Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-12-15 · Civilinė byla Nr. e2-2009-301/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
e2-2009-301/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00509-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
R. L.
Trečiasis asmuo
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2009-301/2021Teisminio proceso Nr.2-28-3-00509-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresei Klimienė,sekretoriaujant Erikai Šelmienei,dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovei advokatei V. K.,atsakovui R. L., jo atstovui advokatui V. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui A. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, tai yra nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal VĮ RC matininkės I. N. 2021-01-18 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (2021-09-20 teismui pateiktas DPK-29303), o būtent: 1)nustatyti, kad ieškovė E. V. ir tretysis asmuo A. V. naudosis 241 m² dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ rožine spalva; 2)nustatyti, kad atsakovas R. L. naudosis 241 m² dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ melsva spalva; 3) bendram naudojimui palikti žemės sklypą 136 m² dydžio plane pažymėtą raide „C“ pilka spalva. Prašė priteisti iš atsakovo ieškovės ir valstybės naudai civilinės bylos vedimo išlaidas.

Nurodė, kad jai (ieškovei) ir jos broliui trečiajam asmeniui A. V. priklauso po ¼ ginčo žemės sklypo pagal 2012-05-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, o atsakovui ½ dalis pagal 2019-09-12 dovanojimo sutartį. Be to, šiems bendraturčiams priklauso ir atitinkamos dalys statinių ,esančių ginčo žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), tai yra: jai (ieškovei) ir trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso po 11/50 gyvenamojo namo, po ½ dalį pastato –garažo (u/n (duomenys neskelbtini)), po 11/50 litų inžinierinių statinių- kiemo statinių; o atsakovui asmeninės nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 56/100 gyvenamojo namo, pastatas –garažas (u/n (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini)), 56/100 kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių. Nurodė, kad ginčas su atsakovu L. kilo, kai šis užėmė jos ir brolio garažą, todėl jiedu liepė atsakovui išsikraustyti. Dabar ginčas yra dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris peraugo į didelį konfliktą, todėl turi būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nurodė, kad faktiškai jos (ieškovės) šeima dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu turtu negali naudotis. Nurodė, kad jos (ieškovės) pateiktame naudojimosi plane žemės sklypas paskirstytas logiškai, nes pagal parengtą projektą kiekvienas bendraturtis iš jam paskirto žemės sklypo patenka į savo gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad nei ji, nei jos brolis (trečiasis asmuo) gyvenamajame name, esančiame ginčo žemės sklype, negyvena, nes: jos gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau ji gyvena G. J., kuri yra jos sūnaus senelė (sūnaus tėvo motina), priklausančiame nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini): su sūnaus tėvu G. ten gyvena nesusituokę. O brolis (trečiasis asmuo A. V.) gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (savo nuosavybėje). Nurodė, kad paveldėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyveno grįžusi iš užsienio laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. Jai su broliu priklauso patalpos, esančios gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) antrame aukšte, o atsakovas gyvena pirmame aukšte. Parodė, kad žemės sklype atsakovas prieš 14 metų sudėjo trinkeles ir taip naudojosi sklypu, o pagal jos pateiktą planą dalis -10 ar 15 cm prie garažo sienos atsakovo sudėtų trinkelų tektų naudotis jai.

Teisme ieškovės atstovė nurodė, kad VĮ RC matininkės I. N. 2021-01-18 parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, kurį teismui pateikė ieškovė, yra tikslesnis, nes, teigia, jį parengė nesuinteresuotas asmuo -VĮ RC matininkė I. N., o atsakovo pateiktas 2021-11-04 planas, kurį parengė privati UAB “M” matininkė I. S. kelia abejones dėl jame nurodytų matavimų (skaičių) ir jame nėra priėjimo prie ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio garažo vienos sienos, nes atsakovas 2020 m. atsitvėrė medine 0,5 m aukščio tvorele, kurioje nėra vartelių. Nurodė, kad atsisako savo pradinio reikalavimo dėl 1 metro aplink gyvenamąjį namą namą palikimo bendram naudojimui.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teisme prašė ieškinį atmesti, tenkinti jo atsiliepime suformuluotą prašymą ir nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal jo pateiktą teismui (2021-11-25 DOK-43682) UAB “M” matininkės I. S. 2021-11-04 parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą, tai yra: nustatyti, kad ieškovė E. V. ir tretysis asmuo A. V. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ 268,5 m² ploto ir mėlyna spalva; nustatyti, kad atsakovas R. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ 268,5 m² ploto ir rožine spalva; nustatyti, kad šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ 85 m² ploto ir balta spalva. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Nurodė, kad ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkams: 1/4 žemės sklypo dalis priklauso ieškovei E. V.; 1/4 žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui A. V.; 1/2 žemės sklypo dalis priklauso atsakovui. Šiame žemės sklype yra ir statiniai, į kuriuos nuosavybės teisės yra pasiskirsčiusios taip: ieškovei E. V. nuosavybės teise priklauso 11/50 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/50 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių; o atsakovui nuosavybės teise priklauso 56/100 dalys pastato – gyvenamojo namo; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių, pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui A. V. nuosavybės teise priklauso 11/50 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/50 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB “M” matininkės I. S. 2021-11-04 parengtą planą (DOK-43682) dėl šių argumentų: a) tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi jau 20 metų (t.y. buvusi ir prie ankstesnių savininkų- atsakovo motinos J. L. ir ieškovės tėvo B. V.), kurių eigoje atsakovas dar prieš 14-ka metų išklojo savo naudojamą žemės sklypo dalį trinkelėmis iki tos ribos, kurią (prie garažo 10-15 cm) dabar ginčija ieškovė. Pagal ieškovės siūlomą varijantą būtų trukdoma pateikti atsakovui į jo garažą, nes riba būtų perkelta 10-15 cm prie atsakovo garažo durų, kita vertus, toks ribos perkėlimas 10-15 cm yra pernelyg mažas kad prie sienos patektų žmogus, todėl ieškovė jos garažo sienos remonto atveju ir esant bendraturčių nesutarimams, vis tiek turės kreiptis į teismą dėl teismo leidimo gavimo ;b) medinė 0,5 m aukščio tvorelė prie ieškovės ir trečiojo asmens garažo sulig paklota trineklių riba buvo atitverta 2020 m. ieškovės prašymu tikslu, kad į jos pusę nebėgtų atsakovo šuniukas. Ieškovė šiuo metu pagal jos pateriktą planą siekia šią nusistovėjusią naudojimosi tvarką pakeisti, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių; c) ieškovė šiame name faktiškai negyvena, juo nesinaudoja ir interesų neturi, - tik nori nusistatyti tvarką, nors nesinaudos turtu; d) atsakovo pateiktas planas yra teisingesnis, nes pakeitus naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą planą, dalis atsakovo prieš 14 metų sudėtų trinkelių atitektų ieškovės naudojimuisi, todėl kiltų nauji ginčai dėl žalos atlyginimo už trinkeles ir darbus; e) dar 2004-09-24 matininko S. parengtame naudojimosi tvarkos plane (buvę savininkai J. L. ir B. V.) buvo nustatyta ta pati riba nuo namo iki garažo kampo ir kaip patvirtino liudytoja apklausta ankstenė savininkė (atsakovo motina) J. L. – jokių ginčo tarp savininkų nebuvo; f) VĮ RC planai turi tą pačią galią kaip ir atsakovo pateiktas UAB “M” parengtas planas; g) atsakovo pateiktas planas yra tikslesnis, nes buvo matininkės pamatuoti ir jame nurodyti namo kraštinių ilgiai, todėl skiriasi namo plotas: atsakovo plane nurodytas 85 m² , o ieškovės plane 86 m² , todėl pakoreguotos ir žemės sklypo dalys; h) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo pateiktas planas yra ydingas; i) pagal 2021-11-04 parengtą UAB “M” ir atsakovo 2021-11-25 teismui pateiktą planą ( DOK-43682) yra netgi padidinta riba ieškovei naudotina dalimi (10 cm); j) atsakovo planas yra pagrįstas ir racionalus.

Trečiasis asmuo A. V. teisme nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti nustatyta pagal sesers ieškovės E. V. pateiktą byloje planą, o ne pagal atsakovo, nes atsakovo plane, kaip teigia, kažkuri dalis neteisingai padalinta. Nurodė, kad jis ginčo žemės sklype esančiuose pastatuose negyvena ir tuo žemės sklypu nesinaudoja. Jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Tačiau žino, kad sesuo (ieškovė) ketina čia gyventi. Parodė, kad nesutarimai tarp jo sesers (ieškovės) ir atsakovo atsirado dėl to, kad po tėvo mirties atsakovas naudojosi jiems priklausančiu garažu. Nurodė, kad ateityje jis savo turimos nuosavybės dalį padovanos seseriai (ieškovei), todėl interesų neturi ir šiame ginče dalyvauti nepageidauja.

