Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus viršininkės O. S. teikimą dėl J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2023 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad J. B. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai kontroliuoja nuo 2023 m. sausio 25 d. Probacijos pabaiga – 2025 m. sausio 19 d. Nuteistasis supažindintas su probacijos sąlygomis, tvarka, vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. J. B. nuo 2023 m. kovo 27 d. vykdo individualią veiklą, įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nepažeidė, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistą 45,01 eurų turtinę žalą, ikiteisminių tyrimų dėl J. B. galbūt padarytų nusikalstamų veikų nepradėta. Dėl ankstesnio probacijos sąlygų bei įpareigojimų nevykdymo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracija 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl J. B. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau 2023 m. birželio 7 d. nutartimi teikimas buvo netenkintas. J. B. ir po nutarties paskelbimo nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi: 2023 m. rugpjūčio 18 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre J. B. nustatytas teigiamas THC (tetrahidrokanabinolio) vartojimas, o 2023 m. rugsėjo 20 d. 22.34 val. naktinio patikrinimo metu J. B. nerastas namuose. Priežiūros laikotarpiu J. B. baustas administracine nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad važiuodamas transporto priemonėje keleivio vietoje neprisisegė saugos diržo. Kviečiamas į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimo J. B. neatvyko. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (92 balai iš 168). Atsižvelgiant į tai siūloma panaikinti J. B. skirtos bausmės vykdymą.

3. Teismo posėdžio metu J. B. parodė, kad nustatytu laiku nebuvo namuose, nes jam neužteko laiko grįžti namo iki 22 val. Jis baigia darbą 20 val. darbą, grįžta namo, nusiprausia, susiruošia, išeina į kiemą arba į parduotuvę, apie 22 val. išeina iš parduotuvės ir dar nueina ant kokio skersinio pasportuoti ar dar kažkur ir automatiškai nespėja grįžti laiku. Jis dirba (duomenys neskelbtini), tenka ir naktimis dirbti. Jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas - kanapes, kurias gavo iš pažįstamo. Paskutinį kartą kanapes jis rūkė rugsėjo mėnesio pradžioje. Jis supranta, kad jis yra įpareigotas gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, pradėjo gydymą, buvo pas psichologą, o pas gydytoją pamiršo nueiti, nes nebuvo išrašytas lapelis - jis tik dabar suprato, kad po apsilankymo pas psichologą reikėjo eiti pas gydytoją. Jo niekas neinformavo, neminėjo jokio gydytojo ir tai laikoma pažeidimu. Jis buvo atvykęs į priklausomybių ligų centrą nustatytu laiku, tačiau gydytojo nebuvo. Jis supyko, nes jam teko išsiprašyti iš darbo, važiuoti be reikalo per visą Vilnių. Jis tik dabar pradėjo gydytis, tam jis ir gydosi, kad nevartotų narkotikų, nes tai yra priklausomybė. Jis gali sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

4. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė paaiškino, kad nusikalstamo elgesio rizika didėja, kai nustatomi atitinkami pažeidimai. Šiuo atveju J. B. pažeidimai yra fiksuoti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo - OASys metodika nurodo, kurioje srityje didesnė rizika, pvz., dėl narkotikų vartojimo gali būti daromi nusikaltimai, taigi didėja rizika pakartotinai nusikalsti. Jei įvykdomi pažeidimai dėl naktinio įpareigojimo būti namuose, taip pat yra rizika dėl naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus šiuos pažeidimus laikoma, kad rizika yra padidėjusi. J. B. (duomenys neskelbtini) lankėsi Priklausomybės ligų centre, turėjo nuvykti pas (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnyba gavo iš Priklausomybės ligų centro išrašą, kad (duomenys neskelbtini). J. B. neatvyko ir tai laikoma kaip plano pažeidimas. Buvo numatyta gydytojo konsultacija, į kurią jis nenuvyko. Gydytojo konsultacijos gydymosi plane yra numatytos ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, socialinio darbuotojo konsultacija vieną kartą per mėnesį, psichologo konsultacijos pagal poreikį. Ji mano, kad J. B. netinkamai laikosi probacijos sąlygų, nekeičia savo elgesio, lengvabūdiškai žiūri į naktinio įpareigojimo vykdymą, ir prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad teikimas yra pagrįstas. Kai žmogus nuteisiamas už nusikaltimo padarymą ir jam laisvės atėmimo bausmė atidėta ir paskirti tam tikri įpareigojimai, tai jam suteikta išskirtinė galimybė pasitaisyti ir gyventi tinkamą gyvenimo būdą. J. B. skirta naktį būti namuose, derinant su probacijos tarnybos pareigūnais galima suderinti grįžimo laiką, jeigu tai yra susiję su darbu. Teikimas nagrinėjamas antrą kartą. Teismas nėra ta vieta, kur žmonės ateina pasikalbėti. Nuteistasis ciniškai vertina jam paskirtus įpareigojimus, nelabai supranta bausmės esmę, todėl ji teikimą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo metu J. B. nepažeidė teismo skirtų įpareigojimų pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 45,01 eurų turtinę žalą, taip pat jis nepažeidė įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau J. B. nesilaikė teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi: 2023 m. kovo 22 d. 22.48 val. ir 2023 m. rugsėjo 20 d. 22.34 val. naktinio patikrinimo metu nebuvo rastas namuose. Nuteistasis nesilaikė ir teismo jam skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2023 m. balandžio 26 d. 22.16 val. patikrinimo metu jam nustatytas 1,28 promilių girtumas, o 2023 m. rugpjūčio 18 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre J. B. nustatytas teigiamas THC (tetrahidrokanabinolio) vartojimas. 2023 m. birželio 5 d. J. B. kreipėsi į Respublikinio priklausomybių ligų centro Vilniaus filialą, jam buvo paaiškinta, kad reikia atvykti pas socialinį darbuotoją pasirašyti sutartį, tačiau J. B. išėjo supykęs iš kabineto be gydytojos apžiūros. (duomenys neskelbtini) J. B. pasirašė sutartį su Respublikiniu priklausomybės ligų centro Vilniaus filialu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, J. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinį nusižengimą - važiavo keleivio vietoje neprisisegęs saugos diržo.

9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmės klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors J. B. netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus: du kartus pažeidė įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, du kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padarė vieną administracinį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs J. B. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad J. B. tinkamai vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus, vykdo individualią veiklą, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino priteistą 45,01 eurų turtinę žalą, įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų nenustatyta, teismas įžvelgia J. B. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo J. B. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą.

10. Visgi, teismo įsitikinimu, J. B. dėl savo paties neatsakingo ir nerūpestingo elgesio privalo patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos. Atsižvelgus į J. B. nusikalstamo elgesio riziką (vidutinė), jo elgesio problemines sritis – nebuvimą namuose nustatytu laiku, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus administracijos teikimą dėl J. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

Skirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

1. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą). Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

2. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.