Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

R. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos nutarimą.

Paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi nutarimu vyriausioji darbo inspektorė R. Č. pripažino ją kalta padarius pažeidimą, nurodytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, t. y. jai inkriminuojamas darbo įstatymų, darbo saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas. Nurodė, kad neaišku kuo vadovaudamasi inspektorė nustatė DK straipsnių pažeidimus. Pažymėjo, kad nė viena konkrečiai iš nurodytų nutarime minimų DK normų nėra skirta ir nereguliuoja klausimų dėl ilgesnio nei 8 val. per dieną ar 40 val. per savaitę darbo laiko suminio darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio, jei nėra faktiškai dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ar daugiau kaip 12 valandų per darbo dieną. Kadangi nutarime nėra nurodytas nė vienas konkrečiai pažeistas teisės norminis aktas (straipsnis, dalis, punktas), akivaizdu, kad inkriminuojamo administracinio pažeidimo esmė nėra atskleista. Nurodė, kad nutarimą surašiusi pareigūnė nukrypo nuo ATPK 248 str. numatytų administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, pažeidė ATPK 257 str. įtvirtintą visapusiško ir objektyvaus įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo principą, ATPK 286 str. imperatyviai išvardytus reikalavimus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui, todėl mano, kad nutarimas buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta nepagrįstai ir neteisėtai.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu R. M. ir jos atstovas D. B. vadovaudamiesi skunde išdėstytais argumentais prašė skundą patenkinti ir panaikinti Inspekcijos nutarimą. Inspekcijos atstovė J. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad R. M., dirbanti bendrovėje „Vilniaus energija“ teisės ir personalo direktore, būdama atsakinga už Darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą bendrovėje, neužtikrino įmonės darbuotojų darbo sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio, dėl to darbuotojams teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo kompensuojama už viršvalandžius.

R. M. apeliaciniu skundu prašo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantė nurodo, jog Bendrovėje apskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, todėl atitinkamiems padaliniams/darbuotojų kategorijoms yra sudaromas vienerių metų grafikas, kuris yra suderinamas su darbuotojų atstovais, skelbiamas viešai, nepažeidžiant teisės aktais nustatytų terminų. Nurodo, kad pagal Bendrovėje kiekvienais metais sudaromus metinius darbo grafikus atsižvelgiant į nepertraukiamos gamybos būtinumą, darbo apimtis ir specifiką šildymo bei nešildymo sezonais, darbo valandų kiekis per visą metinį apskaitinį laikotarpį yra paskirstomas taip, kad vidutiniškai ilgesnis darbo laikas vienais metų mėnesiais būtų padengiamas būtų padengiamas trumpesniu darbo laiku kitais kalendorinių metų mėnesiais. Dėl to darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neviršija tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jei visu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, turi būti sprendžiamas tokio viršijimo kompensavimo klausimas. Darbuotojams jų pageidavimu trumpinama darbo diena ar suteikiamos poilsio dienos, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Nurodo, kad 2003 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 587 leidžia energetikos įmonėse taikyti vienerių metų suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Pažymi, kad Bendrovės vidiniuose dokumentuose turi būti aptarti ne apmokėjimo už viršvalandinį darbą klausimai, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, bet tik darbo dienos sutrumpinimo ar poilsio dienų suteikimo darbuotojų pageidavimu tvarka, jei visu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu yra viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, nes atlyginimas už viršvalandinį darbą reglamentuotas DK 193 straipsnyje.

Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad suminė darbo laiko apskaita, apskaitinis laikotarpis buvo taikomas SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, iš kurios Bendrovė 2002 m. perėmė energijos tiekimo operatoriaus teises ir pareigas, išsinuomavo atitinkamus energetinius įrengimus, o anksčiau dirbę SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbuotojai sudarė darbo sutartis ir pradėjo dirbti Bendrovėje. 2001 m. lapkričio 21 d. tarp Bendrovės ir vienintelio akcininko „Dalkia International“ ir SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ profsąjungos bei SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ filialo „Vilniaus elektrinė“ profsąjungos buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo patvirtinti įsipareigojimas iki kolektyvinės sutarties sudarymo naujojoje bendrovėje vadovautis SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2001 m. liepos 5 d. kolektyvinės sutarties nuostatomis. Šios kolektyvinės sutarties 4.5.3 punkte nustatytas suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra vieneri metai. Tokio pat apskaitinio laikotarpio taikymą reglamentuoja Vyriausybės nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų energetikos įmonėse 80 punktas. Taip pat pažymi, kad suminė darbo laiko apskaita Bendrovėje buvo taikoma nuo pat jos veiklos pradžios, t. y. dar iki DK ir jį lydinčių teisės aktų įsigaliojimo. Nurodo, kad Vyriausybės nutarime Nr. 587 nėra numatyta, kad įmonėse, kuriose jau yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, toks darbo laiko apskaitos režimas turėtų būti įvedamas iš naujo, taip pat nenumatyta, kad pagal iki 2003 m. galiojusią leidininę tvarką išduoti leidimai taikyti suminę darbo laiko apskaitą būtų panaikinami.

Pažymi, kad Inspekcijos 2007 m. spalio 23 d. Bendrovei surašytame reikalavime Nr. 625-220, nurodyta, jog Bendrovėje suminė darbo laiko apskaita yra. Nurodo, kad Bendrovės gamybos departamento pamaininio personalo tipinio darbo grafike, 2007 m. sausio 5 d. patvirtinto direktoriaus R. V. S., matyti, kad ilgesnis darbo laikas vienais mėnesiais darbuotojams yra kompensuojamas trumpesniu darbo laiku kitais mėnesiais. Nurodo, kad 2007 m. spalio 31 d. išleistu įsakymu Nr. 456 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo“ yra patikslinamas (pakeičiamas) iki 2007 m. gruodžio 1 d. Bendrovėje galiojęs lokalinis teisinis reguliavimas suminės darbo laiko apskaitos klausimais, todėl negalima teigti, kad šiuo įsakymu Bendrovės vadovybė pripažino suminės darbo laiko apskaitos ar kompensavimo tvarkos nebuvimą iki 2007 m. gruodžio 1 d. ar kad juo buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, ar pirmą kartą nustatytas suminis darbo laiko apskaitinis laikotarpis.

Nurodo, kad Inspekcijos priimtame nutarime nenurodyta nei vienos teisės normos pažeidimo esmė, nėra atskleista tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė.