Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-736-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
1-736-818/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32708-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-736-818/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32708-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.27.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Rasai Pladaitei, Virginijai Miliauskienei,vertėjaujant Ritai Daškevičienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajai R. M.,nukentėjusiajai D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, 10 klasių išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. M. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui: ji 2015-06-07 apie 11.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.15 promilių girtumo laipsnis), važiuojant visuomeninio transporto 18-ojo maršruto troleibusu, kur visuomeninio transporto sustojime „Sietynas“, esančio Laisvės pr. 43, Vilniuje, įlipus SĮ „Susisiekimo paslaugos" kontrolierei D. B. ir jos paprašius parodyti bilietą, o pastarajai atsisakius ir kontrolierei pareikalavus pateikti dokumentus, ji tyčia rankos delnu du kartus sudavė kontrolierei D. B. į dešinės pusės veidą, tuo sukeldama pastarajai fizinį skausmą ir tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - SĮ „Susisiekimo paslaugos" kontrolierei D. B..

Šiais savo veiksmais kaltinamoji R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. M. savo kaltės nepripažino. Ji parodė, kad įvykio dieną buvo išgėrusi likerio, buvo pas draugus. Važiavo troleibusu, užėjo du vyrai. R. M. šios moters nematė. Užėjo du vyrai ir ji iš karto suprato, kad jai bus bauda, bus policija, jai pasidarė bloga. Ji atsisėdo, o jie stovėjo dviese prie jos. R. M. vyras paprašė greitąją iškviesti. Jai buvo labai silpna. Ji yra diabetikė ir negali kalbėti, jai tirpsta pirštai ir kojos. Atvažiavo greitoji, policija. R. M. policija išvežė į Mėnulio gatvę. Į teisėjo klausimą R. M. atsakė, jog nepripažįsta savo kaltės, nes ji nemušė. Praeitų metų birželio 7 dieną ji važiavo visuomeniniu transportu, troleibusu. Buvo jos sugyventinis V. B. ir E. A.. Tą dieną vartojo alkoholio. Visas aplinkybes pamena, alkoholis jai netrukdė suvokti aplinkybes. Tik du vyrai buvo, jos nebuvo. Galima buvo spręsti iš aprangos, kad vyrai kontrolieriai. Vyrai užėjo per vidurines duris. Jie paklausė, ar R. M. turi bilietus. Ji atsisuko į savo sugyventinį ir paklausė, ar jis pramušė. Jis pamiršo pramušti. R. M. net išeiti neleido. Ji norėjo eiti į autobusiuką, kad išrašytų jai baudą. Suprato, kad bus bauda, bus policija. R. M. susinervino ir jai pradėjo tirpti kojos. Jie stovėjo šalia jos. Vyras rėkė, kad greitąją iškviestų. Kvėpuoti sunkiai pradėjo. Nebuvo vartojamas alkoholis važiuojant. Jie matė, kad policija, kad greitoji atvažiuoja. R. M. nesudavė nukentėjusiajai, rankomis nemojavo. Ji net nematė nukentėjusiosios. Ji matė tik du vyrus. Kai policija atvažiavo, R. M. pasakė, kad nenori važiuoti, pareigūnų atsiprašė. Policija sakė, kad reikia važiuoti, nes girta ir paso neturi. Ji nežino, iš kur atsirado D. B.. E. išvedė kontrolierė. R. M. vyras B. buvo išgėręs, bet ne stipriai, jis greitąją liepė kviesti. R. M. labai greitai atsisėdo, nes jai bloga buvo. Prie savęs R. M. neturėjo jokio alkoholio, jokios taros su alkoholiu. Nesipriešino kontrolieriams. Nesutinka su ieškiniu. Į prokuroro klausimus R. M. atsakė, jog buvo, kai į darbą važiavo ir neturėjo bilietuko, jaki išrašė baudą. Ji matė tik du vyrus iš priekio. Matė, kaip du vyrai stovėjo jau. Per vidurines duris jie įlipo. Jie stovėjo, o po to tik dviese užėjo. R. M. buvo gale troleibuso, suprato, kad stovi kontrolieriai, priėjo prie vidurinių durų. Nedaug keleivių buvo troleibuse. Ne visos sėdimos vietos buvo užimtos. Iš pradžių R. M. sėdėjo gale, o po to praėjo į vidurį. Visi keleiviai sėdėjo. Sustojime R. M. pamatė, kad jau laukia kontrolieriai. Jie buvo apsivilkę liemenėm geltonom. R. M. matė du kontrolierius. Jei bus pripažinta kalta, vietoj baudos ji sutinka dirbti viešuosius darbus.

Nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji įvykio dieną ji dirbo SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontroliere. Įvykį pakankamai gerai pamena, teko užlaikyti transporto priemonę dėl pažeidimo. Dirbo keturiese. Išlipo tikrinti trise. D. B. įlipo per priekines duris. Transporte buvo girdėti keiksmažodžių daug. D. B. matė, kaip vidurinėse duryse kolega nepraleido išeiti dviejų žmonių - moters ir vyro. R. P. gale bendravo dar su vienu pažeidėju. D. B. priėjo prie kolegos A. T., paprašė, kad būtų pateikti bilietai, to prašė ir kolega. Nepateikė. Daugybė keiksmažodžių. R. atsikėlė iš savo vietos ir su rėksmu sudavė D. B. į veidą du kartus. A. T. sugriebė jos ranką ir stovėjo tarp jų. D. B. stovėjo dešiniu šonu į pažeidėjus. R. P. palydėjo pažeidėją į tarnybinį automobilį ir grįžo. Kadangi konfliktas nerimo, pažeidėjai dokumentų nepateikė, grasino susidorojimu, vartojo alkoholį - alų, D. B. iškvietė policijos pagalbą ir tuo metu paprašė vairuotojos, kad nuimtų troleibuso “ūsus”, kad kiti galėtų pravažiuoti. Užlaikė transportą iki policijos atvykimo. Pažeidėjai neprognozuojami. Vyras smurto nevartojo, tik keikėsi ir grasino, o moteris - pavartojo. Į teisėjo klausimus D. B. atsakė, jog buvo su uniforma, daugiau vasarine forma ir liemenė šviesą atspindinti. Jų brigada iš keturių asmenų: ji, A. S., R. P. ir A. T.. R. P. - į galines, A. T. - į vidurines, o D. B. į priekines duris įėjo. R. buvo neprognozuojama, labai agresyvi. Tai prisėdo, tai atsistojo, tai rėkė, tai tylėjo. Jų pasirodymas, patikrinimas ir bandymas išvengti sukėlė jos agresiją. Kažkoks nestabilumas buvo. D. B. manymu, ji buvo girta. D. B. sugeba akivaizdžiai atpažinti, kada žmogus išgėręs ir girtas. Kvapas vienareikšmiškai buvo alkoholio ir nuo visų. Matėsi iš veiksmų, iš judesių, iš elgesio. D. B. neaiškino nieko, kodėl ji be bilietuko. D. B. pati nustebo, kodėl jos atžvilgiu R. M. pyktis išreikštas buvo. Su žodžiu “švail”. D. B. tik priėjo, paprašė bilieto ir ji su tuo žodžiu jai per veidą sudavė. Labai staigūs judesiai buvo. Matė A. T., nes jis sugriebė ją už rankos po smūgio. Pasekmių D. B. neturėjo, bet iš karto juntamas skausmas veido srityje, deginimas ir dvasiniai išgyvenimai. Kada T. ją sulaikė, tada jau jai alia darėsi bloga ir tada tas V. B. pradėjo ją raminti. D. B. elgėsi pagal instrukcijas. Turtinė žala susideda iš prarastų pajamų už neatliktą darbą. Jiems teko nutraukti kontrolę, o tai reiškia, kad prarado pajamas. Toje dalyje atlyginimas nemokamas, nes eina priemoka pagal nuostatus. Jeigu nedirba 3 valandas, tai ta suma susidaro. Neturtinė žala, tai todėl tokia suma, kad D. B. pasijuto nesaugi tarnyboje, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas viešoje vietoje kitų asmenų ir savo kolegų akivaizdoje. Išsivysto baimė. Nedarbingumo nebuvo. Kitą dieną D. B. išėjo iš darbo. Su savimi dirbti teko. Dirbti su savimi, tai reiškia nugalėti baimę, nenorą tiesiogiai bendrauti su keleiviais, kurie gali būti agresyvūs. Įvykių tokių būna, ji yra nukentėjusi ir ne kartą.

