Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1621-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-08
Bylos Nr.
e2S-1621-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00485-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1621-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00485-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3916-800/2019 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė nustatyti D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. po 200 Eur kas mėnesį (12 mėn. x 200 Eur), iš viso 2400 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus. Šalims gyvenant kartu su atsakovo tėvais atsirado nesutarimų, todėl šalys nusprendė pradėti gyventi atskirai nuo tėvų ir įsigijo savo gyvenamąjį būstą. Nusipirkus namą, atsakovas pasikeitė, nesirūpino nei ieškove, nei jų nepilnamečiu vaiku, neskyrė jiems nei dėmesio, nei išlaikymo, vėliau ieškovės atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovui pradėjus naudoti psichologinį smurtą prieš jų nepilnametį sūnų ir ieškovės dukrą, ieškovė su nepilnamečiais vaikais 2019 m. vasario mėn. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Nors ieškovė Jungtinėje Karalystėje gyvena neilgai, tačiau tiek ji, tiek vaikai spėjo čia įsitvirtinti, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, manytina, kad ir sūnus turi nuolatinį ryšį su Jungtine Karalyste. Nors šalys gyvena atskirai, atsakovas nuolat grasina ieškovei, kad atims iš jos vaiką, kad ji daugiau niekada jo nematys. Ieškovė leidžia sūnui bendrauti su atsakovu telefonu, tačiau tuomet atsakovas daro neigiamą įtaką sūnui, šmeižia, įžeidinėja ieškovę, nuolat sako, kad surado naują mamą, kad sūnus niekada daugiau ieškovės nematys ir gyvens su atsakovu. Tokius atsakovo veiksmus galima įvardinti kaip nuolatinį psichologinį smurtą ne tik ieškovei, bet ir jų nepilnamečiui sūnui, todėl yra būtina nustatyti nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 535 Eur. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis atsakovo pajamos yra apie 900 Eur ir yra pakankamos teikti prašomą išlaikymą vaikui. Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1200 svarų sterlingų, ieškovė gyvena nuomojamame name, kartu su komunaliniais mokesčiais būsto nuoma sudaro apie 600 svarų sterlingų. Ieškovė neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikia daugiau nei vienerius metus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl nepilnamečio D. L. grąžinimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką; ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2- 3916-800/2019 iki kol bus nustatyta, ar nepilnametis vaikas D. L. turi būti grąžinamas į jo gyvenamosios vietos valstybę – Lietuvos Respubliką pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoti teismą apie E. L. prašymo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl sūnaus grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Lietuvos Respubliką išnagrinėjimą.

5. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog Jungtinės Karalystės centrinė institucija yra gavusi atsakovo prašymą pagal 1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežto mažamečio sūnaus grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Lietuvos Respubliką pagal Hagos konvenciją, civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo stabdytina kol bus nustatyta, ar vaikas turi būti grąžinamas pagal Hagos konvenciją.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

6.1. tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas ES teisinis reguliavimas – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Teismas gali savo iniciatyva sustabdyti bylą remiantis „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 2 dalimi tik tuo atveju, jeigu yra abu „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai: 1. iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu; 2. tuo pačiu ieškinio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra abiejų reglamente įtvirtintų pagrindų, t. y. ieškinių pagrindai skiriasi. Atsakovas kreipėsi į teismą, kadangi mano, jog nepilnametis sūnus buvo neteisėtai išvežtas į Jungtinę Karalystę, o ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su savimi, prisiteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovas pirmiau kreipėsi į teismą, nei ieškovė, kadangi ieškinių pagrindai yra skirtingi.

Atsiliepimas

6.2. Atsakovas atsiliepime tik nurodo, kad kreipsis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau šios savo teisės dar neįgyvendino. Atsakovui įgyvendinus šią savo teisę, byla bus užvesta vėliau nei ieškovė kreipėsi į teismą.

6.3. Jei ir Jungtinės Karalystės teismas pripažintų, jog vaikas buvo išvežtas neteisėtai, Europos Sąjungos viduje visų pirma taikomos ne Hagos konvencijos, bet reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos (reglamento 60 straipsnis), kurio 10 straipsnis, priešingai nei Hagos konvencija, nenustato jurisdikcijos perėjimo pasikeitus vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai vaiko neteisėto išvežimo atveju ir imperatyviai nustato išliekančią vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos teismams išliktų jurisdikcija spręsti kilusį ginčą, todėl bylos sustabdymas šiuo atveju tik vilkintų procesą, pažeidžiant ne tik ieškovės, bet ir vaiko teises ir teisėtus interesus.

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė materialiųjų ir/ar procesinių teisės normų, nes atsakovas pirmasis kreipėsi dėl neteisėto vaiko išvežimo į Jungtinę Karalystę ir tiek pastarojoje, tiek šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl vaiko faktinės gyvenamosios vietos kitimo.

7.2. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (taip vadinamas Briuselis II) nurodo, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje (8 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje (9 straipsnis).Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų (21 straipsnis). Šiuo atveju nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl galimai neteisėto nepilnamečio išvežimo kreipėsi į centrines institucijas nepraleidęs 3 mėnesių termino, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vyksta civilinis procesas dėl galimai neteisėto nepilnamečio išvežimo į užsienio valstybę, taigi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas buvo teisėtai perkeltas iš vienos valstybės narės į kitą bei įgijo naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako bet kokio komunikavimo ir bendradarbiavimo nepilnamečio sūnaus globos klausimais, pagrįsta manyti, jog laikinosios nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove iš esmės pažeistų vaiko interesus, nes tokiu būdu visiškai nutrūktų ilgalaikis tėvo ir sūnaus bendravimas, o tokį prejudicinį faktą ieškovė panaudotų civilinėje byloje Jungtinėje Karalystėje, siekdama formuoti neigiamą teismo nuomonę apie atsakovą.

7.3. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovas siekia išnaudoti visas prieinamas vidaus teisinės gynybos priemones, prašydamas atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir laukti civilinės bylos Jungtinėje Karalystėje išnagrinėjimo. Šiuo metu ieškovės interesai nėra pažeidžiami, nes ginčijama nutartimi atsakovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotas teikti 125 Eur/mėn. periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nepaisant to, ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi ir atsisako bendrauti pati. Dėl ieškovės piktybinio elgesio - motinai uždrausta leisti vaikui nakvoti kitu adresu negu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimti kiti įsakymai šioje byloje; motinai uždrausta išvežti, mėginti išvežti, arba prašyti/raginti kitus asmenis išvežti D. iš Jungtinės Karalystės iki kitų įsakymų byloje priėmimo; motina įpareigota registruotu paštu išsiųsti vaiko pasą/ATPK/kelionės dokumentą tėvo advokatui saugojimui, iki teismas priims kitus įsakymus byloje; motinai uždrausta kreiptis dėl naujų kelionės dokumentų vaikui išdavimo, iki kitų įsakymų byloje priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-3916-800/2019 nagrinėjimą, gavęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. S-255, kuriame nurodyta, kad Jungtinės Karalystės Aukštasis Teisingumo Teismas 2019 m. liepos 18 d. priėmė įsakymą byloje Nr. FD19P00267, įpareigojantį ieškovę ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val. grąžinti mažametį D. L. į Lietuvą. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. patvirtino, jog mažametis D. yra grąžintas į Lietuvą, jis kartu su motina yra apsistojęs atsakovo namuose (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 3916-800/2019, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3916-800/2019.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė