- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-1161-245/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 50, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis tiesiogiai susijęs ir buvo jo eismo dalyvis, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16; 232; 233 punktų reikalavimus, tuo padarydamas pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu J. N. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. jam skirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 2 d. J. N. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose pažeidimų įvykio bei sudėties.
J. N. paskirtos 2000 Lt baudos mokėjimas išdėstytas keturių mėnesių laikotarpiui.
Taip pat Kauno apskrities Policijos komisariato Kelių policijos valdybai perduotas spręsti klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., teisenos pradėjimo V. S. atžvilgiu.
Šalies argumentai
J. N. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-09-24 nutarimą pakeisti ir pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas pagal ATPK 126 str. 4 d. bei 130 str. 1 d., neskirti jam papildomos nuobaudos (subendrintos nuobaudos) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams.
Apeliantas sutinka su nutarimo dalimi, kuria yra pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. bei ta dalimi, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 124¹ str. 1 d., 127 str. 2 d. nutraukta, tačiau nesutinka su ta dalimi, kuria jam paskirtos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant apylinkės teisme paaiškino, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, tai teisme paliudijo ir šį įvykį matęs liudytojas M. G., be to, teisme pats V. S. pripažino, kad į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau įvykio metu V. S., iš pradžių pripažinęs savo kaltę ir sutikęs pildyti eismo įvykio deklaraciją, persigalvojo ir pradėjo teigti, kad dėl kilusio eismo įvykio yra nekaltas, pradėjo ginčytis. Todėl apeliantas dėl didelio susijaudinimo ir būdamas įsitikinęs savo nekaltumu, taip pat esančiu liudytoju, bei kad kitam automobiliui padaryta itin nedidelė žala (apgadintas tik bamperis), pasielgė skubotai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo tikėdamasis, kad visas įvykio aplinkybes išsiaiškins draudimo kompanija, kurioje yra draustas jo automobilis. Pripažįsta, kad grįžęs namo pasielgė lengvabūdiškai, dėl ko labai gailisi, nes vartojo alkoholį, nors ir nedidelį kiekį. Netrukus atvyko pareigūnai, su kuriais išvyko nustatyti aplinkybių, todėl trumpas laiko tarpas nuo alkoholio pavartojimo iki pareigūnų atvykimo ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu, neabejotinai įtakojo ir jam nustatyto alkoholio kiekį. Taip pat paaiškėjo, kad yra pasibaigęs jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas, o jis neapsižiūrėjo.
Apelianto nuomone teismas, nors ir taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau tai padarė nepakankama apimtimi, nes pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. paskyrė subendrintą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, pažeidimų padarymo aplinkybes. Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisę vairuoti transporto priemones turi jau trisdešimt metų, Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, į eismo įvykius anksčiau nebuvo patekęs, administracine tvarka nebaustas, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, neteistas, dėl individualios darbinės veiklos automobilį vairuoja kiekvieną dieną. Skundžiamame nutarime apylinkės teismo teisėja pažymėjo, kad dėl eismo įvykio jo kaltė nėra nustatyta, o įvykis kilo galimai dėl V. S. veiksmų. Nutarime taip pat nustatyta, kad apeliantas neturėjo pareigos atlyginti V. S. jo automobiliui padarytą žalą, todėl jo veiksmų – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė visuotinai pavojingais. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei įvertinus jo asmenybę, įvykio aplinkybes, kompleksą faktinių duomenų, bylojančių jo naudai, teismas nepakankama apimtimi taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, nes jam taikytinos švelnesnės nuobaudos – neskirtinos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes vien subendrintos 2 000 Lt piniginės baudos paskyrimas yra teisingas ir pakankamai griežtas nubaudimas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą.
J. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl administracinės teisė pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 124¹ str. 7 d., sudėties nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apelianto nuomone, nors jam ir buvo taikytas ATPK 30¹ str. nuostatos, tačiau per maža apimtimi, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
Individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
J. N. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 124¹ str. 7 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Apeliantas prašo ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikyti dar didesne apimtimi – ją pritaikyti ir už ATPK 126 str. 4 d., ir už abi veikas t. y., ir už ATPK 126 str. 4 d., ir 130 str. 1 d., netaikyti papildomos nuobaudos – neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ATPK 126 str. 4 d. už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kaip matyti iš ATPK 126 str. 4 d., ir 130 str. 1 d., sankcijų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje apibrėžtam laikotarpiui yra ne alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, gali neskirti, o privaloma, skiriama kartu su administracine nuobauda – bauda arba areštu. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą numato ATPK 30¹ str.
Visgi atsižvelgiant teismų praktiką, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, administracinės nuobaudos švelninimas ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis yra išimtis iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, kuria suteikiama teisė tam tikrais, išskirtiniais, atvejais švelninti skirtiną nuobaudą.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju, nuodugniai įvertinus J. N. padarytos veikos pavojingumą kitų asmenų teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, jam paskyrus nuobaudą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad visuomenės interesas nubausti pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, gali būti pasiektas J. N. pritaikius švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Tačiau dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą ir iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nėra pagrindo. Vis dėlto J. N., net ir būdamas įsitikinęs, kad jis nėra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, bet būdamas su juo susijęs, kilus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių, negalėjo elgtis savo nuožiūra ir nuvažiuoti iš įvykio vietos, o privalėjo vykdyti KET reikalavimus. Šių taisyklių 232 punktas numato, kad nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą, todėl J. N. privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti atvykstančių policijos pareigūnų, kurie būtų ištyrę įvykio aplinkybes ir nustatę vairuotojų kaltę. Pasitraukdamas iš įvykio vietos, J. N. sutrukdė greitai ir išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, teisingai nustatyti dėl įvykio kaltus asmenis. Tokie J. N. veiksmai buvo tyčiniai, nes jis suprato, kad yra susijęs su eismo įvykių, kadangi abi įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apgadintos, o kilus ginčui, privalėjo vykdyti savo pareigą, iškviesti ir laukti atvykstant policijos pareigūnų, padėti nustatyti įvykio aplinkybes, tačiau taip nesielgė. Pažeidėjo elgesys nebuvo adekvatus susidariusiai situacijai, jis pasielgė karštligiškai, nepasilikdamas įvykio vietoje ir nesulaukdamas policijos pareigūnų, kurie būtų išaiškinę situaciją, ir tuo ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad, nors J. N. veiksmai ir nebuvo itin piktybiški bei pavojingi, jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnio nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos dydžio baudą ir trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau visiškai netaikyti specialiosios teisės atėmimo nėra pagrindo.
Nėra pagrindo dar labiau švelninti ir nuobaudos, paskirtos už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Už šį pažeidimą J. N. paskirta minimalaus dydžio bauda su minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurias įvertinus, būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti už ATPK 126 str. 4 d. skirtiną nuobaudą, apeliantas nenurodė.
KET 233 p. draudžia su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. J. N. šį reikalavimą ignoravo ir žinodamas, kad yra susijęs su eismo įvykių, nelaukė kol bus išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, ir po jo padarymo iki aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Tai, kad jis nurodo dėl įvykio buvęs labai susijaudinęs, blogai jautėsi, negali būti vertinama kaip pakankama priežastis vartoti alkoholį, žinant, jog gali tekti aiškintis dėl kilusio eismo įvykio. Nors jam buvo nustatytas lengvas, 1,38 promilių girtumas, tačiau jis žymiai viršijo leistiną normą (b. l. 6), todėl pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar mažiau pavojingas. Byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ji yra tik viena. Be to, ji ir tai, kad J. N. pakankamai gerai charakterizuojamas, buvo įvertinta individualizuojant nuobaudą, tačiau nesudaro pagrindo skirti išimtinai švelnią nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl darbo pobūdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šis argumentas negali būti vertinami kaip pagrindas švelninti nuobaudą.
Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. O vien tik nubaustojo interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 str. Kadangi J. N. visgi grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas J. N. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą visa apimtimi.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. N. už ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos yra tinkamai individualizuotos, nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jomis realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti galioti ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.