Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-293-485/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-11-22
Bylos Nr.
AN2-293-485/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00533-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
G. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-293-485/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00533-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. atstovo advokato A. B. (toliau – ir Pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties G. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija, Kauno apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9929-2023, G. L. nubaustas subendrinta 1550 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 11 d., 04.44 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, automobilis tapo nevaldomas, trenkėsi į medžius ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtos dvi pušys bei apgadintas beržo kamienas (ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, vairuotojas nedelsdamas nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, palikęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu vairuotojas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo t. y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 16, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas taip pat sutiko su Institucijos nutarimu G. L. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšimi bei dydžiu, paskirtą nuobaudą vertino kaip individualizuotą tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. B. (toliau – ir apelianto atstovas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti nauja nutartį - administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo G. L. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog G. L. kaltė dėl šio jam inkriminuoto nusižengimo yra pilnai įrodyta. Aptariamu atveju pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimo, nurodyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, o konkrečiai – subjektyviojo požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl pareiškėjui administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi, tik šių požymių viseto egzistavimas yra būtina sąlyga konstatuoti, kad konkrečiu atveju yra nustatytas subjektyvusis nusižengimo sudėties požymis - tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto tiek ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, kuris pasireiškia tuo, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018).

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjo atstovas skunde teigia, kad pareiškėjas nuosekliai nurodė, kad dėl tamsaus paros meto nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, kad eismo įvykio metu buvo ir/ar galėjo būti apgadintas kiemo bortelis ar šalia augę medžiai, taigi pareiškėjas nesuvokė ir negalėjo suvokti padaręs kokią nors žalą. Pareiškėjas vertino, kad incidento metu pats nenukentėjo, kitų transporto priemonių nekliudė, kitų asmenų nesužalojo, todėl tokio incidento sąmoningai nelaikė eismo įvykiu, dėl ko nesuvokė ir nesuprato, kad privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją. Savo automobilio apgadinimo įvykio metu jis taip pat nelaikė svarbia aplinkybe, turinčia esminės reikšmės paliekant įvykio vietą ar sukuriant pareiškėjui kažkokių pareigų. Skunde teigiama, kad Pareiškėjas, pasišalinęs iš įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, neketino apsunkinti incidento kaltininko nustatymą, nesiekė paslėpti kokias nors eismo įvykio aplinkybes (pėdsakus) (paliko automobilį įvykio vietoje, nesiekė pakeisti įvykio schemos, nebandė kokiu nors būdu ar apimtimi naikinti galimai padarytos žalos padarinius), nesiekė išvengti atsakomybės už galimai padarytą žalą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas suprato, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Jo tyčią patvirtinančių aplinkybių neįrodė ir teismas, taigi, nesant pareiškėjo sąmoningo veikimo, nenustatytina ir pareiškėjo kaltė, kurios turinys turi būti atskleidžiamas pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

3.3. Skundo autorius nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjo tyčią padaryti jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus rodo tai, kad pareiškėjas po eismo įvykio apie 11 val. grįžo į eismo įvykio vietą, ir nors nerado automobilio, pats į policiją nesikreipė, nors akivaizdu turėjo matyti dienos metu nulaužtus medžius, suvokti apsivertusio ant stogo bendrovės automobilio apgadinimus. Tokia teismo pozicija negali būti laikoma pagrįsta, kadangi pareiškėjas tos pačios dienos (2023-03-11) rytą, apie 11 val. nuvykęs į įvykio vietą ir pastebėjęs, kad automobilio įvykio vietoje jau nėra, suprato, kad įvykis yra užregistruotas policijoje, todėl nelaikė, kad yra reikalinga papildomai pranešti apie jau užregistruotą įvykį. Taigi byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius pažeidimus, o teismas skundžiama nutartimi neįrodė, kad pareiškėjo veiksmuose ar neveikime egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis.

3.4. Dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimo. Skunde teigiama, kad ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją, ar ne. Pareiškėjo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo G. L. vienų metų terminui. Nurodo, kad Pareiškėjo darbo specifika lemia, jog jis daug laiko praleidžia vairuodamas transporto priemonę, kuri yra jo darbo įrankis.

3.5. Skunde nurodyta, kad specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo, nes padarytas administracinis nusižengimas nebuvo išskirtinai pavojingas visuomenei, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta. Teismas vertindamas pažeidimus, kurių administracinis baustumas yra pasibaigęs, o taikytos administracinio poveikio priemonės įvykdytos, pažeidė ir non bis idem principą, t. y. – sąlyginai nubaudė pareiškėją antrą kartą. G. L. nekvestionuoja, kad nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir tokiu būdu padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė esant nepalankioms sąlygoms – esant tamsai, slidžiai kelio dangai. Taigi, pareiškėjo atstovo įsitikinimu, šiuo atveju neįrodyta ir būtinybė skirti Pareiškėjui alternatyvią administracinio poveikio priemonę.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo G. L. atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. L. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apelianto atstovas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl G. L. kaltės padarius jam ANK 426 straipsnio 2 dalyje inkriminuotą administracinį nusižengimą argumentuodamas, kad pareiškėjo veiksmuose nėra nustatyta tyčia, taip pat nesutinka su alternatyvios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo G. L. skyrimo. Būtent šia apimtimi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog G. L. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas, ne pažeidėjui priklausantis turtas – apgadintas kiemo bortelis, nulaužtos dvi pušys bei apgadintas beržo kamienas. Sutiktina, kad pažeidėjas negalėjo žinoti, kieno turtas jo neteisėtais veiksmais buvo apgadintas, todėl jis turėjo kviesti policijos pareigūnus, tačiau jis to nepadarė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