Liudytojas R. P. teismo posėdyje nurodė, kad yra SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolierius. Tą dieną jis dirbo kartu su D. B., A. T., A. S.. Jis lipo į galines duris, A. T. - į vidurines, D. B. - į priekines. Tikrino bilietus. R. P. nustatė vieną pažeidėją, kuris važiavo gale neturėdamas bilieto. Jam iš galo einant, jis susilygino ties vidurinėm durim, matė, kaip panelė pašoko ir sudavė D. B. per veidą du kartus. Nematė, kumščiu ar delnu. R. P. paliko pažeidėją autobusiuke, grįžo į troleibusą. Jam grįžus, A. T. ir D. B. pasakė, kad buvo jai suduota į veidą, ką R. P. ir matė. Jis liko su A. T. troleibuse, D. B. nuėjo rašyti pareiškimo, kviesti policiją. Jie turėjo 3 butelius alaus, vienas buvo išgertas. Panelė sudribo kėdėje ir pradėjo sakyti, kad jai bloga, kad ji serga, kviesti greitąją. Jos draugas keikėsi, sakė, atnešti šokolado, duoti vandens, kviesti greitąją. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo panelę per 5 minutes. Atvažiavo pareigūnai ir buvo pristatyta į 5 policijos komisariatą. Į teisėjo klausimus R. P. atsakė, jog R. M. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. Šūkavimas buvo, bet tiksliai žodžių jis negali pasakyti. Matė, kaip kaltinamoji sudavė į veidą du kartus D. B.. D. B. stovėjo 50 cm. atstumu. Kontrolieriai buvo uniformuoti, su liemenėm.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, jog dirba Policijos patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Buvo gautas pranešimas patruliuojant, kad Sietyno stotelėje kontrolieriams reikalinga pagalba. Atvykus į policijos pareigūnus kreipėsi kontrolierė, kuri paaiškino, kad jai atliekant savo darbą buvo sulaikyta pilietė, kuri važiavo be bilieto ir kuri jai smogė. Liudytojas nepamena sumušimo žymių. Kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, keikėsi. Visi kontrolieriai buvo uniformuoti. Į prokuroro klausimą A. G. atsakė, jog kaltinamoji buvo agresyvi prieš kontrolierius. Ji keikėsi, grasino, sakė, kad užmuš, pagaus.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, jog su kaltinamąja R. M. veda bendrą ūkį. Jie važiavo iš svečių, bilietus turėjo, bet nepramušė. Galvojo, kad nebus kontrolierių. Alkoholį vartojo. Draugė biškį vartojo alkoholio. Iš ryto gėrė alų. Ji suprato, kur važiuoja, kokiu tikslu važiuoja. Jai bloga pasidarė autobuse. V. B. paprašė, kad iškviestų greitąją. Jie norėjo išlipti ir kontrolieriai įlipo. Dviese kontrolieriai įlipo. Du vyrukai buvo. Vyrai buvo apsirengę, su uniformomis. V. B. paprašė, kad iškviestų greitąją. Iškvietė greitąją, tada policija atvažiavo. Normaliai R. elgėsi. Konfliktinės situacijos nebuvo tarp R. ir kontrolierių. Tai ne tiesa, nes V. B. visą laiką prie jos stovėjo ir matė. Nesimosikavo R. rankomis. Nežino, dėl ko policija atvažiavo. Jie nuvažiavo į komisariatą. Jokių priemonių jo atžvilgiu nebuvo panaudota. Į prokuroro klausimus liudytojas atsakė, kad kai atvažiavo policija, R. ramiai elgėsi. Gale troleibuse sėdėjo. R. bloga pasidarė ir V. B. paprašė greitąją iškviesti. Prieš iškvietimą greitosios kontrolieriai bilietų paprašė. V. B. matė, kaip nukentėjusioji autobusiuke rašė. Troleibuse jis jos nematė.

Kiti duomenys apie kaltinamosios R. M. padarytą nusikalstamą veiką

Vilniaus AVPK KPV KPR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio A. G. 2015-06-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-06-07 gautas iškvietimas į Laisvės pr., Vilniuje, esančią „Sietyno“ viešojo transporto stotelę. Atvykus policijos pareigūnams kontrolierė D. B. nurodė, kad keleivė bandė sukelti muštynes, keletą kartų trenkė kontrolierei į veidą (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Aukščiau nurodyti duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio dieną troleibuse matė tik du vyrus kontrolierius, o nukentėjusiosios kontrolierės D. B. nematė ir jai netrenkė bei kitais būdais jai nepasipriešino.

Kaltinamosios R. M. pozicija dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį padarymo vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už šio nusikaltimo padarymą. Kaltinamosios versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, sujungtų į nuoseklią, logišką grandinę, visuma.

Valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla yra ginama administracinėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atitinkamos teisinės atsakomybės taikymas yra susijęs su kaltininko, pasipriešinusio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui veiksmų pavojingumu, intensyvumu ar išsakytų grasinimų ryšium su atliekamomis funkcijomis realumu ir pavojingumu. Tokia teisinė jurisprudencija nuosekliai vystoma ir teismų praktikoje pažymint tai, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–324/2013, 2K-229/2014).

Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje apklausti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai davė nuoseklius, tarpusavyje iš esmės sutampančius ir neprieštaringus parodymus apie tai, jog 2015-06-07 Laisvės pr. 43 esančioje „Sietyno“ stotelėje buvo tikrinamas 18-ojo maršruto troleibusas ir į jį įlipo trys kontrolieriai – D. B. įlipo pro priekines duris, A. T. įlipo pro vidurines duris, o R. P. įlipo pro galines duris. Buvo sulaikyti trys asmenys, neturėję pažymėtų kelionės bilietų. D. B. buvo priėjusi prie kaltinamosios R. M., prašė jos pateikti dokumentus, tačiau tarp jų kilo konfliktas, kaltinamoji ir su ja buvęs vyras pradėjo keiktis, grasinti, o R. M. panaudojo ir fizinį smurtą – dukart delnu trenkė kontrolierei D. B. į veidą. Šiuos kaltinamosios R. M. nusikalstamus veiksmus matė kartu su D. B. dirbęs liudytojas R. P., kuris teismo posėdyje paaiškino, jog pastebėjo, kaip mergina pašoko ir dukart ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą. Įvykusį konfliktą matė ir kitas kontrolierius A. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastebėjusi D. B. R. M. nusikeikė ir du kartus delnu sudavė jai į veidą (b.l. 14). Nors kaltinamoji R. M. ir liudytojas V. B. neigė, jog tarp jų ir kontrolierių įvyko konfliktas, tokius jų teiginius paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos 18-ojo maršruto vairuotojos R. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog tarp kontrolierių ir keleivių įvyko konfliktas, buvo girdimas triukšmas, keleiviai atrodė apsvaigę nuo alkoholio (b.l. 21). Tai, jog kaltinamoji R. M. buvo agresyvi, įrodo ir liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, pagal kuriuos, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kaltinamoji buvo agresyvi, keikėsi, grasino kontrolieriams, kad juos pagaus, užmuš. Kaip matyti iš A. G. tarnybinio pranešimo ir teismo posėdyje duotų parodymų, nukentėjusioji D. B. iškart nurodė, kad kaltinamoji R. M. sudavė jai į veidą, detaliai paaiškino įvykio detales.

Įvertinęs aptartus įrodymus, sujungęs juos į vientisą logišką ir nuoseklią grandinę, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios R. M. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį yra įrodyta. Kaltinamoji R. M. 2015-06-07 apie 11.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.15 promilių girtumo laipsnis), važiuojant visuomeninio transporto 18-ojo maršruto troleibusu, kur visuomeninio transporto sustojime „Sietynas“, esančio Laisvės pr. 43, Vilniuje, įlipus SĮ „Susisiekimo paslaugos" kontrolierei D. B. ir jos paprašius parodyti bilietą, o pastarajai atsisakius ir kontrolierei pareikalavus pateikti dokumentus, ji tyčia rankos delnu du kartus sudavė kontrolierei D. B. į dešinės pusės veidą, tuo sukeldama pastarajai fizinį skausmą ir tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - SĮ „Susisiekimo paslaugos" kontrolierei D. B.. Kaltinamosios R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį. Ji suvokė, kad daro neteisėtą veiką, ir norėjo taip veikti, todėl jos veikoje yra tyčia padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios R. M. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (b.l. 52), administracine tvarka bausta (b.l. 50), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 92), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2015-09-20 iki 2015-09-24 (diagnozė: adaptacijos sutrikimas) (b.l. 93), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 94).

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajai R. M. 2015-06-07 12.52 val. nustatytas 2,15 promilės girtumas (b.l. 33), todėl darytina išvada, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. M. skiriant BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (neteista, administracine tvarka bausta, nedirbanti), byloje nustatytą kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji D. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 530 eurų civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 88-89). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog patirtą turtinę žalą vertina apie 30 eurų. Bylos duomenimis, nukentėjusioji D. B. 2015 m. birželį per valandą vidutiniškai uždirbdavo 8,69 euro (b.l. 91). Kaip savo ieškinyje nurodė pati nukentėjusioji, 2015-06-07 kaltinamosios R. M. neteisėtais veiksmais jos darbinė veikla buvo sutrikdyta nuo 11.50 val. iki 15.00 val., t.y. 3 valandoms ir 10 minučių. Padauginus šį laiką iš D. B. vidutinio valandinio darbo užmokesčio gaunama 27,52 eurų suma. Ši suma yra pagrįsta, įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamosios R. M. nukentėjusiosios D. B. naudai.

Pasisakydamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai D. B. kaltinamosios R. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikata žymiau nebuvo sutrikdyta, nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu vyko trumpą laikotarpį, nenustatyta, jog po įvykio nukentėjusioji būtų jautusi išskirtinius liekamuosius reiškinius ar būtų netekusi darbingumo.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali, įrodyta ir priteistina iš kaltinamosios R. M. neturtinė žala yra 100 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Kaltinamajai R. M. 2015-06-23 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

R. M., (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 18 (aštuoniolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. M. priteisti nukentėjusiosios D. B. naudai 127,52 (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir penkiasdešimt du centus) eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius