Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių 11 dienų. Nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu, 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

2) 2017 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

3) 2018 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 31 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 29 d. (užskaitytos dvi dienos). Alytaus pataisos namuose nuteistasis G. Z. bausmę atlieka nuo 2017 m. liepos 5 d.

2018 m. birželio 29 d. nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, III tomas, b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis G. Z. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytas sąlygas. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, lankė meno terapijos užsiėmimus, kursus, skirtus pykčio ir agresijos valdymui, taip pat dalyvavo anoniminių narkomanų veikloje. Už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja palankiai, tačiau jos tikrai nėra pakankamos taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo gi atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo G. Z. nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo padidėjo dviem balais ir šiuo metu rizika yra vidutinė – 78 balai pagal OASys, smurtinio nusikaltimo rizika yra aukšta. Atkreipiamas dėmesys, kad net 58 nusikalstamo elgesio rizikos balai yra kintami ir juos nuteistasis teigiamu elgesiu gali pakeisti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėjo, nes jis nuolat darė vidaus tvarkos pažeidimus. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2018 m. kovo mėnesio sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus ir baustas drausmine tvarka net 21 kartą, visos nuobaudos galiojančios. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis buvo baudžiamas tik už atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje, tačiau iš tiesų nuteistasis darė įvairaus pobūdžio pažeidimus (uždraustų daiktų laikymas, grubus elgesys su pareigūnais, necenzūrinių žodžių vartojimas). Be to, už padarytus drausmės pažeidimus 10 kartų buvo apsiribota pokalbiais (asmens byla, II dalis, I tomas, b. l. 177, 179, 181, 185, II tomas, b. l. 44, 139, 151, III tomas, b. l. 29, 33, 37). Teismo nuomone, toks nuteistajam skirtų bausmės atlikimo metu drausminio poveikio priemonių skaičius tikrai nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcijos teigiama linkme ir jo galimybės pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgą laiką, kas laisvėje lemtų sėkmingą probaciją. Apie akivaizdžią ir ženklią pažangą, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, neleidžia spręsti ir aplinkybė, kad iki šiol nustatomi net šeši kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; narkotinių medžiagų vartojimas; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; neigiamos nuostatos). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi tik pradinį išsilavinimą, tačiau bausmės atlikimo metu jis nesimokė, nesistengė įgyti kokią nors specialybę, tuo tarpu išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis greitai praranda savitvardą, elgiasi impulsyviai, nusikaltimų padarymo metu gadino kitų asmenų nuosavybę. Jis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, ignoruoja neigiamas pasekmes. Pokalbio metu bendrauja formaliai, nepagarbiai, turi įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs, jam kitų nuomonė nesvarbi, pateisina kai kuriuos savo nusikaltimus. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis turi elgesio ir mąstymo problemų, tačiau bausmės atlikimo metu jų spręsti nesistengė, atsisakė tęsti dalyvavimą elgesio korekcijos programoje, tuo tarpu nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Be to, narkotinių medžiagų vartojimas taip pat yra kriminogeninis veiksnys, nuteistasis linkęs rūkyti kanapes, tačiau to neigiamai nevertina, kas tik patvirtina, kad nuteistasis nesistengia sumažinti jo nusikalstamą elgesį lemiančius veiksnius. Abejonių dėl nuteistojo pažangos kelia ir tai, kaip jis vykdo finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis bausmės atlikimo metu negali atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, nes negali priimti palikimo. Teismo vertinimu, finansinių įsipareigojimų vykdymas nuteistajam išlieka problema, kurios jis bausmės atlikimo metu nesprendžia. Nuteistasis nedirba ir didelių pastangų įsidarbinti nerodė, su prašymu dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik vieną kartą – 2017 m. liepos 13 d. Jis be gana didelių teismo nuosprendžiais priteistų 1 150 Eur ir 2 988 Eur civilinių ieškinių turi atlyginti 425,85 Eur sumą pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus, atlyginęs tik 20,80 Eur sumą, tuo tarpu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. birželio 29 d. į savo asmeninę sąskaitą jis gavo 500 Eur, taigi, nuteistasis turėjo realią galimybę atlyginti daug didesnę sumą, tačiau 480,20 Eur jis išleido savo reikmėms. Tai rodo nuteistojo atsainų požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą, kas neabejotinai jo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstas abejones, kad laisvėje jis sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir ateityje daugiau nenusikals, juolab, kad galimybė įsidarbinti yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Būtina įvertinti ir tai, kad geros gyvenimo sąlygos ir tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas bei jų parama yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigia turintis nuosavą gyvenamąjį plotą, tai yra virš autoserviso įrengtos patalpos, tačiau iki bausmės atlikimo tai nebuvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, jis apsistodavo pas draugę, buvo išvykęs į užsienį. Nuteistasis nebendrauja su motina ir seserimi, su jomis susipykęs, teigia, kad bendrauja tik su motinos broliu. Taigi, šiuo atveju spręsti, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius, laisvėje tikrai turės tinkamas gyvenimo sąlygas, negalima. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis anksčiau teistas aštuonis kartus, pirmą kartą nusikalto būdamas gan jauno amžiaus, kartodavosi smurtiniai nusikaltimai, tuo tarpu ir dabar smurtinio nusikaltimo rizika išlieka aukšta ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys. Visa tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei. Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. Z. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus G. Z. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2018 m. liepos 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti. Nuteistojo G. Z. skundo argumentai, kad Komisija nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl lygtinio paleidimo 6 mėnesiams, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti Komisijos nutarimą. Pastebėtina, kad Komisija nuteistojo prašymą atmetė ne 6 mėnesiams, o 5 mėnesiams 4 dienoms. Pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 36.8 papunktį Komisijai suteikta prerogatyva spręsti, koks turėtų būti nustatytas paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminas. Šiuo atveju jis neviršija BVK 164 straipsnio 5 dalyje numatyto maksimalaus 6 mėnesių termino, todėl teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir pakartotinio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo datos nustatymo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Z. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.