10. Eismo įvykio, kurio metu G. L., nuvažiavęs nuo kelio, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, trenkėsi į medžius ir apsivertė, faktas abejonių nekelia, yra įrodytas paties pareiškėjo paaiškinimais bei parodymais, eismo įvykio fiksavimo protokolu, vaizdo įrašu bei fotonuotraukomis, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, aptartais skundžiamoje nutartyje. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 24 d. rašte nurodyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra 744 Eur. Vėlesniame Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 27 d. rašte nurodyta, jog savivaldybė pareiškėjui neturi pretenzijų dėl želdinių, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius 2023 m. kovo 24 d. raštu patvirtino, jog nurodytą 744 Eur žalą atlygino pats pareiškėjas. Taigi, akivaizdu, kad minėta žala buvo padaryta ir paties pareiškėjo atlyginta, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad G. L. sukėlė eismo įvykį, kuriuo padarė žalą svetimam turtui. Nors jau administracinio nusižengimo bylos tyrimo policijos įstaigoje metu G. L. teigė nesupratęs, kad nuvažiavęs nuo kelio, apgadino svetimą turtą, tokios pozicijos laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme, ši jo versija buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta.

11. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - ir Saugaus eismo įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, įvykis, kurio metu G. L. vairuodamas transporto priemonę - automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, kliudė įvažiavimo į kiemą bortelį, trenkėsi į medžius, nulauždamas dvi pušis, apgadindamas vieno beržo kamieną ir apsivertė, atitinka įstatyme nustatytą eismo įvykio sąvoką.

12. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant dėl Pareiškėjo veiksmų tyčios, pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

13. Skunde teigiama, kad dėl tamsaus paros meto G. L. nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kiemo bortelis ar šalia augę medžiai ir todėl jis negalėjo suvokti padaręs kokią nors žalą. Šie skundo teiginiai atmestinti, nes paneigti objektyviais bylos įrodymais. Iš byloje esančių įvykio fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio yra apvirtusi ant stogo, transporto priemonės įvairios dalys išsimėčiusios dideliu spinduliu nuo transporto priemonės, matyti pakankamai dideli jos apgadinimai, fotonuotraukoje taip pat matyti ir apgadintas bortelis, nuo pradinės susidūrimo vietos iki apvirtusios transporto priemonės matyti nuvirtę medžiai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas pradinis transporto priemonės smūgis ir po smūgio transporto priemonės judėjimo trajektorija. Po pradinio smūgio į bortelį, transporto priemonė kliudo medžius ir sustoja tik atsitrenkusi į medį. Vaizdo įraše matyti, kad apvirtus automobiliui iš jo išlipo vairuotojas, kuris vaikšto po įvykio vietą. Šie objektyvūs duomenys tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai ir nešališkai įvertinti.

14. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog atsižvelgiant į pačios transporto priemonės, kurią vairavo Pareiškėjas, apgadinimų mastą, akivaizdu, kad vairuotojui sunku būtų nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, juolab, kad po atsitrenkimo į bortelį, sekė smūgis į medžius, po kurio automobilis sustojo. Be to, kad automobilis trenkėsi ne tik į bortelį, bet ir į medžius, vaizdo įraše užfiksuota, jog po įvykio vairuotojas išlipo iš automobilio ir vaikščiojo po įvykio vietą, kas tik patvirtina, jog jis ne tik suvokė realią situaciją, kad padarė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, tačiau ir realiai matė apgadintus medžius. G. L. kaltę skundo autorius siekia paneigti tuo, kad pareiškėjas pats nenukentėjo, kitų transporto priemonių nekliudė, kitų asmenų nesužalojo, todėl tokio incidento sąmoningai nelaikė eismo įvykiu, dėl ko nesuprato, kad privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją. Tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi G. L., vairuodamas transporto priemonę, privalėjo žinoti kelių eismo taisykles bei atsakomybę už jų pažeidimą, todėl ir turėjo vadovautis ne savo subjektyviu manymu, o Kelių eismo taisyklėmis, kurios aiškiai nurodo vairuotojų pareigas įvykus eismo įvykiui.

15. Nepagrįstas ir kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, vertintinas ir skundo teiginys, kad G. L. neketino apsunkinti incidento kaltininko nustatymo ar paslėpti kokias nors eismo įvykio aplinkybes, kadangi kitą dieną atvykęs į įvykio vietą ir neradęs palikto automobilio, suprato, jog suprato, kad įvykis yra užregistruotas policijoje, todėl nelaikė, kad yra reikalinga papildomai pranešti apie jau užregistruotą įvykį. Nors jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius, tačiau automobilis, su kuriuo padarė eismo įvykį, nebuvo jo asmeninė nuosavybė, o priklausė bendrovei, ką Pareiškėjas puikiai žinojo. Apie padarytus nusižengimus Pareiškėjas pranešė tik policijos paprašytas, t. y. kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu iš policijos gavo pranešimą, nurodyti asmenį, vairavusį tuo metu bendrovei priklausantį automobilį. Taigi, vairuotojo duomenys buvo pateikti tik policijai išsiuntus reikalavimą pateikti vairuotojo duomenis, o ne pačiam pareiškėjui įvykio dieną nuvykus į policijos įstaigą. Tokie G. L. veiksmai negali būti vertinami kaip netyčiniai, nes jis turėjo suprasti ne tik tai, kad privalėjo pranešti policijai, tačiau pasišalinęs iš įvykio vietos, turėjo suvokti, kad bus apsunkintas transporto priemonės vairuotojo nustatymas, prarandant galimybę patikrinti, ar vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas blaivus ir neapsvaigęs.

16. Pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET), eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas), KET 220 punktas nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju aptartų duomenų visuma patvirtina, kad G. L. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešė nei policijai, tokiais veiksmais pasireiškė Pareiškėjo veiksmų tiesioginė tyčia. Dėl pareiškėjo atstovo skundo teiginio, jog G. L. neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešęs apgadinto turto savininkui ar policijai.

17. Apeliaciniame skunde prašoma G. L. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Skundas grindžiamas tuo, kad ši administracinio poveikio priemonė yra alternatyvi, todėl jos taikymas turi būti tinkamai argumentuotas, tačiau Institucijos ir teismo liko neįvertintos svarbios aplinkybės, t. y. pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis ir galimybė užsidirbti ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. atstovas šį klausimą kėlė ir pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, kuris išsamiai ir argumentuotai išdėstė, kodėl ši administracinio poveikio priemonė pažeidėjui taikyti pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar pažeidimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės G. L. skyrimo, buvo atsižvelgta į tai, kad jis iki šioje byloje tiriamų teisės pažeidimų padarymo eilę kartą baustas administracine tvarka, administracine tvarka buvo baustas ir po šių nusižengimų padarymo. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad dauguma nuobaudų Pareiškėjui buvo skirtos už tokiu pačius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dalis jam skirtų baudų sumokėtos, tačiau dar turi ir galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai G. L. leido vertinti kaip sistemingą, piktybišką Kelių eismo taisyklių pažeidėją, ignoruojantį šias taisykles, linkusį nesilaikyti įstatymų, dėl ko buvo padaryta išvada, kad vien tik sankcijoje numatyta bauda G. L. nepadarys siekiamo ilgalaikio teigiamo poveikio ir kad neskyrus jam teisės vairuoti atėmimo, nebus pasiekti aukščiau minėti įstatyme nuobaudos bei poveikio priemonėms keliami tikslai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, vertindamas pažeidimus, kurių administracinis baustumas yra pasibaigęs, o taikytos administracinio poveikio priemonės įvykdytos, pažeidė non bis idem principą, t. y. – sąlyginai nubaudė pareiškėją antrą kartą. Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys apie G. L. padarytus administracinius nusižengimus ir už juos skirtas nuobaudas buvo vertinti tik kaip pažeidėjo asmenybę charakterizuojanti medžiaga, taigi, įstatymų nuostatų, taip pat ir non bis idem principo, nei nuobaudą skyrusi Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, nepažeidė.

18. Sutiktina, kad aplinkybės, susiję su G. L. darbo pobūdžiu, susijusiu su transporto priemonių vairavimu, reikšmingos, tačiau jos aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinamos kaip išskirtinės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad G. L., dar prieš darydamas nusižengimus, galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Šiame kontekste pažymima, kad pareiškėjas kaltės dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimų nepripažino, kas leidžia abejoti apie pakankamą savo priešingo teisei veikimo ir jo sukeltų pasekmių įvertinimą. Taip pat laikyti Pareiškėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe bei neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės neduoda pagrindo ir skundo teiginys apie jo kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą esant nepalankioms vairavimo sąlygoms, kadangi kiekvienas asmuo, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo būti atsakingas ir atsargus. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad Institucija šalia sankcijos ribose skirtos baudos G. L. paskyrusi ir administracinio poveikio priemonę, įstatymo nuostatų nepažeidė, nuobauda tinkamai individualizuota.

19. Remiantis aptartu, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. G. L. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. L. atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika