- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-859-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. sausio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2008 m. sausio 29 d., vairuodama automobilį, nesilaikė dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nesilaikydama saugaus eismo reikalavimų, atsitrenkė į priešais atvažiavusį automobilį, eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 144, 53, 164 punktų reikalavimus.
2008 m. vasario 15 d. Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu M. B., vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, paskirta 150 litų bauda. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad asmuo pažeidimo padarymo nepripažino.
Šalies argumentai
M. B. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jai paskyrimo panaikinti ir bylą nutraukti. Padariusi pažeidimą nepripažino, teigė, jog neteisingai nubraižyta eismo įvykio schema, ji neatitinka byloje esančių fotonuotraukų, pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad įvykis buvo ne protokole ir nutarime nurodytoje vietoje, o ties namu Nr. 124, t.y. apie 30 metrų atstumu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė pažymėjo, kad eismo įvykio schemoje neteisingai užfiksuoti duomenys turėjo įtakos sprendžiant eismo įvykio dalyvių kaltės klausimą.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad M. B. kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga ir priimtą nutarimą prašė palikti galioti (b.l. 50).
Nukentėjusioji UAB „Jūros paštas“ (K. P. IĮ procesinių teisių perėmėja) atsiliepimu (b.l. 55) prašė skundo netenkinti, nurodydama, kad skunde yra prieštaravimų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies - Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2008 m. vasario 15 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Tauragės rajono policijos komisariatui.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. paaiškinimų nustatyta, jog važiuojamoje kelio juostoje buvo kliūtis – sugedęs mikroautobusas - todėl ji sustojo ir įsitikinusi, kad tai yra saugu, lėtai aplenkė stovintį automobilį savo važiuojamąja eismo juosta, tačiau pravažiavus kliūtį į jos vairuotą automobilį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs kitas automobilis, vairuotas G. M. M. B. teigimu, minėtas vairuotojas nukreipė dėmesio į sugedusį mikroautobusą ir, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su jos vairuotu automobiliu. Paaiškino, kad smūgis jos vairuotą automobilį nubloškė į dešinę pusę, o automobilio „Iveco“ ratas išvirto ant kelio. Jos manymu, policijos pareigūnų atliktas tyrimas nėra išsamus.
Automobilio „Iveco 35C14“, priklausančio UAB „Jūros paštas“, vairuotojas G. M. teigė, kad M. B. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė jo vairuotą automobilį. Liudytojo teigimu, tai patvirtina įvykio vietoje išlikę susidūrimo pėdsakai (automobilių nuolaužų dalys, duženos ir kt.).
Šalies argumentai
M. B. prašymu apklaustų liudytojų R. M., R. B., M. B., A. S., T. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusios skundžiamą nutarimą, prašymu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų M. K., Ž. Š., R. Z. bei liudytojų G. M. ir E. T. parodymai dėl tų pačių faktinių bylos aplinkybių skyrėsi, todėl, sprendžiant M. B. kaltės dėl eismo įvykio klausimą, nelaikyti patikimais įrodymais.
Ekspertas autotechnikas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali duoti išvados dėl eismo įvykio mechanizmo, jo kilimo priežasčių, nes nepakanka duomenų tam, kad nustatyti, kaip buvo išsidėsčiusios duženos po eismo įvykio, koks buvo automobilių susidūrimo kampas. Pažymėjo, kad autoįvykio schema nėra teisinga, yra neatitikimų. Jo manymu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. paaiškinimas nelabai realus, o liudytojų parodymai subjektyvūs. Eksperto teigimu, svarbu nustatyti, kokiu greičiu abu automobiliai važiavo prieš eismo įvykį, tik padarius ekspertizę galima būtų objektyviai atsakyti į iškilusius klausimus. Ekspertas pažymėjo, kad yra galimybė, surinkus papildomus duomenis, padaryti ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatytos svarbios aplinkybės, susiję su eismo įvykio kilimu, nebuvo atliktas visapusiškas, pilnas bylos aplinkybių tyrimas, o teisminio bylos nagrinėjimo metu neįmanoma surinkti būtinų įrodymų. Institucijai, tyrusiai eismo įvykį, pasiūlyta pakartotinai atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą ir nubraižyti eismo įvykio schemą. Nurodyta, jog tai padaryti yra objektyvi galimybė, nes eismo įvykis užfiksuotas fotonuotraukose, be to, nukentėjusioji yra pateikusi VĮ „Tauragės regiono keliai“ eismo įvykio vietos kelio Nr. 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė 140.56-140.68 km schemą, kurioje užfiksuoti tikslūs kelio matmenys. Teismo konstatavimu, pasinaudojus šia schema, fotonuotraukomis, dalyvaujant eismo įvykio dalyviams, būtina sudaryti teisingą eismo įvykio schemą ir ją pateikti ekspertui kartu su tikslia automobilių sugadinimo medžiaga, turima draudimo kompanijų. Institucijai pasiūlyta spręsti klausimą dėl ekspertizės atlikimo, kurios metu būtų galima nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, taip pat nustatyti eismo įvykio mechanizmą.
III.
M. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliantė teigia, kad ji atsargiai pravažiavo stovėjusius automobilius su įjungtais avariniais signalais, judėjo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, labai lėtai. Pravažiavusi kelkraštyje stovėjusį automobilį maždaug apie 1 metrą, pamatė, kad iš priekio dideliu greičiu ištisine kelio ženklinimo linija atvažiuoja automobilis „Iveco“. Minėtas automobilis pasuko į jos važiuojamosios kelio dalies pusę ir trenkėsi į jos vairuoto automobilio priekinę kairiąją dalį. Nuvažiavęs apie 20-25 metrus, jis išsirikiavo atgal į savo važiuojamąją kelio dalį. Po susidūrimo jos vairuoto automobilio „AUDI A3“ priekis buvo nustumtas link dešiniojo kelkraščio apie 0,5 m. Buvo sugadinti jos vairuoto automobilio kairės pusės posūkio žibintas, kairysis automobilio sparnas, vairuotojo durelės, kairės pusės vaizdo veidrodis, nuplėštas priekinio bamperio kairysis kampas, sulenkta priekinio kairiojo rato šakė ir ištrauktas kairiojo automobilio rato pusašis, nuo kairės pusės automobilio durelių nutraukta apatinė apdaila, kuri nukrito prie automobilio. Apeliantė paaiškina, jog atvykus policijos patruliams, iš jų vienas nubraižė eismo įvykio vietos schemą ir vietoje davė ją susipažinti bei pasirašyti. Tuo metu jau buvo atvykęs jos vyras R. B. ir R. M., kurie taip pat matė, jog eismo įvykio vietos schemoje pažymėti tik atstumai tarp automobilių ir važiuojamųjų kelio dalių susikirtimo juostos, schemoje nebuvo pažymėta, kur buvo automobilių duženos (jos buvo M. B. važiuojamosios kelio dalies pusėje). Nurodo, jog būdama labai išsigandusi, neatkreipė į tai dėmesio, taip pat neatkreipė dėmesio tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog autoįvykis įvyko Šilalės gatvėje, ties namu Nr. 128, Tauragėje (susidūrimas įvyko ties namu Nr. 124). Paaiškina apie neteisingai nurodytą įvykio vietą (ji nurodyta ir eismo įvykio schemoje) pranešusi nagrinėjančiam bylą pareigūnui. Teigia, kad eismo įvykio vietos schema buvo papildyta daugeliu matmenų, joje nurodyta detalių buvimo vieta, nors to nebuvo ankstesnėje schemoje. Pateikdama autoįvykio fotonuotraukas, pareigūnui nurodo paaiškinusi, kad papildomuose duomenyse apie eismo įvykį neteisingai nurodyti jos vairuoto automobilio sugadinimai: kairės pusės priekinė lempa, priekinis bamperis, variklio gaubtas. Apeliantė teigia, jog pareigūnas nebuvo tinkamai pasiruošęs nagrinėti bylą, neišsiaiškino aplinkybių, kurias buvo reikalinga aiškintis, nagrinėjant bylą (ATPK 284 str.).
Apeliantė mano, kad skundžiama teismo nutartis neteisinga, neteisėta, pažeidžia jos teises, be to teigia, jog buvo neteisingai išdėstyti jos paaiškinimai, duoti teismui, bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas A. S. Apeliantės teigimu, teismo pasiūlymai institucijai, priėmusiai nutarimą ir surašiusiai teisės pažeidimo protokolą, yra teismo šališkumo įrodymas, vilkina bylos nagrinėjimą. Apeliantė nurodo pateikusi teismui įrodymus, surinktus ir užfiksuotus įstatymų numatyta tvarka, pagrindžiančius jos reikalavimus. Pažymi, kad pateiktų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose, jie iš naujo neperžiūrimi. Mano, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 79, 81 straipsnius, o jo pasiūlymai institucijai yra beprasmiai, kadangi siūlomi atlikti veiksmai negali atstatyti pirminės eismo įvykio vietos situacijos, esant klaidingiems eismo įvykio vietos schemos išmatavimams, negalima autoįvykio ekspertizė. Apeliantės manymu, teismas turėjo priimti sprendimą dėl skundo arba pats paskirti ekspertizę.
R. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui. Paaiškina 2007 m. gruodžio 4 d. įsigijusi lengvąjį automobilį „AUDI A3“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pastoviam naudojimui perleido sūnaus žmonai M. B. Sugadinto automobilio remontui jai reikės apie 4500 Lt. Nurodo, jog buvo pakviesta į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. posėdį, pasirašė, kad atvyko, tačiau teismo nebuvo apklausta, duoti parodymų ir paaiškinimų neturėjo galimybės. Pažymi, kad vadovaujantis ATPK 273 straipsniu yra nukentėjusioji, nes jai padaryta turtinė žala. Mano, kad buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. R. B. sutinka su M. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu prašo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
UAB „Jūros paštas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo M. B. apeliacinį skundą atmesti, o dėl R. B. apeliacinio skundo tenkinimo nuspręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik iš esmės išnagrinėjus administracinę bylą. Teigia, kad eismo įvykis užfiksuotas tinkamai, o M. B. skunde yra akivaizdžių prieštaravimų, būtent ji išvažiavo į priešingą eismo juostą bei trenkėsi į jų įmonės krovininį automobilį „Iveco“, vairuotą Šilalės skyriaus vadovo G. M. Pažymi, kad liudininkų teigimu, stovėjęs šalikelėje lengvasis automobilis po eismo įvykio buvo patrauktas ant šaligatvio, kad būtų panaikinta kliūtis. G. M. nurodė, kad tą vakarą buvo tamsu, krito dulksna, buvo sudėtingas vairavimas, tačiau jis leistino greičio neviršijo, važiavo savo važiuojamosios dalies pusėje, kurioje kliūčių nebuvo. Paaiškina, jog susidūrimo metu buvo sugadinta automobilio važiuoklė, išmušta vairo traukė, todėl automobilis tapo nevaldomas, tik slydo savo važiavimo kryptimi veikiamas inercijos, o ne variklio traukos galios, sustojo tiesiai savo važiuojamosios juostos dalyje. Teigia, jog Tauragės policijos komisariato darbuotojų nubraižytoje eismo įvykio schemoje, kuri buvo pateikta G. M. susipažinti, buvo pažymėtos duženos. Pateikiamos įmonei priklausančio automobilio nuotraukos, darytos po eismo įvykio, atlikto remonto sąskaitos, iš kurių matyti automobilio sugadinimai, taip pat automobilio transportavimo sąskaita, patvirtinanti, kad po susidūrimo automobilis buvo nevaldomas. Atsiliepime teigiama, jog M. B. motyvai nepagrįsti argumentais, o jos nurodyti eismo įvykio liudytojai įvykio vietoje atsirado jau po įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai atmestini.
M. B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Apeliantė M. B. mano, kad teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo Tauragės rajono policijos komisariatui, kad jo pasiūlymai institucijai yra beprasmiai, kadangi siūlomi atlikti veiksmai negali atstatyti pirminės eismo įvykio vietos situacijos, esant klaidingiems eismo įvykio vietos schemos išmatavimams, negalima autoįvykio ekspertizė.
Bylos medžiaga patvirtina, jog eismo įvykio dalyvių bei kitų asmenų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių skiriasi, skirtingai nurodoma ir eismo įvykio vieta. Ekspertas autotechnikas teisme paaiškino, kad negali duoti išvados dėl eismo įvykio mechanizmo, jo kilimo priežasčių, nes nepakanka duomenų tam, kad nustatyti, kaip buvo išsidėsčiusios duženos po eismo įvykio, koks buvo automobilių susidūrimo kampas. Pažymėjo, kad autoįvykio schema nėra teisinga, joje yra neatitikimų. Eksperto teigimu, tik padarius ekspertizę galima būtų objektyviai atsakyti į iškilusius klausimus, o galimybė, surinkus papildomus duomenis, padaryti ekspertizę yra. Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo atliktas visapusiškas, pilnas bylos aplinkybių tyrimas, ir pasiūlė pakartotinai atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą bei nubraižyti eismo įvykio schemą, ją pateikti ekspertui kartu su tiksliais duomenimis apie automobilių sugadinimus, išspręsti klausimą dėl ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti eismo įvykio priežastis, mechanizmą.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti, tenkinant apeliacinį skundą, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 21 d. palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.