Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB-F „VITI“ ir atsakovo UAB „SNS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-1041-39/2007 pagal ieškovo AB-F „VITI“ ieškinį atsakovui UAB „SNS“ dėl įsiskolinimo, delspinigių, palūkanų priteisimo, neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių bei atsakovo UAB „SNS“ priešieškinį dėl darbų aktų dalių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nurodė, kad byloje iš esmės ginčas kyla dėl V sudėtingumo kategorijos koklių restauravimo darbų, tvoros aikštelės aptvėrimui sumontavimo, bei 4 vaizdo kamerų sumontavimo rekonstruojamame pastate. Iš Darbų kiekio žiniaraščio 52 eilutės matyti, kad ieškovas nurodė, jog vieno V sudėtingumo kategorijos koklio restauravimo specialiu skiediniu kaina – 2500,87 Lt, o 326 koklių – 815282,37 Lt. Tačiau iš atsakovo pateiktos Krosnių-židinių atstatymo, konservavimo-restauravimo sutarties sudarytos tiesiogiai su UAB „Ugniavietė“ matyti, jog atsakovas su UAB „Ugniavietė“ susitarė dėl 331426 Lt visų krosnių-židinių atstatymo, konservavimo-restauravimo darbų kainos, taigi 2,5 karto mažesnės nei nurodė ieškovas. Tokius kainų dydžius patvirtina ir krosnių restauravimo sąmatos. Be to, iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog V sudėtingumo kategorijos koklių, restauruotų ieškovo, buvo trys. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog UAB „Ugniavietė“ kaip subrangovas atliko dalį krosnių-židinių (4) restauravimo darbų ieškovo užsakymu. Dėl kitokio sudėtingumo kategorijų koklių šalys nesitarė. Teismas taip pat nurodė, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog susitarta dėl sąlyginio krosnių-židinių restauravimo darbų įkainio, nes už kiekvieną statybos ar restauravimo darbą paprastai nustatomi konkretūs įkainiai. Be to, liudytoja A. B. nurodė, jog krosnių-židinių restauravimo darbai buvo atliekami vadovaujantis Aplinkos ministerijos normatyvais, krosnių-židinių atstatymo, konservavimo-restauravimo darbų atlikimo programa ir metodika apspręsta dalyvaujant Kultūros paveldo departamento Restauravimo tarybos atstovams. Teismas, vadovaudamasis minėtais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, sprendė, jog ieškovas vienašališkai nustatė koklių restauravimo įkainius, todėl ieškovas nepagrįstai iš atsakovo reikalauja 320254 Lt už krosnių restauravimo darbus. Be to, teismas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nėra numatytas tvoros sumontavimas, dokumentų, jog šalys sudarė tvoros pirkimo — pardavimo sutartį ir tvora buvo perduota atsakovui, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti 17042,74 Lt už tvorą aikštelės aptvėrimui pagal pateiktą atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0022604, nepagrįstas. Teismo manymu, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas sumokėti 9784 Lt už vaizdo kameras, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog dėl vaizdo kamerų su atsakovu sudarė pirkimo- pardavimo sutartį ir perdavė šias vaizdo kameras. 2004 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nėra susitarta dėl vaizdo kamerų perdavimo atsakovui, o iš Darbų kiekio žiniaraščio matyti, jog šalys nesitarė dėl 4 vaizdo kamerų, rekonstruojamame pastate, įmontavimo. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl 365892,80 Lt įsiskolinimo priteisimo atmestinas, todėl netenkintinas ir reikalavimas dėl 66591,98 Lt delspinigių ir 12513,53 Lt palūkanų už atsakovo praleistą mokėjimo prievolės įvykdymo terminą priteisimo. Nors byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas skolos dalį, t.y. 392611,15 Lt sumokėjo 2006 m. liepos 13 d. ir 2006 m. liepos 14 d., t.y. praleido atsiskaityti nustatytus terminus, tačiau Statybos rangos sutarties 3 str. 6 d. numatė leistiną 5000000 Lt įsiskolinimą, todėl teismas sprendė, jog tokio įsiskolinimo neviršijus, nėra sutartinio pagrindo skaičiuoti netesybas ir ieškovas neturi teisės reikalauti 66591,98 Lt delspinigių, todėl jų nepriteisė. Teismas nurodė, kad ieškovo 2005 m. spalio 20 d. raštas subrangovams Nr. 0424-P-759 įrodo, kad darbai objekte buvo sustabdyti 2005 m. spalio 20 d, rašte nurodomos visiškai kitos darbų sustabdymo priežastys, nei 2005 m. spalio 29 d pranešime atsakovui. Atsakovas 2005 m. lapkričio 23 d. gavo statybos leidimą Nr. 1080/05-1196, bet ieškovas darbų objekte neatnaujino. Teismas sprendė, jog sutartį nutraukė ne atsakovas, o ieškovas neteisėtai sustabdydamas ir nebeatnaujindamas darbų pagal Statybos rangos sutartį. Atsakovo pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo formalus ir šalių santykiai jau buvo nutrūkę. Ieškovas neišreiškė nesutikimo dėl 2005 m. gruodžio 30 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, 2006 m. sausio 10 d. ieškovas perdavė atsakovui objekto projektinę dokumentaciją. Vadovaudamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog 2004 m. rugsėjo 3 d. sutartis nutraukta neteisėtai, todėl reikalavimą dėl 27615348 Lt baudos priteisimo atmetė. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, konstatavo, jog nėra ginčo dėl to, kad tie darbai, kuriuos atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti neatliktais, neatlikti, nes tik faktiškai padarytus darbus šalys konstatavo 2005 m. lapkričio 22 d. Kontrolinių apmatavimų akte. Tačiau teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimai dėl dalių aktų pripažinimo negaliojančiais tenkintini todėl, kad negali būti formaliai įteisinti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti. 2005 m. lapkričio 22 d. Kontrolinių apmatavimų akte dėl piniginės darbų išraiškos įvertinti ne tik tie darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti, bet ir tie, kurie atlikti, bet 2004 m. rugsėjo 3 d. sutartyje, nenumatyti. Todėl teismas manė, kad tik neatliktų darbų dalyje, restitucija negali būti taikoma. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs 14967 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau patenkinus priešieškinį iš dalies ir pripažinus iš dalies negaliojančiais darbų atlikimo aktus, priešieškinio dalį dėl restitucijos taikymo atmetus, atsakovui iš ieškovo priteisė ne visą sumokėto žyminio mokesčio sumą, nes šiuo atveju tenkinant priešieškinį iš dalies šalims neatsiranda jokių turtinių teisių ir pareigų. Todėl žyminį mokestį atsakovui proporcingai priteisė už ieškinyje nurodytus šešis punktus patenkintų neturtinių reikalavimų – 672 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

2. Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas atliko tik trijų V sudėtingumo kategorijos koklių restauravimo darbus, yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Byloje nėra pateikta nė vieno tinkamo ir patikimo įrodymo, pagrindžiančio tokią poziciją. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atliko ne mažiau kaip 199 vnt. V sudėtingumo kategorijos koklių restauravimo darbus.

7. Ieškovo pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. sutarties nutraukimas 2005 m. gruodžio 30 d. pranešimu buvo neteisėtas, pažeidžiantis sutartyje ir teisės aktuose nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, yra pagrįsti. Iki šio pranešimo 2004 m. rugsėjo 3 d. sutartis nebuvo nutraukta, o tik laikinai dėl atsakovo kaltės buvo sustabdytas jos vykdymas. Todėl yra pagrindas sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir taikyti sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pasekmes – baudą. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma priteisti bauda yra protinga ir pagrįsta, nes yra sumažinta beveik 10 kartų nei numatyta sutartyje.

8. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, kad ginčijami darbai yra neatlikti. Ta aplinkybė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, ginčijamų priešieškinio reikalavimą, negali būti vertinama kaip sutikimas su reikalavimu. Priešieškinio reikalavimus privalo pagrįsti ir įrodyti atsakovas.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista atsakovui 672 Lt žyminio mokesčio ir priteisti 14967 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto reikalavimas pripažinti atliktų darbų aktų dalis negaliojančiomis yra turtinis ir pagrįstai apelianto buvo apmokėtas žyminiu mokesčiu kaip už turtinį ginčą. Tai, kad reikalavimai dėl rangos darbų aktų pripažinimo negaliojančiais yra laikomi turtiniais reikalavimais patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas reikalavimas. Reikalavimo taikyti restituciją nurodymas priešieškinyje neįtakoja teismo pareigos, patenkinus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje išspręsti restitucijos klausimą. Be to, teismo sprendimas, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti ar ne restituciją negali pakeisti ginčo turtinio pobūdžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. rugsėjo 3 d. pasirašė Statybos rangos sutartį (t. I, b.l. 12-22), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal parengtą projektą savo jėgomis ir medžiagomis atlikti statinio, esančio Vilniaus g. 31, Vilniuje ir priklausančio atsakovui, rekonstrukciją. 2005 m. lapkričio 22 d. šalys sudarė Kontrolinių apmatavimų aktą, kuriame nurodė, kokius nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. ieškovas faktiškai atliko darbus. Kontrolinių matavimų akto pagrindu ieškovas pateikė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2005 m. gruodžio mėn. (t. I, b.l. 154). Šioje pažymoje nurodytas neigiamas faktiškai atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų balansas: - 104516 Lt. 2005 m. gruodžio 30 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie 2009 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutarties nutraukimą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas jam skolingas 365892,80 Lt už atliktus darbus, 66591,98 delspinigių ir 12513,53 Lt palūkanų už atsakovo praleistą mokėjimo prievolės įvykdymo terminą bei 276153,48 Lt baudą už neteisėtai nutrauktą rangos sutartį. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ginčas iš esmės vyksta dėl koklių restauravimo darbų atlikimo ir tvoros bei keturių vaizdo kamerų sumontavimo atsakovui priklausančiame pastate.

Dėl ieškovo atliktų darbų ir jų kainos.

Pagal CK 6.671 straipsnį, įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu nutraukus rangos sutartį iki galutinio darbų rezultato priėmimo, rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje iš esmės įtvirtinta rangos sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, nes rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, proporcingą pagal atliktų darbų dalį visų darbų sąmatai, bet negali reikalauti sumokėti už neatliktų ir neįrodytų darbų dalį (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008).

Restauruojamo pastato projektiniuose pasiūlymuose (t. II, b.l. 18-20) pateiktoje Pagrindinių statybos ir restauracijos darbų lentelėje nurodyta, kad antrojo aukšto biurų patalpose reikia restauruoti 5 krosnis, o trečiojo aukšto – 9 krosnis. Iš 2006 m. kovo 3 d. Atliekamų darbų sąmatos (t. I, b.l. 135) matyti, kad restauruojamame pastate yra 16 krosnių. Šiose krosnyse koklių skaičius skirtingas ir svyruoja nuo 50 iki 138 vnt. 2005 m. lapkričio 22 d. kontrolinių apmatavimų akte nurodyta, kad buvo ieškovas atrestauravo 4 krosnis. Tai užfiksuota ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Restauravimo tarybos tarpinės priežiūros 2005 m. spalio 20 d. protokole nr. 116 (t. II, b.l. 175). Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad ieškovas atliko 4 krosnių restauraciją.

Byloje kilo ginčas dėl restauruotų krosnių darbų kainos. Siekiant tiksliai nustatyti, kokie darbai buvo atlikti ir kokia jų kaina, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta statybos darbų teismo ekspertizė. Iš 2009 m. birželio 15 d. Teismo ekspertizės akto matyti, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutartyje sutarties kaina reglamentuota sutarties 2 straipsnyje. Ekspertinio tyrimo metu padaryta išvada, kad sutartyje buvo nustatyta konkreti (tvirtai fiksuota) kaina. Ekspertizės akte nurodyta, kad bendra ieškovo restauruotų krosnių (SK1, SK2, SK3, SK6) darbų kaina, pagal UAB „Ugiasienė“ įkainius ir paskaičiavus procentą nuo bendros krosnių restauravimo kainos, yra 431930,62 Lt (be PVM), o su 18 proc. PVM – 509678,13 Lt. Todėl darytina išvada, kad kontrolinių apmatavimų akte nurodytų darbų kaina be PVM yra 1886135,72 Lt, o su PVM – 2225640,15 Lt (ekspertizės akto 68 l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas atliko papildomus 2005 m. lapkričio 22 d. Kontrolinių apmatavimų akte nenurodytus darbus. Šių darbų atlikimą įrodo byloje pateikti 2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktai 66675,84 Lt, 221043,16 Lt ir 19066,62 Lt sumai, iš viso 306785,62 Lt sumai. Minėti darbų atlikimo aktai pasirašyti atsakovo atstovo, todėl teisėjų kolegija laiko, jog minėti darbai buvo atlikti ir turi būti apmokėti.

Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2006 m. sausio 18 d. – 2006 m. balandžio 20 d. išrašytų 10 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias pirko atsakovui reikiamas prekes sumokėjo 39423,95 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Iš minėtų sąskaitų faktūrų matyti, jog buvo perkamos lempos, halogenai, šviestuvai ir kitos prekės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų nuomone, kad šios prekės yra susiję tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis atliekant darbus pagal rangos sutartį ir turi būti įskaitomos į darbų kainą, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas ieškovui už atliktus darbus turėjo sumokėti 2532425,77 Lt (2225640,15 Lt + 306785,62 Lt). Ieškovas nurodo, o atsakovas neginčija, kad ieškovui už atliktus darbus buvo sumokėta 2395642,03 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 136783,74 Lt (2532425,77 Lt - 2395642,03 Lt).

Dėl apmokėjimo už tvorą ir kameras.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 17042,74 Lt už tvorą aikštelės aptvėrimui ir 9784 Lt už vaizdo kameras, sumontuotas restauruojamame pastate.

Atsakovas neginčija, jog kameros ir tvora buvo pastatytos, tačiau atsakovas ginčija pareigą už jas mokėti, nurodydamas, kad tvora ir kameros buvo skirtos apsaugoti ieškovo medžiagas ir jo vykdomus darbus.

Vertinant ar atsakovas turi sumokėti ieškovui už tvorą, teisėjų kolegijos nuomone, būtina įvertinti ar dėl tvoros ir kamerų pastatymo ieškovas tarėsi su atsakovu, ar jos buvo pastatytos tik ieškovo medžiagoms apsaugoti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Pukienė v. M. Šalčiuvienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006).

Kolegijos nuomone, byloje pateikta 2006 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0022604 (t. I, b.l. 33) neįrodo, jog atsakovas sutiko apmokėti už tvorą, nes šioje sąskaitoje faktūroje atsakovas nepasirašęs vietoje, kur pirkėjo parašas, o tik pasirašęs jos apačioje, kad gavo sąskaitą faktūrą. Tačiau byloje esantis 2006 m. balandžio 6 d. atsakovo raštas Nr. 26 (t. I, b.l. 54) ieškovui, kuriame atsakovas nurodo, jog pripažįsta tvoros statybos aikštelės aptvėrimui 17042,74 Lt sumą, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ir ieškovas buvo susitarę, jog už tvorą mokės atsakovas. Ginčo, jog tvora buvo pastatyta nėra, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 17042,74 Lt už tvoros pastatymą.

2006 m. balandžio 6 d. atsakovo rašte Nr. 26 nurodyta, kad atsakovas neapmokės 9784,56 Lt už kameras ir pageidauja jas pajungti arba demontuoti. Byloje nėra įrodymų, jog 4 stebėjimo kameros buvo pajungtos, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad kameras sumontavo atsakovo prašymu, jam sutinkant už jas apmokėti. Šio fakto neįrodo ir pateikta 2006 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0022605, nes šioje sąskaitoje faktūroje atsakovas nepasirašęs vietoje, kur pirkėjo parašas, o tik pasirašęs jos apačioje, kad gavo sąskaitą faktūrą. Remiantis išdėstytu, ieškovo ieškinio dalis dėl 9784,56 Lt už 4 stebėjimo kamerų pastatymą atmestina kaip neįrodyta.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2004 m. rugsėjo 3 d. Statybos rangos sutarties 11 straipsnio 1 punkte numatyta, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, moka rangovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina dėl to rangovo patirtus nuostolius, tačiau bendras delspinigių dydis negali viršyti 10 procentų nuo sumos kainos. Kaip jau minėta, atsakovas ieškovui turi iš viso sumokėti 153826,48 Lt (136783,74 Lt + 17042,74 Lt), todėl nuo šios sumos skaičiuotini delspinigiai.

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl ieškovui priteistini delspinigiai nuo 153826,48 Lt už šešis mėnesius pagal sutarties 11 straipsnio 1 punkte nustatytą dydį, t.y. 27996,33 Lt (153826,48 x 0,1 % x 182 = 27996,33 Lt). Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 181822,81 Lt suma. Ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos 181822,81 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.671 str., 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl Statybų rangos sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo.

