- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2-23836-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17965-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės I. M. 5192,47 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 445,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. birželio 13 d., 26,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5192,47 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 453,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 1526,03 Eur administravimo mokestį, 3,89 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė I. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K961081413, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovei 5714,12 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4550,68 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 26,00 procentų), 544,03 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1770,00 Eur administravimo mokestį iki 2023 m. balandžio 11 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį, todėl 2018 m. spalio 31 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei 5192,47 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 445,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3,89 Eur sutartines palūkanas, 453,56 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1526,03 Eur administravimo mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina 5192,47 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 453,56 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K961081413.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 445,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. birželio 13 d., 26,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5192,47 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K961081413.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pabrėžiama, kad yra dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytą sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei. Nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 11 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. K961081413, šalys sulygo dėl 26,00 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, jog sutarčių nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto vartojimo kredito bei nemokėjo vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės 445,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.), taip pat 26,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5192,47 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K961081413, yra pagrįsti ir tenkintini.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3,89 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. vasario 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Remiantis tuo, kad ieškovė ir atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K961081413, 6.1. punktą susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 procentų pagal sutartį Nr. K961081413) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei tuo, kad atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 3,89 Eur kompensuojamąsias palūkanas, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1526,03 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.30. punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog šis mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu ir administravimu. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 1526,03 Eur sutarties administravimo mokestį atmestinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (6095,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė iš viso 417,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (171,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (79,98 procento) priteistina 333,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5192,47 Eur skolą, 445,85 Eur palūkanas, 26,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5192,47 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,89 Eur kompensacines palūkanas, 453,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6095,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 333,52 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrocės „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.