Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-81-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
1A-287-81-2009
Teisminio proceso Nr.
23-1-00381-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
A. V., A. V. R. J.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-287-81/09

Teisėjas A.Šimkaitis Proceso Nr. 23-1-00381-2007
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2009 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas už nusikaltimus, numatytus

- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 150 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

- LR BK 149 str. 2 d. -laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;

- LR BK 22 str. 1d., 150 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

- LR BK 149 str. 1 d. -laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 5d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl veikų, numatytų LR BK 149 str. 2d., 150str. 2d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2007-11-29 iki 2009-03-24.

Iš nuteistojo A. V. R. J. priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt., neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. V. nuteistas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., kad 2007-04-28 apie 01val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė nemažiau trijų smūgių į veidą, su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prieš R. J. valią, automobiliu „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), prie vandens telkinio esančią aikštelę apie 200-300 metrų nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), kur jėga ištraukė R. J. iš mašinos, grasino panaudoti fizinį smurtą ir taip palaužęs R. J. pasipriešinimą liepė čiulpti jo lytinį organą, ką ji padarė. Antrasis nenustatytas asmuo liepė jį jaudinti ranka, o trečiasis asmuo ją glamonėjo –organus iš nugaros. Po to kaltinamasis A. V. parvertė R. J. ant mašinos dangčio prieš jos valią ir įkišo savo varpą į jos lytinius organus, t.y. išžagino. Po ko antras asmuo prievarta įsodino R. J. ant galinės mašinos sėdynės ir palaužęs jos galimybę priešintis, prieš jos valią ją išžagino. Tuo būdu kaltinamasis A. V. ir du nenustatyti asmenys palaužė R. J. valią, atėmė galimybę jai priešintis, veikdami bendrai padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame žaste, dilbiuose, dešinės alkūnės ir kelių srityse, odos nubrozdinimus pėdų nugariniuose paviršiuose, makšties prieangio gleivinės įtrūkimą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. V. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis seksualiai prievartavo oraliniu būdu ir išžagino R. J.;

be to, A. V. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 1d., kad 2007-04-28 apie 01,30val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prieš R. J. valią nusivežė ją a.m. „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur grasino tuoj pat panaudoti smurtą, taip ją įbaugino ir palaužė jos pasipriešinimą, tokiu būdu atėmė galimybę R. J. priešintis, liepė čiulpti jo lytinį organą, tačiau dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, dėl jo paties fiziologinių savybių (nesukietėjo jo lytinis organas), savo nusikalstamos veikos nebaigė;

be to, jis nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 49 str. 1d., kad 2007-04-28 apie 01,45val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino panaudoti fizinį smurtą bei ankstesniais veiksmais palaužęs R. J. pasipriešinimą, prieš jos valią įvedė savo varpą į jos lytinius organus ir atliko su ja prievartinį lytinį aktą į jos lytinius organus, taip išžagino R. J..

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes bausmė yra didesnė už bausmės vidurkį, dėl įvykdytos veikos prisipažino, gailisi, pradėjo atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, žada pastoviai atlyginti žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliantas A. V. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, numatytus LR BK 150 str. 2 d., 22 str. 1d., 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 149 str. 2 d. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 1 d., padarymą įstatymas numato, kad gali būti skiriama viena iš šių bausmių: areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 150str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. LR BK 149 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, to paties straipsnio 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus ir realizuoti teisingumo principą.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, dėl įvykdytos veikos prisipažino, gailisi ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Teismas, įvertinęs tai, jog A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju kaltu neprisipažino, vėliau atsisakė duoti parodymus, pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą teisiamojo posėdžio metu. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip nuteistasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, tačiau svarbu, jog kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas prisipažino ir gailisi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima konstatuoti, jog A. V. prisipažino padaręs nusikaltimą (savo kaltę visiškai pripažino) ir nuoširdžiai gailėjosi. Šias aplinkybes patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (t. 2, b.l. 16, 21), kuriose nuteistasis A. V. kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad supranta kuo yra įtariamas, bet kaltu neprisipažįsta. Įtariamojo papildomame apklausos protokole, nurodyta, kad nuteistasis A. V. atsisako duoti parodymus (t. 2, b. l. 21). Iš Kauno miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. V. kaltu prisipažino (t. 2, b. l. 119).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką nėra pakankamas pagrindas pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nustatydamas bausmių trukmę už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į žemus nusikaltimų padarymo motyvus, kad A. V. padaryti nusikaltimai yra sunkūs, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

LR BK 61 str., apibrėžiančio bausmė skyrimą kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs nusikalstamas veikas, bausmę paskyrė atsižvelgdamas į kaltinamojo A. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis A. V. padarė sunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 5d.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nepripažino. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią nurodė Kauno miesto apylinkės teismas, yra tai, jog nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1d. 9p.).

Įvertinus lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nuteistasis veikė tyčia, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, padaryti sunkūs nusikaltimai, bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai yra atsakomybę sunkinančia aplinkybe, įvertinus ir padarytų veikų skaičių, laikotarpį, per kurį jos padarytos, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad atlyginta tik labai nedidelė žalos dalis, ji atlyginta tik vykstant teisiamajam posėdžiui, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

LR BK 63 str. 1 d. nustatyta, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Vadovaujantis LR BK 63 str. pirmos instancijos teismas, paskyrė bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 5 d. bausmes, paskirtas už veikas, numatytas LR BK 149 str.2 d., 150 str.2 d., subendrino apėmimo būdu, nes jos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta baudžiamojo įstatymo nuostatomis, todėl yra teisėta.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika, tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui. Jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptį. Idealioji išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptis yra tuomet, kai asmuo baigia lytinį aktą su moterimi ir iš karto po to, be pertraukos, imasi lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu arba atvirkščiai. Šioje baudžiamojoje byloje lytinės aistros tenkinimas bendrininkų grupe ir lytinis santykiavimas bendrininkų grupe nors ir buvo padaryti keliomis veikomis, bet jos sekė viena po kitos per trumpą laiko tarpą ir buvo apimtos vieningo sumanymo, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

LR BK 63 str. 5 d. 1 punktas numato, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtas bausmes teismas bendrina apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas pagrįstai bausmes, paskirtas už veikas, numatytas LR BK 149 str.2 d., 150 str.2 d., subendrino apėmimo būdu.

Subendrinęs bausmes už nusikalstamų veikų numatytų LR 150 str. 2 d., LR BK 149 str. 2 d. padarymą teismas vadovaudamasis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., pagrįstai subendrino nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. V. paskirtoji subendrinta bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį keisti ar naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis