijos pateikimu ir reikšmingos sandorio sudarymui informacijos nutylėjimu. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra pensininkė, senyvo amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, neturi jokių žinių apie vertybinius popierius, obligacijų draustumas ir valstybės garantijos jai buvo esminė sąlyga dėl ko ji pasirašė sutartį, priešingu atveju pinigus ji būtų laikiusi toliau terminuotų indėlių pavidalu, kaip darė iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovas yra profesionalas, jis netinkamai vykdė informavimo pareigą, nes ieškovė nebuvo tinkamai informuota, jog jai parduodamos obligacijos kaip vertybiniai popieriai nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Tokiu būdu ieškovė buvo suklaidinta sudarant ginčijamą sandorį (CK 1.91 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas BAB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34-44). Nurodė, kad byloje esantys ir atsakovo papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovės ieškinys grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais bei prielaidomis. Ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jai buvo neabejotinai suprantama. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad sudarant sutartį, ieškovei nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos, taip pat ji negavo visų šį sandorį lydinčių dokumentų. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi savo parašu ieškovė patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad ji su jomis sutiko ir jos išreiškė jos valią; parašu taip pat patvirtino, kad ji yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotoja buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai atliko kliento informavimo pareigą, tačiau ieškovės pasirašytų ginčijamo sandorio ir Aptarnavimo sutarties nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ne atsakovas, bet ieškovė, t.y. būtent ieškovė, įgyvendindama CPK 12 ir 178 straipsniuose numatytus reikalavimus, privalo įrodyti, jog ji nesusipažino su šiose sutartyse minimais dokumentais, o jos patvirtinimai neatitinka tikrovės. Nepagrįstas faktų, patvirtintų ieškovės parašu, neigimas negali būti laikomas tinkamu įrodymų byloje, nes ginčo šalies pasirašyti dokumentai negali būti paneigiami žodiniais paaiškinimais. Ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad ji buvo supažindinta su ginčijamame sandoryje ir Aptarnavimo sutartyje nurodytais dokumentais ir juos gavo. Pažymėjo, jog obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui, obligacija yra nesudėtinga finansinė prievolė, jos rizikos laipsnis yra žemas, egzistuoja vienintelė rizika – tai emitento nemokumas, tačiau apie šią riziką ieškovė buvo informuota. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė savo aprašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui FPRĮ 22 str. 7 d. nurodytą informaciją ir kartu patvirtino, kad supranta, kad jų atsisakymas pateikti reikalingą informaciją neleis atsakovui nustatyti ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės prievolės jai žinomos. Taigi, bankas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 str. 9 d. numatytą pareigą. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo daugybę terminuotųjų indėlių atsakovo banke, todėl objektyviai galėjo suvokti sudaromo ginčijamo sandorio esmę ir matyti akivaizdžius skirtumus tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties. Obligacijų pasirašymo sutartyje nėra nuostatos, kad sąskaitoje esančios lėšos yra draudžiamos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 144-145). Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti suklydusi. Tvirtina, jog ieškovė įsigydama obligacijų savo valia ir noru perdavė banko nuosavybėn jai priklausiusias lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas, ši situacija nepatenka į investuotojų direktyvos 2 str. 2 d.. Bankas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovei, nes bankas to negali padaryti dėl jo bankroto. Tvirtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovei turėjo būti aišku, kad obligacija nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikos laipsniu.
2015 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 (b. l. 115-116).
2015 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2016 m. balandžio 15 d. 8.30 val. (b.l. 137).
2016 m. balandžio 13 d. teisme gauti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ rašytiniai paaiškinimai, prašoma civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, ieškinį atmesti (b. l. 144-145).
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės. Pažymėjo, kad ieškinį palaiko, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes prašo vertinti kritiškai, jokių sutarčių, išskyrus terminuotų indėlių sutartis ji nepageidavo sudaryti, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ji nepasirašė, jos iš esmės nežinojo, sutartis pamatė tik gavusi su atsiliepimu. Sutartys jai nebuvo reikalingos, nebuvo valios sudaryti jas, nebuvo supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Atsakovas pats pateikė duomenis, kad jos lėšos banke visuomet buvo laikomos terminuoto indėlio pavidalu ir visuomet atvykdavo į banką jų atnaujinti. Pasirašant obligacijų sutartį jai nebuvo išaiškintos jokios rizikos.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011-09-12 sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110912S990001, pagal kurią ieškovė už 3499,64 Eur įsigijo 35 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma (b. l. 7). Obligacijos turėjo būti išpirktos 2012-10-04. 2011-09-27 Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 punke yra nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovę, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punktu ieškovė patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus, tame tarpe Aprašymą ir Santrauką. Aprašymo 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovė patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ji su jomis sutinka ir išreiškia Investuotojo valią. Ieškovė patvirtino, kad ji susipažino su Emisijos programos prospektu (toliau – Prospektas) ir Emisijos galutinėmis sąlygomis (toliau – Galutinės sąlygos) bei su jomis sutinka.
Pateiktu ieškiniu ieškovė nurodė, jog pasirašydama Obligacijų pasirašymo sutartį, suprato ir pagrįstai tikėjosi, jog obligacijos yra apdraustos kaip ir terminuotieji indėliai, t.y. jog jos pinigai bus tinkamai tvarkomi, investuojami, o pareikalavus bus grąžinti, už naudojimąsi pinigais gaunant iš atsakovo papildomą naudą. Ieškovės teigimu, atsakovas ją tyčia apgavo, nes suklaidino dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, neatskleidė ir neaiškino esminių sutarties sąlygų, todėl neleido suprasti ir įvertinti galimos rizikos.
Pažymėtina, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 str. 3 d. nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovui turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).
Ieškovė teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji nuo 1992-04-06 iki 1995-04-04 dirbo Kelmės kultūros rūmuose valytojos pareigose. Tvirtina, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ji nesudarė ir jo esmės nežinojo, sutartys tiesiog buvo pateiktos pasirašyti banke neaiškinant jų esmės ir nebuvo įteiktos jų kopijos, neatsisakė pateikti sutarties Priede Nr. 1-Finformaciją, tai banko darbuotoja taip pažymėjo matyt dėl to, kad užpildžius priedą ji nebūtų tinkama obligacijų įsigijimui. Nurodo, jog nebuvo susipažinusi ir supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, nebuvo išaiškintos rizikos. Ieškovė neturi jokios investavimo patirties, todėl net ir gavusi pluoštą dokumentų nebūtų jų supratusi. Jos išsilavinimas, amžius ir sveikata neleidžia to daryti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad duomenyse apie klientą (fizinį asmenį) ieškovė nurodė, kad atsisako pateikti informaciją, kuri leistų bankui vadovaujantis FRPĮ 22 straipsnio 7 ir 8 dalimis įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškove 9b.l. 82-83). Ieškovė buvo ilgametė atsakovo klientė, prieš sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė laikotarpiu nuo 2004-12-18 iki 2012-10-14 28 Terminuoti indėlio sutartis (b. l. 84-85). Šios aplinkybės leidžia ieškovę vertinti kaip vidutinį vartotoją, suvokiantį terminuotojo indėlio ir obligacijų skirtumus.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-11-17 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko.
Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.
Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad obligacijų pasirašymo sutartį ji sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojams, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotuosius indėlius, patikinus, kad tai Saugus taupymo būdas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovo vadybininkė ieškovei paaiškino, jog ji niekuo nerizikuoja, nes pagal obligacijų pasirašymo sutartis jos investuoti pinigai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kad ieškovė pasitikėjo atsakovu kaip banku. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad ieškovė dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi ne nedelsiant ir paaiškėjus faktams apie atsakovo nemokumą ir veiklos sustabdymą, o tik atsakovo bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau ieškovės apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip sudarytas iš esmės suklydus. Šiuo atveju taip pat laikytina nustatytu, kad ieškovė kaip sutarties šalis pati elgėsi neapdairiai ir neatsakingai - neskaitė pasirašomų dokumentų, neprašė, kad jai būtų paaiškintos neaiškios sutarties sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 str.), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo ginčijamą obligacijų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, todėl ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 334 str.;
nusprendė:
ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.