Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybė, valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

2024 m. vasario 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjo S. V. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nuotekų sėsdintuvą su išvadais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. V. prašo nustatyti, kad jis ir jo sutuoktinė N. V. įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - nuotekų sėsdintuvą su išvadais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), pagal įgyjamąją senatį.

2001 m. balandžio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. V. nupirko iš UAB „Bendida“, įmonės kodas 5126011, nekilnojamąjį turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): pastatą - prekybos centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius: pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (stoginę 3I1/p, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę, atliekų duobę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo santuokos liudijimas patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas jam esant santuokoje su N. V., remiantis pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, – už bendras jo ir sutuoktinės lėšas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad minėti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 1987 m. Remiantis pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, kurie kita bylos medžiaga nenuginčyti, nustatyta, kad tais pačiais metais minėtu adresu buvo pastatytas/įrengtas ir nuotekų sėsdintuvas su išvadais (vamzdynu ir dviem šuliniais), tačiau jis nebuvo pažymėtas kadastro duomenų byloje, neturėjo unikalaus numerio, nors pastatui - prekybos centrui priklauso nuo pastato pastatymo pradžios ir be jo negalėtų funkcionuoti pastato nuotekų sistema, nes iki šiol yra tik vietinis nuotekų šalinimas ir nuotekų sėsdintuvas su išvadais yra būtinas. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės – suinteresuoto asmens N. V. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad jie, 2001 m. balandžio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgiję nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), visą laiką nepertraukiamai valdė, naudojo ir prižiūrėjo ne tik minėtoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir nuotekų sėsdintuvą su išvadais. VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu nustatyta, kad nuotekų sėsdintuvo su išvadais duomenys Nekilnojamojo turto kadastre neįrašyti (atsisakyta juos įrašyti). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad atlikti nekilnojamojo turto objekto – inžinerinio statinio - nuotekų sėsdintuvo su išvadais, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatytos Statinio sudėtinės dalys: nuotekų sėsdintuvas, statinių išdėstymo plane pažymėtas „n“, vamzdynas, statinių išdėstymo plane pažymėtas „F“, du šuliniai, statinių išdėstymo plane pažymėti „2“ ir „5“, jų matmenys, vertės, suteiktas nekilnojamojo turto objektui numeris – (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. V. bei jo sutuoktinė N. V. nei praeityje, nei šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję nuosavybės teisės į Statinį jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, šis Statinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas jų vardu, nuosavybės teisė į šį Statinį Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu. Byloje nėra duomenų, kad Statinys priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujančios valstybės interesus, atsiliepimuose į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad Statinys yra valstybės nuosavybė, neteikė, o suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą konkrečiai nurodyta, kad minėtas Statinys nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine Statinį, kaip pastato - prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sąžiningai ir jį iki šiol valdė/valdo bei naudojo/naudoja sąžiningai, t. y., niekas kitas neturi daugiau teisių į minėtą statinį nei jie, niekas kitas į šį garažą nepretenduoja (priešingų duomenų byloje nėra). Pareiškėjas kartu su sutuoktine Statinį įgijo ir visą laiką valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas Statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė pradėjo valdyti Statinį per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėjas kartu su sutuoktine Statinį visą laiką valdė kaip savo atvirai ir nepertraukiamai: elgėsi kaip jo savininkai, jį prižiūrėjo, naudojo pagal paskirtį, darė kadastrinius matavimus, siekė įteisinti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine Statinį valdė ir tebevaldo daugiau nei 10 metų.

Šių nustatytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine įgyjamosios senaties pagrindu yra įgiję nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - nuotekų sėsdintuvą su išvadais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nėra pareiškęs prašymo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespendžiamas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos – 7,93 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 10,43 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - nuotekų sėsdintuvą su išvadais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Priteisti iš pareiškėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,43 Eur (dešimt eurų keturiasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662).

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjo atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.