Liudytoja J. L., kuri yra atsakovo motina, parodė, kad pastatuose esančiuose ginčo žemės sklype jos sūnus/atsakovas gyvena nuo 1973 metų (t.y. nuo gimimo). Nurodė, kad ji (liudytoja) šių pastatų dalį 2002 m. paveldėjo po motinos mirties kartu su savo broliu B. V., kuris yra ieškovės ir trečiojo asmens tėvas, tačiau jau miręs. Parodė, kad ji (liudytoja) jai priklausančią nuosavybės teise dalį statinių ir žemės sklypo 2019 m. padovanojo sūnui atsakovui L. R.. Parodė, kad, dar esant gyvenam broliui B. V., jiedu pasidarė naudojimosi žemės sklypu planą, kurio VĮ RC neįregistravo (darė matininkas S.), todėl savo naudojamoje sklypo dalyje jos sūnus (atskovas) paklojo trinkeles ir taip naudojosi iki šios bylos iškėlimo. Ginčų su broliu B. V. dėl naudojimosi žemės sklypu nebuvo.

Liudytoja I. N., kuri dirba matininke VĮ RC ir parengė planą ieškovei, parodė, kad jos parengtas planas yra teisingas, ginčo dėl ploto tarp šalių nėra, tik dėl linijų pastumdymo nesutaria.

Liudytoja I. S., kuri dirba UAB “M” parodė, kad atsakovo prašymu parengė naudojimosi žemės sklypu planą pagal atsakovo turimos nuosavybės plotą bei pagal faktinį naudojimą. Nurodė, kad ribas matavo pagal koordinates.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal atsakovo pateiktą UAB “M” 2021-11-04 matininkės I. S. paregtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti - visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-07 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-77/2011). CK 4.75 str. 1 d. numato, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato bendraturčiams nesusitarus, ginčas sprendžiamas atsižvelgus į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trims bendrasavininkams: 1/4 žemės sklypo dalis priklauso ieškovei E. V.; 1/4 žemės sklypo dalis priklauso trečiajam asmeniui A. V.; 1/2 žemės sklypo dalis priklauso atsakovui. Šiame žemės sklype esančius pastatus bendraturčiai nuosavybės teisėmis valdo taip: ieškovė E. V. - 11/50 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/50 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių; ; tretysis asmuo A. V. - 11/50 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato–garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/50 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių; atsakovas - 56/100 dalis pastato – gyvenamojo namo; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/100 dalis kitų statinių – inžinerinių statinių, pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijo iš savo motinos J. L. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ieškovė ir tretysis asmuo 2012-05-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (mirus jų tėvui B. V., kuris buvo atsakovo motinos J. L. brolis). Iš atsakovo paiškinimų, liudytojos J. L. parodymų nustatyta, kad pastatų ir žemės sklypo dalimi atsakovas faktiškai naudojasi jau nuo 2002 metų, tai yra nuo tada, kai atsakovo motina liudytoja J. L. 2002-08-01 paveldėjo šio turto dalį po savo motinos (atsakovo močiutės) mirties, o 2019-09-12 šią dalį padovanojo sūnui (atsakovui). Nustatyta, kad prieš 14 metų atsakovas įrengė atskirą kiemą, jame susidėjo trinkeles, įrengė atskirą įvažiavimą, kiemo vartelius, o ieškovė turėjo ir turi savo atskirą įvažiavimą. Nustatyta, kad tretysis asmuo niekada paveldėtame name negyveno, o ieškovė buvo apsigyvenusi grįžusi iš užsienio 2015-2017 m., tačiau dabar nuolat gyvena su savo dukros tėvu G. (nesusituokusi) pastarojo motinai J. G. nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė turi kitą paveldėtą nuosavybę - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Atsakovas name, esančiame ginčo žemės sklype, nuolatos ir nepertraukiamai gyvena jau apie 9 metus ir tai yra atsakovo ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. Iki 2020 m. (t.y. iki ginčo dėl ieškovei priklausančio garažo naudojimo) ginčų tarp šalių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo.

