Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1) 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį - 16 parų arešto;

3) 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281(1) straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkis metus. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal LR BK 243 straipsnį dėl šios dalies priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinus kaltu pagal LR BK 243 str. ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

4) 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 281(1) straipsnio 1 dalį, 243 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2022 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2022 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vienas) mėnuo ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai ir 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 21 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2024 m. gruodžio 8 d. apie 14 val., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra-C, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2024-12-08 14.30 val. nustatytas 3,01 promilės neblaivumas, 2024-12-08 14.47 val. nustatytas 2,93 promilės neblaivumas). Šiuose S. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai;

be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2023-04-19) ir 2023 m. lapkričio 28 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu - 2024 m. gruodžio 8 d. kelyje (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Opel Vectra-C, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose S. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, požymiai

Dėl transporto priemonės, kai asmuo vairuoja neblaivus. Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. apie 10 val. nuvažiavo pas draugą į (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, iš draugo išvažiavo Opel Vectra-C, valstybinio numerio neprisimena, važiavo namo. Buvo sustabdytas pareigūnų ties (duomenys neskelbtini), patikrintas girtumas. Nustatytas neblaivumas, kurio neginčijo. Kodėl vairavo automobilį neblaivus, paaiškinti negali, nors už analogiškas veikas teistas keturis kartus. Speciali teisė vairuoti transporto priemones atimta penkiems metams, kada baigiasi terminas- nežino. Neblaivus automobilį vairavo vienintelį kartą. Kodėl taip elgėsi – nežino. Supranta, kad elgiasi blogai, bet paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. apie 14 val. jis važiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) kaimą, laukuose pamatė nuvažiavusį nuo kelio automobilį Opel Vectra, automobilio variklis buvo užkurtas, už vairo sėdėjo vyriškis, kuris bandė užvažiuoti ant kalniuko. Aplinkui plynas laukas, jokių kitų asmenų nesimatė. Sustojęs nuėjo prie to automobilio, matėsi, kad vyras yra stipriai apgirtęs. Apie tai jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 60-61).

Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos G. L. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nustatoma, kad 2024 m. gruodžio 8 d. apie 14.00 val. gautas pranešimas, kad automobilis Opel Vectra nuvažiavo nuo kelio, vairuotojas galimai neblaivus, bando pasišalinti iš vietos, nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant kelyje (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas šalikelėje stovintis apgadintas automobilis Opel Vectra-C valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus S. J., kuriam nustatytas 3,01 prom. girtumas, antru pūtimu - 2,93 prom. girtumas (b. l. 7-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gruodžio 8 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ir kairėje kelio pusėje stovintis automobilis Opel Vectra valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-36).?

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai prieina prie automobilyje Opel Vectra sėdinčio S. J., jį nuveda į policijos tarnybinį automobilį, tikrina jo neblaivumą (b. l. 25-27).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis ir Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2024 m. gruodžio 8 d. 14 val. 30 min S. J. nustatytas 3,01 promilės girtumas, 2024 m. gruodžio 8 d. 14 val. 47 min. nustatytas 2,93 promilės girtumas (b. l. 62-63).

VĮ "Regitra" duomenimis nustatoma, kad automobilio Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra D. B. Automobilis išregistruotas 2024 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 41).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad D. B. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) M. G. (b. l. 46).

Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi nustatoma, kad M. G. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) L. K. (b. l. 47).

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad L. K. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) S. J. (b. l. 45).

2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu nustatoma, kad S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, už kurias jam paskirta subendrinta bausmė 7 (septyni) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 19 d. (b. l. 125-128).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu nustatoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas S. J., kuris 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, už kurias jam paskirta subendrinta bausmė 7 (septyni) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 19 d. Su paskirta baudžiamojo poveikio priemone S. J. supažindintas 2023 m. lapkričio 28 d. (b. l. 66-67).

Lietuvos probacijos tarnybos pateiktu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. lapkričio 28 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad S. J., kuriam 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, 2023 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 75-77).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neneigia padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju S. J. 2024 m. gruodžio 8 d. 14 val. 30 min. nustatytas 3,01 promilės girtumas, 2024 m. gruodžio 8 d. 14 val. 47 min. nustatytas 2,93 promilės girtumas (b. l. 62-63), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad S. J. nustatytas 2,93 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smulkus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, S. J. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2023 m. lapkričio 28 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tačiau kaltinamasis 2024 m. gruodžio 8 d. kelyje (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Opel Vectra-C, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad S. J. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. S. J. veikoje yra piktybiškumo elementas, tai pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus baigtas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. J. teistas keturis kartus, visus kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus metams po bausmės atlikimo (b. l. 116-124), administracine tvarka baustas (b. l. 132-133). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas daro sistemingai, jis teistas keturis kartus. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko beveik prieš metus. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bylos duomenis ir aptartas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesyje yra matyti piktybiško įstatymų nepaisymo, bendro pobūdžio elgesio standartų ignoravimo požymių, todėl kaltinamajam S. J. už nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones septynerių metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad VĮ "Regitra" duomenimis automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra D. B. Automobilis išregistruotas 2024 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 41). 2024 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi D. B. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) M. G. (b. l. 46). 2024 m. lapkričio 21 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi M. G. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) L. K. (b. l. 47). 2024 m. lapkričio 21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi L. K. pardavė automobilį Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) S. J. (b. l. 45). Kaltinamasis nurodė, kad realiai jis naudojosi automobiliu Opel Vectra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo jo realus valdytojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2024 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki turto konfiskavimo.

S. J. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys 2 vnt., nusiųstini turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, CD laikmena - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad S. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 60,15 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsni 1 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš S. J. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 7 (septynis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 9 d.

Paskirti S. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš S. J. nepriteisti.

2024 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.: (duomenys neskelbtini), pratęsti iki turto konfiskavimo.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis 2 vnt., nusiųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, CD laikmeną - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.