Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – T. L., jo atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – T. L., jo atstovo advokato Vytauto Sketerio bei suinteresuoto asmens A. L. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria T. L. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi T. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi pakeistas į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, T. L. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3. Skundais asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - T. L., jo atstovas advokatas V. Sketeris bei suinteresuotas asmuo A. L. prašo T. L. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundai grindžiami šiais argumentais:

4. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - T. L. atstovas advokatas V. Sketeris prašė skundus tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundai tenkinami.

6. Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsta T. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi apygardos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių T. L. toliau negalėtų būti taikomas gydymas švelnesnėmis, t. y. ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad iš asmens negali būti atimta laisvė vien dėl to, jog jis „psichiškai nesveikas“. Tam turi būti išpildytos trys sąlygos: turi būti aišku, jog asmuo turi psichikos negalią, t. y. kad asmuo aiškiai serga psichikos liga, kuri nustatyta objektyvia medicinos išvada; psichikos negalia turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį izoliavimą; priverstinio izoliavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar psichikos sutrikimas išlieka (W. prieš Nyderlandus, Series A. no 33, § 37, 1979 m. spalio 24 d.; S. prieš Bulgariją, Nr. 36760/06, § 145 ECHR 2012). EŽTT pabrėžė ir tai, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

8. Pabrėžtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

9. Vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog T. L. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, skirtus vaistus vartoja, dalyvauja užimtumo veikloje, elgesys tvarkingas, laikosi nustatytų elgesio normų. Šias aplinkybes tiek apylinkės, tiek apygardos teisme posėdžio metu patvirtino ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgalioti atstovai bei parodė, jog T. L. gali gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Kita vertus, tiek Komisijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek įgalioti ligoninės atstovai priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis tęsimą iš esmės motyvavo tik tuo, jog pakeitus šią priemonę į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, T. L. grįžtų į socialiai ydingą aplinką. Apygardos teismas pabrėžia, jog sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių, sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą, visų pirma turėjo būti T. L. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas, kas šiuo atveju akivaizdžiai suteikia pagrindą keisti priverčiamąją medicinos priemonę, o ne nuo pačio T. L. nepriklausančių faktorių vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti taikomą ambulatorinį stebėjimą. Byloje taip pat nepaneigti duomenys, jog, kaip pats parodė T. L., iki nusikalstamos veikos ilgą laiką dirbo, turi staliaus specialybę, išėjęs iš psichiatrijos ligoninės ieškotųsi darbo, gautų pašalpą bei vartotų vaistus. Matyti, kad T. L. suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, į tolimesnio gyvenimo perspektyvą, todėl ir toliau laikyti T. L. izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, būtent teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis ir yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

10. Be to, T. L. motina A. L. prašo jį išleisti gydytis į namus. Nors nusikalstama veika, dėl kurios jam pradėta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, buvo nukreipta prieš ją, tačiau kaip jau minėta anksčiau, T. L. psichinė būklė stabiliai pagerėjusi, jis neagresyvus, jo pavojingumas sumažėjęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per priverstinio gydymo laikotarpį stacionare A. L. rūpinosi T. L., su juo sutarė, to realiai galima tikėtis ir ateityje, todėl bent dalį laiko T. L. turės galimybę praleisti pas ją namuose. Be to, nors ir laikinai, jis turi galimybę apsistoti ir (duomenys neskelbtini), kuriuose būtų stebimas socialinių darbuotojų, kurie bendradarbiaudami su T. L. galėtų vertinti jo elgesį ir, esant poreikiui - jam padėti, o atsiradus galimybei, T. L. galės persikelti į ligoninės atstovų rekomenduojamus savarankiško gyvenimo namus „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, pablogėjus T. L. psichinei būkle ir atsiradus pagrindui, visada bus galima kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės jam pakeitimo.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, T. L. pagerėjusią psichikos sveikatos būklę, taip pat į tai, jog jam taikomas medikamentinis gydymas (teismo posėdžio metu T. L. ir ligoninės atstovė patvirtino, jog T. L. du kartus per mėnesį daromos medikamentų injekcijos), skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas T. L. šiuo metu dar yra būtinas, tačiau šios priemonės tikslą pasiekti galima toliau ją taikant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu, tokia priemonė ne tik leis tęsti jo tinkamą gydymą, bet ir sudarys sąlygas T. L. grįžti į pilnavertį visuomeninį gyvenimą, stiprinti ir plėtoti jo socialinius ryšius. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: T. L. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis neskundžiama.