Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi M. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 10 d. 12 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), M. J. J., vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1., 231.2., 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, jog važiavo atbulas, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, išsigando ir pabėgo iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. J. J. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema (3 b.l.), fotolentelėmis (4 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. V. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (5 b.l.), M. J. J. paaiškinimu (6 b.l.), nukentėjusiojo M. M. paaiškinimu (7 b.l.), E. V. paaiškinimu (8 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. J. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nes vairuodamas automobilį atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jis yra baustinas.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

M. J. J. administracine tvarka baustas, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos, tą patvirtina byloje pateiktas mokėjimo kvitas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš pateiktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Slaugos fakulteto pažymos matyti, kad M. J. J. mokosi LSMU, jis yra studentas, jo mama šiuo metu yra išvykusi į užsienį uždarbiauti, tėtis yra miręs, tą patvirtina byloje esanti mirties liudijimo kopija. Teisės pažeidėjas yra itin teigiamai charakterizuojamas Kauno arkivyskupijos Jurbarko dekanato Girdžių Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebono, apie jį teigiamai atsiliepia ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Girdžių seniūnijos seniūnas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai - Kauno arkivyskupijos Jurbarko dekanato Girdžių Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebono ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Girdžių seniūnijos seniūno raštai, kuriuose nurodoma, jog M. J. J. yra uolus, rūpestingas, patikimas, neturintis žalingų įpročių, vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas norint nuvykti į studijas, sutvarkyti ūkio darbus, nuvežti močiutę, kuri turi didelių sveikatos problemų, gydytojų apžiūrai, taip pat jai nupirkti reikiamų prekių. Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Girdžių seniūnijos seniūno išduotos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad M. J. J. šeimos sudėtis yra tokia: R. O. J. –sesuo, O. K. – senelė, L. J. – teta. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad M. J. J. teta L. J. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 procentų darbingumas, iš VšĮ Jurbarko ligoninės pažymos matyti, kad M. J. J. močiutė O. K. turi sveikatos problemų, jai reikalinga priežiūra, taigi šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu. M. J. J. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teisės pažeidėjo padarytą žalą apgadinto automobilio savininkui atlygino draudimo bendrovė. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, pripažino pažeidimo padarytą, gailėjosi, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad M. J. J. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, M. J. J. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes M. J. J. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. M. J. J. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui, o papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neskirtina.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į sunkią materialinę ir šeimyninę M. J. J. padėtį, jam paskirta bauda, jo paties prašymu, keistina į nemokamus viešuosius darbus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 127 str. 3 d., 269 str. 7 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

M. J. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

M. J. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 4 d., M. J. J. paskirta 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda keistina į 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkias) valandas nemokamų viešųjų darbų.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.