Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-170-273/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-15
Bylos Nr.: e2A-170-273/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24537-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Apvali mediena“, B. U., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento

Kategorijos

2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-170-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24537-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.3.; 2.1.5.6. 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. B. atstovės advokatės K. R., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Apvali mediena“, B. U. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1555-877/2016 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams B. U., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Apvali mediena“ dėl leidimo, sutarties ir kasos išlaidų orderių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės D. B. ir A. U. 2014-12-22 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu. Po ieškovės A. U. mirties, jos teises perėmė D. B.. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2009-01-13 leidimą kirsti mišką Nr. 037390, išduotą A. U. ir A. U.; 2) 2009-01-19 stataus miško pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą A. U., A. U. ir UAB „Apvali mediena“; 3) 2009-04-10 UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderius Nr. 200901 ir Nr. 200902; 4) priteisti kiekvienai ieškovei iš atsakovo B. U. po 2 331,44 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad A. U. ir A. U. nuosavybės teisėmis priklausė miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) . Po A. U. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė D. B.. Ji iš atsakovo B. U. 2014 m. pradžioje sužinojo, kad miškas yra iškirstas ir jį reikės atsodinti, A. U. apie miško iškirtimą taip pat nieko nežinojo. Paaiškėjo, kad 2009-01-13 A. U. ir A. U. buvo išduotas leidimas kirsti mišką, iškertant 268 kubinius metrus medienos. 2009-01-19 tarp A. U., A. U. ir UAB „Apvali mediena“ buvo sudaryta stataus miško pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Apvali mediena“ buvo parduotas status miškas, o bendrovė įsipareigojo A. U. ir A. U. sumokėti po 1 500 Lt. 2009-04-10 UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderiu Nr. 200901 A. U. išmokėjo 1 185 Lt, kasos išlaidų orderiu Nr. 200902 A. U. išmokėjo 1185 Lt. A. U. šių pinigų nėra gavusi, leidimo, sutarties ir kasos išlaidų orderių nepasirašė. Pagal D. B. pareiškimą Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-0219-14 dėl dokumentų klastojimo. Ieškovė prašė pripažinti sandorius niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes jų sudarę asmenys nepasirašė (CK 1.76 str.), be to, jie pripažintini negaliojančiais, nes prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), atsakovas B. U. yra A. U. ir A. U. sūnus, todėl gera moralė įpareigoja jį veikti tėvų interesais, jų nesupriešinti. Atsakovo tėvai sandorių sudarymo metu buvo senyvo amžiaus, reikalingi priežiūros, motinai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, Atsakovas, būdamas UAB „Apvali mediena“ akcininku, šios įmonės kasininku, 2009 m. sausio 19 d. sutartimi įmonei nupirkęs mišką už 3 000 Lt, kai stataus miško vertė buvo 16 100 Lt, suklastodamas tėvų parašus, veikė priešingai teisei ir gerai moralei, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindais. Kadangi atsakovas pinigų tėvams neperdavė, tuo padarė žalą A. U. ir A. U., todėl po jų mirties ieškovei, priėmusiai tėvų palikimą, turėtų būti priteista 16 100 Lt (4 662,88 Eur) žalai atlyginti iš B. U..Atsakovas B. U. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 23,3452 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas registre bei priklauso A. U., A. U., B. B., J. B. ir K. M., tačiau jis ir A. R. yra faktiniai sklypo savininkai, tik jį įsigijo savo tėvų vardu. Nurodė, kad jis savo lėšomis atliko 24,24 ha miško ploto kadastrinius matavimus, 5,8363 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė miškotvarkos projektą, už mišką pilnai atsiskaitė pardavėjams savo lėšomis. Apie tai, kad jis pirko šį mišką, žinojo tiek ir ieškovė, tiek tėvai A. U. ir A. U. ir kiti giminaičiai. Ginčo dėl to niekada nebuvo. Nurodė, kad jis mišką tvarkė pagal 2005 m. rugsėjo 8 d. tėvų išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, kuris leido gauti leidimus miško kirtimams, kirsti medieną, parduoti medieną už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus ir atlikti kitus veiksmus. Šis įgaliojimas nebuvo panaikintas ir galiojo iki 2015 m. rugsėjo 8 d. 2007 m. liepos 25 d. atsakovui A. U. ir A. U. suteikė kitą notaro patvirtintą įgaliojimą, kuris galioja iki 2017 m. liepos 25 d., atlikti kadastrinius matavimus, tvarkyti nuosavybės dokumentus, dalyvauti padalinant miško sklypą tarp bendraturčių, pasirašyti sutartis, kadastrinių matavimų planuose ir atlikti kitus darbus. Remdamasis šiuo įgaliojimu, atsakovas tvarkė visus miško sklypo 5,8363 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkymo, valdymo ir disponavimo reikalus, tačiau jo sprendimu leidimą miško kirtimui, miško kirtimo sutartį ir pinigų gavimo dokumentus pasirašė patys tėvai A. U. ir A. U.. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka A. U. ir A. U. 2009 m. sausio 13 d. buvo išduotas leidimas Nr. 037390 kirsti mišką, kurio pagrindu individualiu miškotvarkos projektu buvo leista plynai kirsti 1,0 ha plotą kvartale Nr. 259/10a. Buvo kertama juodalksnis, nekokybiška mediena, todėl pelno, kaip nurodė ieškovė negalėjo būti. Leidimą kirsti mišką pasirašė patys A. U. ir A. U.. Stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį 2009 m. sausio 19 d. su UAB „Apvali mediena“ sudarė ir pasirašė patys A. U. ir A. U., su kuriais už parduotą statų mišką buvo atsiskaityta tą pačią dieną pagal 2009 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderius Nr. 200901 ir Nr. 200902.Atsakovė UAB „Apvali mediena“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti tais pačiais kaip ir B. U. atsiliepime nurodytais argumentais.Atsiliepime į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Vilniaus RAAD) prašė ieškinį atmesti, prašė taikyti ABTĮ nustatytą 1 mėnesio senaties terminą administraciniam aktui ginčyti. Nurodė, kad reikalavimas Leidimą pripažinti negaliojančiu yra abstraktaus pobūdžio, paremtas prielaidomis bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Leidimas kirsti mišką išduotas laikantis tuo metu galiojančių leidimų kirsti mišką išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu 2009-01-13 leidimą kirsti mišką Nr. 037390, išduotą A. U. ir A. U.; pripažino negaliojančia 2009-01-19 stataus miško pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą A. U., A. U. ir UAB „Apvali mediena“; taikė vienašalę restituciją: priteisė iš UAB „Apvali mediena“ ieškovei 2 870 Eur ir 47,12 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš B. U. ieškovei 723,57 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškovei 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; grąžino B. U. 118,50 Eur užstato dalį; grąžino ieškovei 71 Eur žyminį mokesčio.Teismas nustatė, kad 2005-07-28 sutarties Nr. 1-3559 pagrindu A. U. ir A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko 5,8363 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta 2007-09-10 nustatyta indeksuota miško medynų vertė 27 086 Lt. 2005 m. rugsėjo 8 d. notaro patvirtintu įgaliojimu A. U. ir B. U. iki 2015-09-08 įgaliojo B. U. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jiems priklausančiu miško paskirties žemės sklypu 24,24 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) , inter alia gauti leidimą miško kirtimui, kirsti medieną (visą leidžiamą kiekį) pagal gautą leidimą, laikytis nurodytų miško kirtimo terminų, ypatingųjų sąlygų, parduoti medieną už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti pinigus, rašyti prašymus jų vardu, už juos pasirašyti bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. 2007 m. liepos 25 d. notaro patvirtintu įgaliojimu A. U. ir B. U. iki 2017-07-25 įgaliojo B. U. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jiems priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo 24,24 ha dalimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) . 2005 m. rugsėjo 8 d. A. U. ir A. U. oficialiais testamentais notaro biure sudarytais testamentais B. U. paliko jiems priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytu testamentu A. U. visą savo turtą paliko D. B.. A. U. mirė (duomenys neskelbtini) , A. U. mirė (duomenys neskelbtini), jų palikimą priėmė duktė D. B.. Į palikimo sudėtį pagal paveldėjimo teisės liudijimus įeina ir ginčo miško sklypas.2009-01-13 Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūra A. U. ir A. U. išdavė leidimą kirsti mišką Nr. 037390 (toliau - Leidimas) 1 ha plotą plynu kirtimu, numatyta iškirsti 240 ktm juodalksnio ir 28 ktm eglės medienos likvidinio tūrio. Leidime yra A. U. ir A. U. parašai. 2009 m. sausio 19 d. A. U. ir A. U. su UAB „Apvali mediena“ sudarė Stataus miško pirkimo - pardavimo sutartį (toliau- Sutartis), kuria pirkėja pirko statų mišką be žemės sklypo išsikirtimui, įsipareigodama sumokėti kiekvienam iš pardavėjų po 1 500 Lt. 2009-04-10 UAB „Apvali mediena“ pagal kasos išlaidų orderius Nr. 200901 ir Nr. 200902 kuriais A. U. ir A. U. išmokėjo grynais pinigais po 1 185 Lt. Sutartyje ir Kasos išlaidų orderiuose yra A. U. ir A. U. parašai. Ikiteisminiame tyrime (baudž. byla Nr. 88-1-00129-14) atlikta dokumentų rašysenos ekspertizė nenustatė, kad tiriamuosiuose dokumentuose pasirašė A. U., A. U., B. U., R. R. ar kitas asmuo, taip pat, ar visuose dokumentuose pasirašė vienas asmuo. Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartimi A. U. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta duktė J. M.. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi J. M. nuo A. U. rūpintojos pareigų nušalinta ir rūpintoja paskirta D. B.. Teismas, įvertinęs bylos ir baudžiamosios bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, esant labiau tikėtina, jog miško iškirtimu buvo suinteresuotas B. U., jam buvo išduotas neužpildytas leidimas, o A. U. ir A. U. neišreiškė valios kirsti miško, ginčijamame leidime atsakovo B. U. nurodytomis aplinkybėmis nepasirašė. Teismas, nustatęs, kad Leidimo A. U. ir A. U. nepasirašė, tokį sandoris pripažino niekiniu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str., 1.95 str.).Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškinys pareikštas 2014 m. gruodžio 22 d, tačiau A. U., D. B., L. R., S. U. ir J. U. 2014 m. sausio 23 d. pareiškimo pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 88-1-00129-14 dėl dokumentų, tame tarpe ir Leidimo klastojimo, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas 2014 m. spalio 9 d., todėl teismo vertinimu senaties termino eiga prasidėjo ieškovėms sužinojus apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad niekinis aktas (sandoris) negalioja nuo jo sudarymo momento, todėl senaties termino taikymo klausimas dėl šio akto yra nereikšmingas (LAT 2007 m. balandžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-60/2007). Dėl sutarties ir kasos išlaidų orderių teismas nurodė, kad nepakanka įrodymų paneigti, kad minėtus dokumentus pasirašė A. U. ir A. U., todėl reikalavimą pripažinti šiuos sandorius niekiniais CK 1.76 str. pagrindu, teismas atmetė. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ginčo Sutartis turi būti pripažinta niekine CK 1.81 str. 1 d. pagrindu kaip prieštaraujanti gerai moralei. Teismas šią išvadą grindė tokiais motyvais: atsakovas, būdamas verslininku, kurio verslas susijęs su miškininkyste, turintis 25 proc. UAB „Apvali mediena“ akcijų, gerai žinodamas apie realias miško kainas, pasinaudodamas sunkia tėvų būkle, atliko priešingus teisei ir gerai moralei veiksmus, neteisėtai UAB „Apvali mediena“ vardu ir naudai įgijo didelės vertės statų mišką, pirkimo dokumentuose nurodydamas mažą miško kainą, tačiau realiai už jį neatsiskaitydamas. Teismo vertinimu, ginčo Sutartis buvo sudaryta nenaudingomis tėvams sąlygomis, nes sutartyje parduodamos medienos kaina kelis kartus mažesnė už tuo metu buvusią rinkos kainą, todėl pateikdamas tokią sutartį tėvams, atsakovas B. U. buvo nesąžiningas. Teismo vertinimu, tikėtina, kad A. U. ir A. U. pasitikėjo sūnumi, todėl pasirašė sau nenaudingą sutartį, kurios, žinodami medienos rinkos kainą, nebūtų sudarę. Be to, atsakovas ne kartą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, tėvams nuosavybės teise priklausantį turtą vertino kaip savo, nurodydamas, kad jis davė pinigus už parduotą medieną tėvams, norėdamas prisidėti prie jų išlaikymo, nors faktiškai miško savininkas buvo ne jis, o tėvai. Atsakovo nurodoma ir pripažįstama aplinkybė, kad tuo metu abu jo tėvai nesiorientavo aplinkoje (todėl tikėtina, kad notaras tokiomis aplinkybėmis jokių įgaliojimų nebūtų patvirtinęs), o jis pateikė jiems pasirašyti įvairius dokumentus, akivaizdžiai patvirtina jo nesąžiningumą ir nesilaikymą geros moralės normų, bei sudaro pagrindą abejoti, ar A. U. ir A. U. tinkamai išreiškė valią savo turtą parduoti, ir konstatuoti, kad UAB „Apvali mediena“ ir B. U. pagrindinis ketinimas sudarant ginčo sutartį buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekimą. Ieškovės reikalavimą pripažinti kasos išlaidų orderius negaliojančiais teismas atmetė kaip neįrodytą, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių išlaidų orderiuose esančius A. U. ir A. U. parašus apie pinigų gavimą Pasisakydamas dėl iškirsto miško vertės, teismas sutiko ieškovės pateiktu UAB „Marleksa“ medienos vertės paskaičiavimu, nes atsakovai įrodymų, patvirtinančių kitokią miško vertę, nepateikė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kad vertinimo ataskaitoje kaina yra per didelė, nes nebuvo įvertintas medienos paruošimas bei medynų amžius ir dėl to patirtos atsakovų pateiktuose įrodymuose nurodytos sumos. Teismas nurodė, kad faktiškai atsakovai patyrė netgi mažesnes, negu buvo priimtos vertintojos, išlaidas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju iškirtus mišką, mediena buvo perduota ne atsakovui B. U., o UAB „Apvali mediena“, todėl padėties, buvusios iki miško iškirtimo, natūra atstatyti nėra galimybės. Įvertinęs tai, jog A. U. ir A. U. pagal ginčijamus sandorius kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 2 370 Lt, todėl, taikant restituciją, skirtumą tarp medienos vertės 12 279,56 Lt ir išmokėtos 2 370 Lt sumos (9 909,56 Lt arba 2 870 Eur) ieškovei privalo atlyginti UAB „Apvali mediena“. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė paskirstyti atsakovams tokiu būdu: atsižvelgiant į tai, kad Leidimas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ir byloje buvo nustatyta, kad dėl sveikatos būklės A. U. į Ukmergę pasirašyti leidimo negalėjo būti pristatyta ir tikėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai B. U. išdavė neužpildytą leidimą ir akivaizdžiai neįsitikino, kokie asmenys leidime pasirašė, iš šio juridinio asmens ieškovei turi būti priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad materialiniai ginčo padariniai taikant restituciją kilo UAB „Apvali mediena“, tačiau ginčas iš esmės kilo dėl B. U. nesąžiningų ir prieštaraujančių gerai moralei veiksmų, turi būti padalintinos iš atsakovo B. U. priteisiant 4/5 dalis , o iš UAB „Apvali mediena“- 1/5 dalį.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Apvali mediena“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl senaties terminas šiuo atveju yra nereikšmingas. Nenustatė ieškinio senaties pradžios momento. Teismas nepagrįstai pripažino jau seniai negaliojantį (jau 5 metus) leidimą kirsti medieną, nes šis leidimas jau buvo savaime pasibaigęs ir teismo sprendimo priėmimo metu buvo negaliojantis. Senaties termino eiga prasidėjo jau tuomet, kuomet buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Ieškovė, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė žinojo apie iškirstą mišką, nes 2009 m. lapkričio 12 d. pati nuvežė tėvą A. U. pas notarą sudaryti testamentą jos naudai, todėl jai buvo žinomos aplinkybės apie paveldimą turtą;Teismo padarytos išvados neatskleidžia bylos esmės, netinkamai taikytos procesinės (įrodymų aiškinimas ir vertinimas) ir materialinės teisės normos. Teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas; Teismas netinkamai taikė CK 1.81 str. nuostatas, nes nėra byloje nustatyta aplinkybių, kad atsakovas B. U. pasinaudojo sunkia tėvų padėtimi. Atsakovas B. U. turėjo įgaliojimus patvirtintus dviejų skirtingų notarų tvarkyti ir valdyti mišką, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. U. ir A. U. tinkamai išreiškė valią turtą parduoti pagal Stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį; Teismas nepagrįstai pripažino Stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu;Teismas neįvertino aplinkybės, kad žalos padarymo momentu ieškovė nebuvo turto savininke;Teismas padarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimą, nes priteisė žalą iš šalies, kuriai nebuvo pareikšti ieškinio reikalavimai. Teismas peržengė ieškinio ribas;Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad medienos pirkimo- pardavimo kaina per maža. Medienos rinkos kaina ir turto vertinimo kainos skiriasi. Turto vertintoja vertino vidutinę rąstų kainą, o ne vidutinę medienos kainą, todėl susidaro toks ženklus skirtumas tarp pardavimo realios kainos ir turto vertintojo nurodomos kainos;Medienos pardavimo kaina pagal Stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį 3 000 Lt, tačiau skaičiuodamas žalos dydį, teismas įskaičiavo tik 2 370 Lt, o ne 3000 Lt;2009-01-19 stataus miško pirkimo-pardavimo sutartis nepagrįstai pripažinta negaliojanti. Už nupirktą medieną atsiskaityta, išmokėti pinigai, kurie teismo sprendimu jau įskaitomi į priteistos žalos dydį, nes teismo kasos išlaidų orderiai pripažinti galiojantys;Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tenkintų reikalavimų dydį nustatė 62 procentus, tačiau skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas šios proporcijos nesilaikė.Apeliaciniame skunde atsakovo B. U. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės 300 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti pagal pateiktą kvitą. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nurodė tokius pačius argumentus, kokie buvo nurodyti atsakovės UAB „Apvali mediena“ apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra prieštaringa. Teismas pripažino negaliojančiu 2009-01-13 leidimą kirsti mišką, tuo pagrindu, kad A. U. ir A. U. jų nepasirašė. Tačiau nepagrįstai skirtingai vertino tuos pačius įrodymus iš esmės dėl to paties miško kirtimo. Jeigu A. U. ir A. U. neišreiškė valios kirsti miško, ir nepasirašė ant leidimo miško kirtimui, taip kaip ir nustatė teismas, logiška laikyti, kad jie nepasirašė ir ant miško pirkimo-pardavimo sutarties bei kasos išlaidų orderių;Teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo;Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. U. ir A. U. buvo išmokėta 2 370 Lt ir nepagrįstai šią sumą atėmė taikydamas restituciją. Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 2009-01-13 leidimas kirsti mišką Nr. 037390, išduotas Anelei bei A. U. bei priteista iš atsakovo Vilniaus RAAD 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovės naudai ir šioje dalyje sprendimą pakeisti, atmetant ieškovės patikslintą ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismo išvada, kad Leidime A. U. ir A. U. nepasirašė, paremta tik prielaidomis, bet ne konkrečiais ir neginčytinais įrodymais. Teismas neįvertino visų surinktų byloje įrodymų visumos (aplinkos apsaugos pareigūnų liudijimų) ir dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą;Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškinyje ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis aktas, t. y. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros 2009-01-13 išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 037390. Ieškovė tik 2014-12-22 pateikė Ieškinį, kuriame be kitų prašymų pateikiamas taip pat ir prašymas pripažinti negaliojančiu ir Leidimą. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas 2014-10-09. Ieškovės nuo 2014-10-09 nepagrįstai delsė daugiau nei du mėnesius, t. y. ieškinį pateikė tik 2014-12-22, ir taip praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio kreiptis į teismą terminą, kuris pagal teismų praktiką yra prilyginamas ieškinio senačiai.Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovės atstovė prašė apeliacinių skundų netenkinti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra reikšmingas. Reikalavimui ginčyti 2009 m. sausio 19 d. stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį senaties terminas yra 10 metų. Teismas ne priteisė žalą, o taikė restituciją, kurios taikymui taikytinas 10 metų senaties terminas, kuris nebuvo praleistas;Ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį, nes yra vienintelė A. U. testamentinė įpėdinė ir paveldėtoja. Teisė reikšti ieškinį dėl žalos jai priklausė ir tuo pagrindu, kad dėl atsakovo B. U. veiksmų sumažėjo jos palikimo apimtis - iškirstas miškas, apie ką palikėjas mirties dieną nežinojo. Palikimo priėmimo metu ieškovė turėjo tik išrašus iš nekilnojamojo turto registro apie miško paskirties žemės sklypą, tačiau nežinojo apie šio sklypo būklę, t. y. kad dalis miško yra iškirsta;Vertindamas A. U. ir A. U. parašus leidime, teismas vadovavosi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, kuri nėra taikomas baudžiamajame procese;Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus;Apeliantų teiginiai, kad tikrasis skundo savininkas buvo B. U., yra nepagrįsti. Byloje nebuvo ginčijama 2005-07-28 notarinė sutartis Nr. I-3559, pagal kurią mišką įsigijo A. U. ir A. U.. Apeliantų argumentai dėl šio sandorio apsimestinumo, atsakovui nepareiškus ieškinio, yra atmestini;Teismas, nustatydamas medienos vertę, pagrįstai vadovavosi turto vertinimo ataskaita, o ne atsakovo pateiktais įrodymais. Atsakovai nepateikė jokių argumentų, kad turto vertinimo atskaita neatitinka įstatymo reikalavimų.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas B. U. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškovės apeliacinį skundą atsakovas B. U. prašė atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas pritarė skunde nurodytiems argumentams.Atsiliepime į apeliacinius skundus UAB „Apvali mediena“ prašė atsakovų B. U. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus tenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė atsakovų UAB „Apvali mediena“ bei B. U. apeliacinius skundus toje dalyje, kurioje pasisakyta dėl 2009-01-13 leidimo kirsti mišką Nr. 037390, išduoto A. U. ir A. U., ir ieškinio senaties šiam leidimui ginčyti taikymo, prašė tenkinti, o dėl kitų atsakovų UAB „Apvali mediena“ ir B. U. apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų ir ieškovės apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2005-07-28 sutarties Nr. 1-3559 ir 2007-08-21 turto pasidalijimo sutarties Nr. 5796 pagrindu A. U. ir A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė 5,8363 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) . 2007-09-27 VĮ Registrų centro pažymėjime nurodyta, kad 2007-09-10 nustatyta indeksuota miško medynų vertė 27086 Lt.Pagal notaro patvirtintą 2007 m. liepos 25 d. įgaliojimą A. U. ir B. U. iki 2017-07-25 įgaliojo B. U. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jiems priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo 24,24 ha dalimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) .2005 m. rugsėjo 8 d. A. U. ir A. U. Anykščių rajono notaro biure buvo sudarę oficialius testamentus, kuriais sūnui B. U. paliko jiems priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) dalį, tačiau 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytu testamentu, kurį patvirtinto 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R. I., A. U. visą savo turtą paliko D. B.. A. U. mirė (duomenys neskelbtini) , A. U. mirė (duomenys neskelbtini) . Jų palikimą priėmė duktė D. B.. Į palikimo sudėtį pagal paveldėjimo teisės liudijimus įeina ir ginčo miško sklypas.2009-01-13 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Ukmergės rajono agentūra A. U. ir A. U. išdavė leidimą kirsti mišką Nr. 037390 (toliau -Leidimas) 1 ha plotą plynu kirtimu, numatyta iškirsti 240 ktm juodalksnio ir 28 ktm eglės medienos likvidinio tūrio. 2009 m. sausio 19 d. A. U. ir A. U. su UAB „Apvali mediena“ sudarė Stataus miško pirkimo - pardavimo sutartį (toliau- Sutartis), kuria pirkėja pirko statų mišką be žemės sklypo išsikirtimui, įsipareigodama sumokėti kiekvienam iš pardavėjų po 1500 Lt. 2009-04-10 UAB „Apvali mediena“ išdavė kasos išlaidų orderius Nr. 200901 ir Nr. 200902, kuriais A. U. ir A. U. išmokėjo grynais pinigais po 1185 Lt. Byloje sprendžiamas ginčas dėl leidimo kirsti mišką, miško pirkimo pardavimo sutarties ir kasos išlaidų orderių teisėtumo.

Dėl ieškovės D. B. reikalavimo teisės

Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad D. B. neturėjo teisės ginčyti leidimą miško kirtimui, pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderius po A. U. mirties (duomenys neskelbtini), nes turto savininkas A. U. su savo turtu elgėsi pagal savo poreikius bei susitarimą su kita šalimi. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes D. B. sutinkamai su CK 5.1 straipsniu, 5.50 straipsniu priėmusi A. U. palikimą, perėmė visas A. U. teises ir pareigas. Be to, D. B. administracinį aktą ir sandorius prašė pripažinti negaliojančiais kaip niekinius CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio pagrindu, todėl sutinkamai su CK 1.78 straipsniu ji turėjo reikalavimo teisę.

