Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Gžimailos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

Pranciškus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (nakvynės namuose), išsituokęs, pradinio (7 klasių) išsilavinimo, teistas 2012-01-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. areštu 20 parų, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. K. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2014 m. sausio 10 d. apie 19 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sugyventinei, buvusiai žmonai A. K. sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai galvos, veido sumušimus, abiejų rankų plaštakose kraujosruvas, taip sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią P. J. K. padarytą veiką yra numatyta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

kaltinamasis P. J. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu neprisipažino ir parodė, jog nepamena, kad būtų mušęs savo buvusią žmoną A. K., kuri jį vėl buvo priėmusi gyventi po bausmės atlikimo, nes dėl jos sumušimo maždaug prieš dvejus metus buvo nuteistas. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir A., nepamena ar buvo blaivus, ar buvo gėręs alaus (39 b. l.);

nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog P. J. K. yra buvęs jos vyras, su kuriuo ji yra išsituokusi, kuris buvo nuteistas už jos sumušimą, tačiau po bausmės atlikimo neturėjo kur gyventi, todėl ji jo pasigailėjo ir priėmė vėl gyventi į savo namus. 2014 m. sausio 10 d. apie 19 val. būdamas neblaivus (buvo gėręs alaus), pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, varė iš namų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Būnant virtuvėje K. ją pradėjo mušti, daužė rankomis į galvą, veidą, kiek smūgių sudavė dėl sukelto fizinio skausmo nepamena. Po mušimo liko mėlynės ant veido, nubrozdinta nosis, praskelta galva, abiejų rankų plaštakose mėlynės, nes rankomis dengėsi nuo smūgių galvą. Ją sumuštą rado dukra, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvusio vyro suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: mėlynes veide, abiejų rankų plaštakose, muštines žaizdas nosyje ir galvoje. Civilinio ieškinio nereiškia (13–14 b. l.);

liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog A. K. ir P. J. K. yra jos tėvai. Tėvai išsituokė 1983 m. Mama tėvą priėmė gyventi iš gailesčio, nes jis valkatavo, konteineriuose ieškojo maisto. Mama alkoholio nevartoja, o tėvas vienas pats geria alų, vyną. 2014 m. sausio 10 d. ji buvo pas tėvus ir iš jų išėjo apie 14 val. Jai išeinant namo abu tėvai buvo namuose, abu buvo blaivūs. 2014 m. sausio 11 d. apie 12 val. ji vėl nuėjo pas tėvus. Priėjusi prie kiemo vartų pamatė, kad tėvas kieme, jo paklausė, kaip jis čia ją pasitinka, tėvas pasakė, kad eitų į namą ir pažiūrėtų, nes ten jis negali būti. Įėjusi į namą virtuvėje pamatė prie stalo sėdinčią mamą, kurios veidas buvo sumuštas, buvo mėlynės kaktoje, po akim, smakre, praskelta galva, kruvini plaukai, kruvinas veidas, nosis taip pat buvo kruvina ir išorėje nubrėžta. Dar matė ant kairės rankos mėlynę. Paklausus mamos, kas atsitiko, ši pasakė, kad ją sumušė tėvas. Paklausus tėvo, kas nutiko, tėvas atsakė, kad tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų. Tėvas sakė, kad mama jam pirmoji sudavė smūgį, o jis dėjo jai atgal ir sumušė. Ant tėvo kūno sužalojimų nematė. Pamačiusi, kad mama taip sumušta, paskambino 112, kad atvažiuotų greitoji (18 b. l.);

2014-01-11 bendra informacija apie įvykį Nr. ROIK 0114000018053, kurioje nurodyta, kad pranešėja atėjusi pas savo mamą A. K. rado ją sumuštą, moterį sumušė buvęs vyras J. K. (4–5 b. l.);

2014-01-11 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad P. J. K. keletą kartų sudavė nukentėjusiajai smūgius į įvairias kūno vietas; nukentėjusiajai matėsi mėlynės po akimis, ant smakro, ant rankų; kambaryje buvo išverstas gėlės vazonas, langas, palangė, lango rėmas ir užuolaidos buvo kruvinos (7–8 b. 1.);

2014-01-11 foto lentele, kurioje matyti įvykio vietos vaizdas, nukentėjusioji ir jai padaryti sužalojimai (9–11 b. l.).

Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P.J. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą jo šeimos narei nukentėjusiajai A. K.. Bylos aplinkybės yra aiškios, P.J. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – nors jis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu. Kaltinamojo P.J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. sausio 29 d. apie tai buvo surašytas protokolas (52 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis P.J. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausme sutiko.

Skiriant bausmę P.J. K. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

P.J. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą prieš tą patį asmenį, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant griežtesnę nei prokuroro siūlomą bausmę – areštą.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. sausio 13 d. (40–42 b. l.), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai arešto parai ir laikytina, kad P.J. K. yra atlikęs dvi arešto paras.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo P.J. K. paliktina nepakeista apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios A. K., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. J. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą

Į paskirtą bausmę įskaityti P. J. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. sausio 13 d., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai arešto parai ir laikyti, kad P. J. K. yra atlikęs dvi arešto paras.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo P. J. K. palikti nepakeistą apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios A. K., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam P. J. K..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.