- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2-9293-713/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05626-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., J. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjui G. A., jo atstovui advokato padėjėjui K. P., suinteresuotam asmeniui G. A., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. A., J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. A. mirties 2013-03-11 priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (3-5 b. l.).
Pareiškėjas pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-03-11 mirė jo motina A. A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mamai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas naudojo pagal paskirtį. A. A. mirus, pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi seserys G. A. ir J. K. palikimo atsisakė, o pareiškėjas perėmė visus mamos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, toliau dirbo mamai priklausantį žemės sklypą. Mokesčių už žemę nemokėjo, kadangi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje paaiškino, jog mama buvo atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas K. P. palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į pareiškimą sutiko su prašymu ir nurodė, kad neprieštarauja, jog palikimą paveldėtų brolis, savo valią yra išreiškusi notarui, atsisakydama palikimo (26 b.l.). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad palikimą po motinos mirties priėmė brolis G. A..
Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Sutiko, kad palikimą paveldėtų brolis, savo valią yra išreiškusi notarui, atsisakydama palikimo (25 b.l.).
Suinteresuotas asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (25 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas G. A. yra A. A. sūnus (9 b. l.). A. A. mirė 2013-03-11 (11 b. l.). A. A. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (37-38 b.l.). Po palikėjos mirties Elektrėnų 2-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (15 b. l.). Palikėjos dukros G. A., J. K. atsisakė palikimo (16, 17 b.l.).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojos K. S. parodymų nustatyta, kad pareiškėjas po motinos mirties iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjos turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklypu, kurį naudojo pagal paskirtį ir iki mamos mirties. Pareiškėjo seserys atsisakė palikimo brolio naudai.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog G. A. po motinos A. A. mirties 2013-03-11 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. kovo 11 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.