Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1732-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1732-11
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00503-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1732/2011Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00503-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. L. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. L. 2010 m. birželio 13 d., apie 14.05 val., Rietavo mieste, Žemaičių gatvėje, ties 14 pastatu, vairavo automobilį „BMW 520“ būdamas neblaivus (3,73 prom.). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų neginčytinai padaryti išvadą, jog E. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl asmens veiksmuose nenustatė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad E. L. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, jų nepaneigė kitų liudytojų ar policijos pareigūnų parodymai, todėl nematė pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti.

II.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas nutarimą teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų t. y. E. L. sesers, tėvo ir darbdavio parodymais, neapklausė liudytojų R. K. ir O. Š., kurios betarpiškai matė kaip E. L., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Pažymi, kad teismas neįvertino E. L. duotų paaiškinimų, kuriuose pastarasis nurodė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai pat nenustatė jokių neleistinų ar draudžiamų policijos pareigūnų veiksmų renkant įrodymus, bei pareigūnų tikslo nepagrįstai apkaltinti E. L. dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam.

Atsiliepimas

E. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti. Nurodo, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, alkoholį vartojo vėliau, o kadangi serga cukriniu diabetu, sutrikus cukraus kiekiui kraujyje jaučia įtampą, svaigsta galva, darosi bloga, todėl dar iki pavartojant alkoholį jis vizualiai galėjo atrodyti neblaivus ir suklaidinti aplinkinius. Teigia, kad niekas tiksliai nenurodė, jog jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nurodo, kad savo ranka paaiškinimą rašė ne 2010 m. birželio 14 d., o birželio 13 d., po to, kai jį parvežė į policijos budėtojų dalį. Teigia, kad jam buvo paūmėjęs cukrinis diabetas, todėl negalėjo suprasti, ką sakė policijos pareigūnai, bei darė tą, ką liepė. Pažymi, kad tarp policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir duotų parodymų yra prieštaravimų, pareigūnai painiojasi aplinkybėse, nurodomame išvykimo ir nuvykimo į vietą laike, o liudytojų J. J., D. R. ir E. L. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė pažeidęs įrodymų vertinimo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kuriuos laikė nuosekliais ir išsamiais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų policijos pareigūnų R. P. ir V. P. surašytuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes ir teismo posėdyje duotus parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tai, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje nurodė skirtingą pranešimo apie važinėjantį galimai neblaivų vairuotoją gavimo laiką, nedaro šių liudytojų parodymų nepatikimais. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, prie automobilio vairo buvo rastas E. L., iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas ir kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 5, 6). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnai nurodė, jog policijai skambinusi moteris įvykio vietoje paaiškino, kad E. L. vairuojamas automobilis vos nepartrenkė močiutės, o policijos pareigūnams patikrinus automobilio variklį, jis buvo karštas (b. l. 41-43). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymų patikimumu, todėl nesivadovauti jais nebuvo pagrindo.

Tuo tarpu E. L. teisinančią versiją pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai D. R., E. P. ir E. L. (b. l. 43–45). Šie liudytojai, kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tvirtino, kad E. L. automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo vėliau, automobilio rakteliai buvo pas E. L., o transporto priemonės duslintuvas buvo šaltas. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad šie parodymai prieštarauja objektyviais laikytiniems policijos pareigūnų parodymams ir jų nustatytoms įvykio aplinkybėms. Antra, šie liudytojai laikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, nes yra E. L. šeimos nariai ir draugai (pažįstami). Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu abejoti minėtų liudytojų parodymais, tuo tarpu, kaip jau buvo nustatyta, pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais nėra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino E. L. duotų paaiškinimų, kuriuose jis nurodė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 11, 12), o liudytojų R. K. ir D. Z. rašytinius paaiškinimus (b. l. 17, 18) vertino kaip paremtus prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojom apklausti R. K., D. Z. ir O. Š. tam, kad tinkamai būtų išanalizuotos ir įvertintos įvykio aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme minėtų liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-881/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. L. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus bei neįvertinus visų bylai svarbių įrodymų, todėl priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas