Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), nuardė ir pavogė L. M. priklausančią metalinio tinklo tvorą, skiriančią jos ir L. M. sklypus, tvoros vertė 63,73 Eur. Tokiais veiksmais E. L. įvykdė smulkią svetimo turto vagystę ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-05-07 nutarimu pripažino kalta E. L., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir jai paskyrė 100 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. L. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad ji negali būti nubausta, nes nepagrobė tvoros, o tik ją nuardė savo sklypo pusėje būdama visiškai įsitikinusi, kad tai jos tvora. Nuardymas pasireiškė tuo, kad nuo tvoros stulpų nuvyniojo tinklą, kurį pastatė prie savo ūkinio pastato. Tinklą ji nuardė nesiekdama jį pasisavinti, bet atkelti tvorą į kaimynų pusę, nes pastatyta tvora neatitinka sklypo ribų. Apeliantė nurodo, kad kaimynai M. realiai pirko 6 arų žemės sklypą, tačiau jų pusėje realiai yra jos du arai žemės, kurią kaimynai siekia pasisavinti faktiškai valdydami ne tik savo, bet ir jos žemę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu ir mano, kad jo naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. L. kaltė padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta.

Remiantis bylos duomenimis matyti, jog E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. jog ji nuardė ir pavogė L. M. priklausančią metalinio tinklo tvorą, skiriančią jos ir L. M. sklypus. Nors E. L. viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nuardyta metalinio tinklo tvora priklausė jai, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia apeliantės versija paneigta liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Iš liudytojos E. L. parodymų matyti, jog ji parodė, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metalinę tvorą užtvėrė jos mama B. D.. B. D. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su kiemo statiniais – (tvora, vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė D. Č. ir V. Č. (b. l. 58).

Liudytoja G. K. parodė, kad dukra D. Č. įsigijo sodybą, kuriai priklausė ir tvora. Ji prižiūrėjo dukros D. Č. sodybą, kurią vėliau įsigijo M.. Visas sklypas buvo aptvertas vienoda metaline tvora. Dukros sugyventinis D. nuardė dalį tvoros. Ji pamačiusi, kad nėra dalies tvoros, nupirko žalią metalinę sietą ir užtvėrė tą dalį tvoros, kuri ribojasi su E. L. sodybos riba (b. l. 58).

Kad tvorą užtvėrė G. K., patvirtino ir liudytojas G. V. (b. l. 58).

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog kiti inžineriniai statiniai – tvora, vartai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. M. ir A. M. (b. l. 43–47). Šie VĮ Registrų duomenys yra išviešinti ir nėra paneigti. Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad L. M. yra apdraudusi būstą, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų ir tvorą su kiemo vartais (b. l. 40–42).

Taigi visi paminėti duomenys paneigia E. L. versiją neva ji nuardė jai priklausiusią metalinę tvorą.

Pažymėtina, jog E. L. teiginiai, kad tinklą ji nuardė nesiekdama jį pasisavinti, bet atkelti tvorą į kaimynų pusę, nes pastatyta tvora neatitinka sklypo ribų, yra tik niekuo nepagrįsta apeliantės nuomonė, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tvora būtų buvusi E. L. sklype. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė nurodo, jog vyksta ginčai dėl sklypo ribų, tačiau tokie duomenys taip pat nebuvo pateikti. Be to, pastebėtina, kad net jei ir vyksta ginčai dėl sklypo ribų, tai nesuteikia apeliantei teisės savavališkai nuardyti ir pasisavinti tvorą, kuri pagal šiuo metu pateiktus duomenis priklauso M..

Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog E. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, visiškai įrodyta, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.