Ieškovas nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 3 d. sutarties nutraukimas 2005 m. gruodžio 30 d. pranešimu buvo neteisėtas, pažeidžiantis sutartyje ir teisės aktuose nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui 276153,48 Lt baudą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo 2005 m. spalio 20 d. raštas subrangovams Nr. 0424-P-759 įrodo, kad darbai objekte buvo sustabdyti 2005 m. spalio 20 d., nes neišspręsti teisiniai klausimai., t.y. nurodomos visai kitos priežastys nei 2005 m. spalio 29 d pranešime atsakovui. Atsakovas 2005 m. lapkričio 23 d. gavo statybos leidimą Nr. 1080/05-1196 (t. III, b.l. 115). Tačiau ir po leidimo gavimo ieškovas darbų neatnaujino. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sutartį faktiškai nutraukė ieškovas, o ne atsakovas. Atsakovo pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo formalus ir pateiktas tuomet kai šalių santykiai jau buvo nutrūkę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų prieštaravęs atsakovo pranešimui apie sutarties nutraukimą. O aplinkybė, jog 2006 m. sausio 10 d. ieškovas atsakovui atidavė projektinę dokumentaciją, patvirtina, kad sutarties nutraukimui neprieštaravo.

Nenustačius, kad atsakovas Statybos rangos sutartį nutraukė neteisėtai, ieškovo reikalavimas priteisti baudą yra atmestas pagrįstai.

Dėl darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais darbų atlikimo aktų dalis, kuriose nurodyti darbai remiantis 2005 m. lapkričio 22 d. Kontrolinių apmatavimų aktu nebuvo atlikti.

Kaip jau minėta, atsakovas ir ieškovas 2005 m. lapkričio 22 d. pasirašė Kontrolinių apmatavimų aktą, kuriame nurodė, kokius nuo 2004 m. gruodžio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. ieškovas faktiškai atliko darbus. Kontrolinių matavimų akto pagrindu ieškovas pateikė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2005 m. gruodžio mėn. Šioje pažymoje nurodytas neigiamas faktiškai atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų balansas: - 104516 Lt. Su šia pažyma ieškovas pateikė ją patvirtinančius atliktų rekonstrukcijos darbų ir nulinio ciklo aktų projektus 2005 m. gruodžio mėnesiui, kuriuose išminusuoti ieškovo ir atsakovo pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai bendrai 1096619 Lt sumai, t.y. ieškovas pripažino, kad iki 2005 m. lapkričio 22 d. Kontrolinių apmatavimų akto priėmimo neatliko darbų už 1096619 Lt.

Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negali būti formaliai įteisinti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti ir pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl dalies darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atskiras atliktų darbų aktų dalis negaliojančiomis nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pagal atliktų darbų aktus už realiai atliktus darbus atsakovas ieškovui sumokėjo mažiau nei turėjo, t.y. restituciją taikyti netikslinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš dalies keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, šios išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas atitinkamai priteisia šaliai tik jos realiai turėtas išlaidas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo patenkintus priešieškinio reikalavimus laikė neturtiniais ir todėl neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001). Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai pripažinti atliktų darbų aktų dalis negaliojančiomis laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 16657,33 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 6; b.l. 8). Apeliacinės instancijos teisme ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies jam priteisiant iš atsakovo 181822,81 Lt, t.y. tenkintina 25 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4164,33 žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 22177,71 Lt žyminio mokesčio (t. III, b.l. 176) ir 17850 Lt (t. IV, b.l. 77) už ekspertizę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5544,42 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme ir 4462,5 Lt sumokėtų už ekspertizę.

Atsakovas sumokėjo 14967 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (t. II, b.l. 80). Patenkinus atsakovo priešieškinį pirmosios instancijos teisme iš dalies, t.y. tenkinus jį 50 proc. iš ieškovo atsakovui priteistina 7483,5 Lt žyminio mokesčio. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, žyminis mokestis už apeliacinį skundą jam nepriteistinas.

Atsakovas teismo prašo priteisti 21355,76 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Nors nagrinėjama byla pakankamai sudėtinga ir procesas truko gana ilgą laiką, tačiau atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmosios instancijos teisme, naujų įrodymų nebuvo pateikta (išskyrus ekspertizę), atsakovą atstovavo tie patys advokatai, atsižvelgiant į spręstų teisinių klausimų apimtį ir jų sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas laiko sąnaudas, atsakovo prašoma priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo AB-F „VITI“ ieškinys ir ieškovo AB-F „VITI“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB-F „VITI“ iš atsakovo UAB „SNS” 153826,48 Lt skolos, 27996,33 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB-F „VITI“ iš atsakovo UAB „SNS” 4164,33 žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB „SNS” iš ieškovo AB-F „VITI“ 7483,5 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB-F „VITI“ iš atsakovo UAB „SNS” 5544,42 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme ir 4462,5 Lt sumokėtų už ekspertizę.

Priteisti atsakovui UAB „SNS” iš ieškovo AB-F „VITI“ 3000 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.