- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-696-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00775-09-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. J.
Teisėjas Rimantas Sipavičius Proceso Nr. 23-1-00775-09-7 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
2010 m. spalio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nuteistajam K. J. , teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 mėn. (penkiems mėnesiams), bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 16 d. apie 13 val. Kaune, ties Vaidoto g. - Baterijos pl. sankryža, atvirai pagrobė nukentėjusiosios N. S. 30 litų vertės rankinę (nuplėšdamas rankinę nuo nukentėjusiosios peties) su joje buvusiais maisto produktais, 10 litų vertės pinigine su 46 litais, iš viso 144 litų vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes teismo paskirtoji bausmė yra per griežta. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Nuteistasis K. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau toks skundo argumentas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, teisingai nurodė atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad K. J. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs; kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino tai, kad K. J. anksčiau teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė, anksčiau atlikęs arešto bausmę ir atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį už analogiškus nusikaltimus. K. J. nusikalto neišnykus teistumui. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai įvertinęs teismas K. J. teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą bausmės rūšį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parinkta, atsižvelgiant į visas nuosprendyje aptartas aplinkybes, taip pat į nedidelę pagrobto turto vertę bei į tai, kad beveik visas pagrobtasis turtas nukentėjusiajai yra grąžintas. Teismo paskirtoji K. J. laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra neteisinga ar per griežta. Teismas skyrė bausmę, atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Už jo padarytą nusikalstamą veiką teismas skyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės, skirtinos nepilnamečiui, vidurkis, todėl labiau švelninti bausmę K. J. įstatyminio pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, K. J. netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis jau ne kartą teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, tik paskyrus K. J. realią laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bausmę K. J. paskyrė teisingai, apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas abejonių apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekelia.
Dėl to, kas pasakyta, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.