Nustatyta, kad pagal atsakovo siūlomą UAB “M” 2021-11-04 matininkės I. S. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą (2021-11-25 DOK-43682) ieškovės ir trečiojo asmens naudojimuisi atitektų žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ 268,5 m² mėlyna spalva, o atsakovui atitektų žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu „B“ 268,5 m² ploto rožine spalva, ir žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C” 85 m² pilka spalva šalims atitektų bendram naudojimui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo byloje pateiktas UAB “M” 2021-11-04 matininkės I. S. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas (2021-11-25 DOK-43682) yra parengtas atsižvelgiant į jau nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, buvusią ir tarp ankstesnių savininkų (t.y. atsakovo motinos liudytojos J. L. ir jos velionio brolio/ieškovės ir trečiojo asmens tėvo B. V. pagal 2004 m. matintinko S. parengta naudojimosi tvarkos planą), o būtent : atsakovo naudojimuisi atitenkančioje žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje indeksu „B“ 268,5 m² rožine spalva yra atsakovo kiemo aikštelė, kuri yra išklota trinkelėmis jau apie 14-ka metų (iki tos ribos kurią ginčija ieškovė pageidaudama, kad ši riba 10-15 cm būtų paslinkta link atsakovo garažo vartų), yra įrengti įvažiavimo vartai, kiemo varteliai, minėtoje dalyje yra atsakovui priklausantys statiniai, pastatyta tvora, atitverta medinė 0,5 m aukščio medinė tvorelė ir žemės sklypo dalis nuo pastato iki ieškovės garažo. Šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė be svarbių priežasčių pageidauja pakeisti šią nusistovėjusią tvarką. Ieškovė argumentas, kad ji nesutinkanti su atsakovo siūlomu naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planu todėl, kad jį (planą) parengė privati UAB “M” matininkė I. S., kuria ieškovė nepasitiki ( t.y. nepasitiki jos atliktais matavimais), yra nepagrįstas. Dėl ieškovės reikalavimo patraukti nusistovėjusią ribą prie jos garažo (kurią - ribą fiksuoja prieš 14-ka metų atsakovo išklotos kiemo trinkelės ir sulig jomis 2020 m. ieškovo padaryta 0,5 m. medinė tvorelė) , tai yra pastumti ribą 10-15 cm link atsakovo garažo durų tam, kad ieškovė, kaip teigia, galėtų prieiti prie savo garažo sienos, - teismas sprendžia, kad toks ribos patraukimas būtų neracionalus, nes 10-15 cm atstumas yra pernelyg mažas kad galėtų atsistoti žmogus šalia garažo sienos ir ką nors remontuoti; be to, tai trukdytų atsakovui patekti į savo garažą, nes nepilnai atsidarytų durys. Todėl keisti jau tiek metų nusistovėjusią ribą prie ieškovės ir atsakovo garažo būtų neracionalu, prieštarautų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui ir nepatogu bendraturčiui (atsakovui), o ieškovė, esant reikalui, garažo sienos remonto darbus galėtų atlikti gavusi teismo leidimą. Dėl pasakyto keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką šiuo atveju nėra pagrindo. Minėta, kad tokia situacija netgi inicijuotų ir naujus teisminius ginčus tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo (tai yra atsakovo turėtų išlaidų trinkelių klojimui ir už atliktus darbus atlyginimo). Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas planas yra tikslesnis nei ieškovės, nes jame yra nurodyti namo kraštinių ilgiai, patikslintas namo plotas (85 m² , o ieškovės plane – 86m² ), todėl pakoreguotos ir žemės sklypo dalys; 10 cm padidėjo ieškovei naudotis tenkančio žemės sklypo dydis (t.y. atsakovui tenkančio žemės sklypo ribos apačioje ilgis ieškovė plane 16,76 m, o atsakovo plane 16,66 m). Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad atsižvelgus į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinus nesutarimo priežastis, siekiant, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi visiems bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ir ieškovei nepateikus byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra kuo nors ydingas,bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais nustatoma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal UAB “M” 2021-11-04 matininkės I. S. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą (2021-11-25 DOK-43682), nes tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, atitinka, tiek idealiąsias turimas nuosavybės dalis, tiek atitinka faktines aplinkybes, nusistovėjusią tvarką, yra proporcinga, racionali ir teisinga, pašalinanti galimybes kilti ginčams bei nesutarimams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100%). Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 282,06 Eur (DOK-21498).

Atsakovas prašo priteisti 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK- 43747 - už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme), jų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų tokių išlaidų dydžio.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys netenkintas iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ieškinys atmestas, tačiau ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinės pagalba (100%), nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo yra atleista, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ,14 str., 260 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB “M” matininkės I. S. 2021-11-04 parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo planą :

nustatyti, kad ieškovė E. V., g. (duomenys neskelbtini), ir tretysis asmuo A. V., g. (duomenys neskelbtini), naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ 268,5 m² ploto mėlyna spalva,

nustatyti, kad atsakovas R. L., g. (duomenys neskelbtini), naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ 268,5 m² ploto rožine spalva,

nustatyti, kad E. V., g. (duomenys neskelbtini), ir tretysis asmuo A. V., g. (duomenys neskelbtini) ir R. L., g. (duomenys neskelbtini), bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ 85 m² ploto balta spalva.

Priteisti iš ieškovės E. V. atsakovo R. L. naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Teresė Klimienė