Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 60 MGL, t. y. 3000 Eur, dydžio bauda;

2) Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL, t. y. 4519.20 Eur bauda ir 1 metai 2 mėnesiai 22 dienos laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiuose programose. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. R. nuteistas pagal BK 189 str. 2 d. (dėl traktoriaus „Frendt“ įsigijimo) ir D. R. pagal BK 189 str. 2 d. (dėl traktoriaus „Fendt“ įsigijimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. R. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. D. R. pagal BK 178 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. D. R. paskirtos bausmės pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. (dvi veikos) tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (30 MGL) švelnesnės bausmės ir subendrinta bausmė už šias veikas paskirta 110 MGL dydžio bauda (BK 63 str. 4 d.). D. R. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įsipareigojimais, paskirtą pagal LR BK 140 str. 2 d., subendrinta su prieš tai subendrinta bauda, paskirta subendrinta bausmė 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtą keičiančiuose programose ir 110 MGL dydžio baudą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnio 2 dalis),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2024 m. liepos 6 d., apie 17 val. 08 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0070, nustatytas 2,37 proc. promilių.

Kaltinamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 6 d., kelinta valanda buvo nepasakys, važiavo (duomenys neskelbtini) su automobiliu „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra lizinginė. Neneigia, kad prieš išvažiuojant buvo išgėręs gudobelių ekstrakto, po to buvo sustojęs autostradoje esančioje aikštelėje (tikslios vietos tikrai nepasakys), kur išgėrė dvi skardines alaus, jei neklysta po 0,5 l., 5-6 laipsnių stiprumo. Kada tiksliai tai buvo, tikrai nepasakys, laiko nefiksavo. Jis tikrai nematė, kad paskui jį važiavo automobilis, kuriam sukėlė įtarimą, iki restorano, į kurį užėjo. Jis ketino ten pavalgyti ir pernakvoti, nes jautėsi negerai, jam buvo bloga. Pripažįsta, kad atvykusiems policijos pareigūnams melavo, kad restorane išgėrė bokalą alaus, taip sakė bandydamas save pateisinti, bijodamas pasekmių, bausmės, kuri jam gresia. Šiai dienai supranta, kad jo veiksmai yra nepateisinami, todėl sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 151–154).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Liudytojo S. S. parodymai (b. l. 59–63), liudytojo N. A. parodymai (b. l. 68–71), 2024 m. liepos 6 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 6–9), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–18), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas (b. l. 48), VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, kaina su PVM 8610,00 Eur (b. l. 49), 2024 m. liepos 6 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 50–51), neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad D. R. nustatyta pirmu patikrinimu 17.17 val. – 2,55 promilės girtumas, antruoju patikrinimu 17.36 val. – 2,37 promilės girtumas (b. l. 52–64), 2024 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta vaizdo įrašai (b. l. 86–88), 2024 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai (b. l. 89–91), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 92–97).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis D. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma baudos bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo D. R. asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 135–142). Kaltinamasis D. R. dėl psichiatrinio (b. l. 143) ir priklausomybės ligų (b. l. 143) gydymo ar konsultacijos nesikreipė. Kaltinamasis D. R. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį D. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog D. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant bausmės tikslų yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamajam nustatytinas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. liepos 15 d.).

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad D. R. šiuo metu nedirba, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytus duomenis, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 5000 eurų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL (3000 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią baudą sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę 40 MGL (2000 eurų) baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti kaltinamajam D. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2024 m. liepos 15 d.);

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Išaiškinti D. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.