Dėl leidimo kirsti mišką išdavimo

Apeliantai, ginčydami skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2009-01-13 leidimas kirsti mišką Nr. 037390, išduotas A. U. ir A. U. nurodo, kad teismo išvada, jog leidime A. U. ir A. U. nepasirašė, paremta tik prielaidomis, bet ne konkrečiais ir neginčytinais įrodymais. Teismas neįvertino visų surinktų byloje įrodymų visumos, tame tarpe aplinkos apsaugos pareigūnų liudijimų, be pagrindo netaikė ieškinio senaties, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.Byloje nustatyta, kad B. U. 2014-02-07 Ukmergės rajono PK pradėto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00129-14 dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. apklaustas liudytoju parodė, kad jis parašų ant leidimo neklastojo, paaiškino, kad abu tėvai gyveno pas D. B. ir leidimą pasirašė namuose dalyvaujant D. B.. Tuščius blankus pasirašymui jam davė aplinkos apsaugos inspektorius C. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje B. U. nurodė (garso įrašas, 1:17:42- 2:27:12), kad 2009 m. sausio 13 d. atvažiavo į Kauną, prieš tai perspėjęs D. B., mamą įkėlė į „ratukus“, iš trečio aukšto nunešė, įsodino į automobilį VW ir kartu su A. U. ir J. M. vyko į Ukmergę. K. B. atėjo į automobilį. Tėvai leidimus pasirašė.Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas B. U. nepagrindė savo nurodytų argumentų dėl leidimo pasirašymo aplinkybių. Kaip matyti, B. U. parodymai yra prieštaringi. Iš liudytojų Z. B., R. B., L. R., V. R. parodymų teismas nustatė, kad A. U. sveikatos būklė 2009 m. pradžioje buvo tokia, kad iš namų išvykdavo itin retai, galėjo būti vežama tik gulimoje padėtyje. Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 000639 matyti, kad A. U. nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Esant šiems įrodymams teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad 2009 m. sausio mėnesį A. U. į Ukmergę iš Kauno važiuoti sėdint atsakovo B. U. automobiliu VW Passat neleido sveikatos būklė. Liudytoja Z. B. nurodė, kad nuo 2005 iki 2010 metų jai būnant ieškovės namuose slaugant A. U. ir A. U., atsakovas niekada nebuvo atvykęs. Nors ikiteisminio tyrimo metu atsakovas B. U. teigė, kad tuščias leidimas jam buvo išduotas, su kuriuo jis atvyko į tėvų gyvenamąją vietą ir D. B. akivaizdoje tėvai šį leidimą pasirašė, tačiau D. B. šią aplinkybę paneigė. A. U. išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat nurodė jokių dokumentų dėl miško kirtimo nepasirašiusi, nors jos parodymus teismas įvertino kaip nepatikimus dėl amžiaus ir sveikatos būklės. Nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad atsakovas 2009 m. pradžioje buvo atvykęs į tėvų gyvenamąją vietą. Liudytojas Ž. C., dirbantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiuoju specialistu, neigė išdavęs atsakovui neužpildytą leidimą. Liudytoja K. B., kuri išdavė ir pasirašė minėtą leidimą, tvirtino, kad prieš išduodant leidimą patikrinamos asmenų tapatybės pagal asmenų dokumentus ir jie pasirašo darbuotojų akivaizdoje, šio konkretaus atvejo praėjus 5 metams ji detaliau neprisiminė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti, ar leidime, sutartyje ir kasos išlaidų orderiuose pasirašė A. U., A. U., B. U., R. R. ar kitas asmuo nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs, sunkiai įskaitomi ir sunkiai palyginami dėl didelio tiek tiriamųjų parašų, tiek pavyzdžių variantiškumo ( baudž. byla Nr. 88-1-00129-14, 101-103 b. l.). Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad miško iškirtimu buvo suinteresuotas B. U., jam buvo išduotas neužpildytas leidimas, o A. U. ir A. U. neišreiškė valios kirsti miško, ginčijamame leidime atsakovo B. U. nurodytomis aplinkybėmis nepasirašė, todėl leidimą pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.76 str., 1.80 str., 1.95 str.).Apeliantai prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą skundžiamam administraciniam aktui ginčyti. Pagal bylos duomenis apie tai, kad miškas iškirstas D. B. ir A. U. tapo žinoma 2014 metų pradžioje. Ieškinys nagrinėjamojoje byloje pareikštas 2014 m. gruodžio 22 d, tačiau A. U., D. B., L. R., S. U. ir J. U. 2014 m. sausio 23 d. pareiškimo pagrindu 2014 m. vasario 2 d. Ukmergės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 88-1-00129-14 dėl dokumentų, tame tarpe ir leidimo klastojimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas 2014 m. spalio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad senaties termino eiga prasidėjo būtent ieškovėms sužinojus apie ikiteisminio tyrimo sustabdymą. Iš byloje pateiktų dokumentų matosi, kad po ikiteisminio tyrimo sustabdymo ieškovės rinko dokumentus, susijusius su leidimu kirsti mišką, kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu nustatyti iškirsto miško vertę, ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti D. B. buvo pateikta 2014-12-16 (2016-01-12 pareiškimas DOK Nr. 705). Teismas šioje byloje pripažino, kad leidimas išduotas neteisėtai, konstatavo, kad sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento, todėl pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad niekinis aktas (sandoris) negalioja nuo jo sudarymo momento, todėl senaties termino taikymo klausimas dėl šio akto yra nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007), todėl apeliacinių skundų argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini.

Dėl stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties ir kasos išlaidų orderių ginčijimo

Į bylą pateikta 2009 m. sausio 19 d. Stataus miško pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią A. U. ir A. U. su UAB „Apvali mediena“ sudarė sutartį, kuria pirkėja pirko statų mišką be žemės sklypo išsikirtimui, įsipareigodama sumokėti kiekvienam iš pardavėjų po 1500 Lt. 2009-04-10 UAB „Apvali mediena“ išdavė kasos išlaidų orderius Nr. 200901 ir Nr. 200902, kuriais A. U. ir A. U. išmokėjo grynais pinigais po 1185 Lt. Sutartis ir kasos išlaidų orderiai ginčijami CK 1.76 straipsnio, 1.80 straipsnio pagrindu, kaip niekiniai ir prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys gerai moralei ir viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamą sutartį ir kasos išlaidų orderius A. U. ir Albinas pasirašė, tačiau sutartį, kaip prieštaraujančią gerai moralei pripažino niekine ir panaikino, taikė vienašalę restituciją, iš UAB „Apvali mediena“ priteisė D. B. 2870 Eur.Apeliantė D. B. nurodė, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra prieštaringa. Teismas pripažino negaliojančiu 2009-01-13 leidimą kirsti mišką, tuo pagrindu, kad A. U. ir A. U. jų nepasirašė, tačiau nepagrįstai skirtingai vertino tuos pačius įrodymus iš esmės dėl to paties miško kirtimo. Jeigu A. U. ir A. U. neišreiškė valios kirsti miško, ir nepasirašė ant leidimo miško kirtimui, taip kaip ir nustatė teismas, logiška laikyti, kad jie nepasirašė ir ant miško pirkimo-pardavimo sutarties bei kasos išlaidų orderių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).Specialisto išvadoje baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00129-14 nurodyta, kad nebuvo galima nustatyti ar ant ginčijamos sutarties ir kasos išlaidų orderių pasirašė A. U. ir A. U., tačiau labiau tikėtina, kad jie šios sutarties ir kasos išlaidų orderių nepasirašė. Teismui nustačius, kad A. U. ir A. U. neišreiškė valios kirsti miško ir nepasirašė leidimo miško kirtimui, darytina logiška išvada, kad jie nepasirašė ir ant miško pirkimo-pardavimo sutarties bei kasos išlaidų orderių. Be to, nėra pagrindo tikėti ir prieštaringais B. U. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009-01-19 sutartį tėvai pasirašė pas D. B. bute, kur tuo metu buvo ir D. B.. Jis nurodė, kad pas D. B. buvo tris kartus – 2009-01-13 paimti tėvus nuvežti į Ukmergę, 2009-01-19 parašams ant pirkimo-pardavimo sutarties, 2009-04-10 kai tėvams buvo išmokėti pinigai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pas D. B. buvo tik vieną sykį parašams surinkti (2014-09-12 akistatos protokolas, baudž. b. l. 68-69 ). Be to, ikiteisminio tyrimo metu B. U. teigė, kad jis savo mamai ir tėvui, jiems pasirašant įmonės kasos dokumentuose, asmeniškai sumokėjo 2370 Lt, tuo metu namuose buvo R. B., kuri matė kaip jis tėvui perdavė 2370 Lt (baudž. b. l. 67), tačiau R. B. teismo posėdyje šių parodymų nepatvirtino. Ji parodė, kad jokių pinigų nematė ir negalėjo matyti, nes B. U. matė tik du kartus per Kalėdas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Aukščiau aptartų duomenų pagrindu ir B. U. parodymus vertinant kaip prieštaringus ir nepatikimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad B. U. neįrodė, kad A. U. ir A. U. sutartį ir kasos išlaidų orderius pasirašė bei kad B. U. perdavė jiems 2370 litų, todėl ginčijama sutartis ir kasos išlaidų orderiai naikinami CK 1.76 straipsnio, CK 1.80 straipsnio pagrindu. Kadangi sutartis ir kasos išlaidų orderiai pripažinti niekiniais, todėl nėra pagrindo jų pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, dėl to argumentai dėl sutarties ir kasos išlaidų panaikinimo, kaip prieštaraujančius gerai moralei ir viešajai tvarkai, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinami.Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija privalo būti taikoma ir tuo atveju, kai ieškinyje toks reikalavimas nesuformuluotas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė restituciją. Byloje nustatyta, kad mediena buvo perduota UAB „Apvali mediena“, o A. U. ir A. U. pinigų už medieną negavo. Kadangi padėties, buvusios iki miško iškirtimo natūra atstatyti nėra galimybės, todėl, taikant restituciją ieškovei iš atsakovės UAB „Apvali mediena“ yra pagrindas priteisti iškirstos medienos vertę, kuri yra 3556,41 Eur (12279,56 Lt). Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iškirstos medienos vertę pagrįstai vadovavosi UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 15-04-07 (2015-05-16 DOK Nr. 7998 priedas) nustatyta miško medynų verte. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad vertinimo ataskaitoje nustatyta medienos kaina yra per didelė, nes medienos rinkos kaina ir turto vertinimo kainos skiriasi, nurodo, kad turto vertintoja vertino vidutinę rąstų kainą, o ne vidutinę medienos kainą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl iškirstos medienos vertės apskaičiavimo, nes atsakovai įrodymų, patvirtinančių kitokią miško vertę, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vertinimo ataskaitoje nurodytos medienos ruošos ir pardavimo vidutinės išlaidos, jos nustatytos remiantis rangovų paslaugų vidutinėmis metinėmis kainomis miškų urėdijoje ir sudaro 45 litus vienam kubiniam metrui, iš jų 41,30 Lt/m³ medienos ruošos vidutinės išlaidos, 3,5 Lt/m³- medienos pardavimo vidutinės išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ištyręs UAB „Apvali mediena“ pateiktus įrodymus apie patirtas sąnaudas medienos paruošimui, nustatė, kad jos sudaro 40,31 Lt/m³ (10879,63 Lt bendra sąnaudų suma minus pirkimo kaina 3000 Lt padalinta iš 195,49 kub. m.; 1 t., b. l. 155-179 ), todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė patyrė mažesnes, negu vertintojos nustatytos išlaidos. Be to, nustatant miško vertę vertintoja naudojosi ir miškų urėdijų kainomis už 2009 metų sausio mėnesį. Atsakovai, ginčydami iškirstos medienos vertę su apeliaciniais skundais naujų įrodymų nepateikė, atsakovų į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino, ir pripažino, kad jie nepaneigia nustatytos vertės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistiną iš atsakovės UAB „Apvali mediena“ piniginių lėšų dydį.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad liko nepatenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas šį reikalavimą tenkina, nes palūkanų priteisimas nelaikytina naujo reikalavimo išnagrinėjimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. B. sumokėjo 236 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu ieškovė atsakovams reiškė iš viso keturis savarankiškus reikalavimus: 1-ą dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui; 2-ą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir 3-ią dėl kasos išlaidų orderių pripažinimo negaliojančiais atsakovei UAB „Apvali mediena“; 4-ą dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovui B. U.. 1-as, 2-as ir 3-as reikalavimai kiekvienas iš jų kaip neturtiniais reikalavimai apmokestinami 31 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.), o 4-as turtinis reikalavimas apmokestinamas 105 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Už patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė turėtų sumokėti iš viso 198 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžintina 38 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė šioje byloje patyrė 484 Eur turto vertinimo išlaidų ir 1 340 Eur advokatės K. R. teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1 824 Eur. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2, 8.6, 8.16 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius.Atsakovas B. U. šioje byloje patyrė 300 Eur advokatės V. B. teisinės pagalbos išlaidų bei 181,50 Eur už turto vertintojos dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. iš viso 481,50 Eur. Atsakovė UAB „Apvali mediena“ patyrė 400 Eur advokatės V. B. teisinės pagalbos išlaidų bei 72,43 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidų, kurios priskirtinos prie kitų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 472,43 Eur. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, 1-as ieškovės reikalavimas yra tenkinamas visiškai, 2-as reikalavimas tenkinamas iš dalies, 3-as tenkinamas visiškai, 4-as reikalavimas yra atmestas. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai 1 340 Eur suma dalintina iš 4 pareikštų reikalavimų skaičiaus. 335 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma tenka vienam pareikštam reikalavimui, o 484 Eur turto vertinimo išlaidos laikytinos susijusiomis su 2-u ieškinio reikalavimu dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Patenkinus 1-ą ieškovės reikalavimą dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu, ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priteistina 366 Eur (335+31) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovės 2-as reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsižvelgiant į tai, jog pritaikius restituciją ieškovei priteista 3 556,41 Eur, vietoje ieškovės reikalaujamų 4 662,88 Eur , yra tenkintas 76 % (3556,41/4662,88x100%), atmesta 24 %. Ieškovės 3-as reikalavimas dėl kasos orderių pripažinimo negaliojančiais yra patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad 2-as ir 3-as reikalavimai yra pareikšti tam pačiam atsakovui UAB „Apvali mediena“, laikytina, kad yra patenkinta 88 % ((76+100)/2), o atmesta 12 % minėtų reikalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas ieškovei iš atsakovės UAB „Apvali mediena“ turi būti priteista 1 070,08 Eur ((31+31+2x335+484)x88%) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei UAB „Apvali mediena“ iš ieškovės D. B. 56,69 Eur (472,43x12%) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šalių vienarūšių reikalavimų atveju taikytinas įskaitymas, ir ieškovei D. B. iš atsakovės UAB „Apvali mediena“ priteistina 1 013,39 Eur (1070,08-56,69) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovės 4-as reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovo B. U. yra atmestas, todėl iš ieškovės D. B. atsakovui B. U. priteistinos 481,50 Eur jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamą teismo sprendimą yra pagrindas iš dalies panaikinti. Naikinama sprendimo dalis, kuria teismas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200901 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U. ir pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200902 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U. atmetė ir šioje dalyje ieškinys tenkinamas. Iš UAB „Apvali mediena“ D. B. priteistus 2870 Eur yra pagrindas padidinti iki 3556,41 Eur. Sprendimą iš dalies panaikinus, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

D. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 721 Eur bylinėjimosi išlaidų: 21 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Atsakovė UAB „Apvali mediena“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 286,10 Eur bylinėjimosi išlaidų: 86,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur advokato išlaidoms apmokėti.D. B. skundas tenkinamas iš dalies, kitų atsakovų apeliaciniai skundai atmestini. Kadangi D. B. apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (76 proc.), jai iš atsakovės UAB „Apvali mediena“ papildomai priteisiama 686,40 Eur, todėl D. B. iš UAB „Apvali mediena“ yra pagrindas priteisti 547,96 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus D. B. 24 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, UAB „Apvali mediena“ priteistinos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 68,66 Eur. Šalių vienarūšių reikalavimų atveju taikytinas įskaitymas (547,96 Eur – 68,66 Eur) ir ieškovei D. B. iš UAB „Apvali mediena“ priteistina 479,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Byla yra elektroninė, todėl iš šalių pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria taikyta vienašalė restitucija ir nuspręsta priteisti iš UAB „Apvali mediena“, į. k. 300663781, D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2870 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) pakeisti ir išdėstyti taip: priteisti iš UAB „Apvali mediena“ į. k. 300663781 D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 3556,41 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 41 euro centą), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200901 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U. ir pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200902 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U. ir šioje dalyje ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200901 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U. ir pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Apvali mediena“ kasos išlaidų orderį Nr. 200902 dėl 1185 Lt išmokėjimo A. U..

Priteistas iš UAB „Apvali mediena“, į. k. 300663781, D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 47,12 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 013,39 Eur (vieno tūkstančio trylika eurų 39 ct).

Priteistas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742148, D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 366,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 723,57 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: Priteisti atsakovui B. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 481,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimo dalį, kuria įpareigota Valstybinė mokesčių inspekciją grąžinti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) daugiau sumokėto žyminio mokesčio pagal 2014-12-23 mokėjimo nurodymą Nr. 1400449498 AB DnB banke pakeisti, įpareigojant grąžinti 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Apvali mediena“ į. k. 300663781 D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 479,30 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 30 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisIzolda Nėnienė