- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1676-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00044-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- E. K., V. K.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. prašė priteisti subsidiariai iš atsakovų V. K. ir E. K. 3 645,21 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžintos 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško 2015 m. lapkričio 18 d. notarinės paskolos sutarties įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad iš E. K. priteistų lėšų išieškojimas yra galimas tik iš nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 53-60). Ieškovas nurodė, kad su atsakovu V. K. 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 30 000 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2016 m. liepos 1 d. Paskolos sutartis užtikrinta 2015 m. lapkričio 18 d. sutartine hipoteka, pagal kurią buvo įkeistas atsakovei E. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas paskolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į notarą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu antstolė S. V. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai siekiant išieškoti iš atsakovo 30 000 Eur, nukreipiant išieškojimą į atsakovės įkeistą turtą. Kadangi įstatymas numato kompensuojamąsias palūkanas, ieškovas prašo priteisti subsidiariai iš atsakovų 3 645,21 Eur palūkanas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai V. K. ir E. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad paskolą pagal hipotekos sutartį turėjo sumokėti E. P., o ne V. K., todėl ieškinys nepagrįstas. Teisme yra užvesta civilinė byla, kurioje V. K. prašo priteisti iš E. P. 30 000 Eur skolą, pripažįstant, kad susitarimu dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį skolininkas yra E. P. Atsakovų nuomone, jie nėra skolingi V. G., todėl ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkinto: priteisė ieškovui V. G. iš atsakovo V. K. 3 645,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo, o atsakovui neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai sumokėti, – priteisė subsidiariai iš atsakovės E. K.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 160-164).
4. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 30 000 Eur. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2016 m. liepos 1 d. Atsakovas nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartyje nebuvo nustatyta atsakovo atsakomybė dėl vėlavimo laiku grąžinti paskolą (Paskolos sutarties 1 punktas), tuo sutarties šalys apribojo savo civilinę atsakomybę.
5. Teismas nurodė, kad įstatymo nustatytos kompensuojamosios palūkanos taikomos būtent tada, jeigu šalys sutartyje nenumatė kitokių piniginės prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.210 straipsnis). Taigi, nesant šalių susitarimo dėl piniginės prievolės neįvykdymo padarinių, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas dėl minimalių nuostolių ieškovui iš atsakovų priteisimo.
6. Teismas taip pat nurodė, šiuo atveju ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo užtikrintas tik svetimo daikto hipoteka, todėl atsakovei E. K. subsidiari atsakomybė kilo iškarto po to, kai suėjo paskolos sutarties terminas ir prievolė nebuvo įvykdyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovui priteistinos subsidiariai iš atsakovų CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė E. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės E. K. ieškovo V. G. naudai subsidiariai priteista 3 645,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko apeliantės atžvilgiu nepagrįstai taikyta subsidiari atsakomybė ir iš jos priteista 3 645,21 Eur kompensuojamųjų bei 5 proc. procesinių palūkanų. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė E. K. nėra paskolinių santykių dalyvė, ji yra tik įkaito davėja ir pagal LR CK 4.195 straipsnio 1 dalį ji tampa su skolininku subsidiariai atsakinga nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Sutinkamai su LR CK 4.170 straipsnio 1 dalimi, 4.186 straipsnio 1 dalimi, įkaito davėjo subsidiarios atsakomybės atsiradimas siejamas su hipoteka užtikrintos prievolės nevykdymu, tai yra šios nuostatos reikalauja įvertinti kokia apimtimi Hipotekos sutartimi buvo užtikrintos iš 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutarties kilusios atsakovo V. K. piniginės prievolės. Paskolos sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad trisdešimties tūkstančių eurų mokėjimo prievolės įvykdymo užtikrinimui V. G. naudai šios sutarties pasirašymo metu bus įkeičiamas butas (duomenys neskelbtini). Taigi pagal šią paskolos sutarties sąlygą hipoteka turėjo būti užtikrinta tik paskolos suma be jokių palūkanų bei delspinigių. Sprendžiant ar hipotekos sutartimi buvo užtikrintas kompensuojamųjų, šiuo atveju įstatymo nustatytų, palūkanų mokėjimas svarbi yra ir paskolos sutarties 1 punkto sąlyga, sutinkamai su kuria paskola buvo suteikiama be palūkanų. Taigi iš paskolos bei Hipotekos sutarčių seka, kad atsakovė E. K. jai priklausančiu turtu užtikrino tik iš paskolos sutarties atsakovui V. K. kylančią prievolę 30 000 Eur apimtyje, dėl kurios neįvykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinis išieškojimas yra nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą. Tuo tarpu atsakovo V. K. prievolės kilusios iš įstatymo, pvz., įstatyme nustatyta prievolė mokėti kompensuojamąsias bei procesines palūkanas jam laiku negrąžinus paskolos sumos, Hipotekos sutartimi užtikrintos nebuvo. Šios išvados nepaneigia ir 2015 m. lapkričio 18 d. Hipotekos sutarties 2.1 punktas, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą atsakovei. Atsakovės nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad Hipotekos sutarties specialiosios dalies 7.1 punkte yra nustatytas konkretus užtikrinamos prievolės dydis - 30 000 Eur, iš ko seka, kad viršijančios šią sumą atsakovo V. K. prievolės Hipotekos sutartimi užtikrintos nebuvo. Kita vertus, Hipotekos sutarties bendrojoje sąlygoje nurodyta, kad šia sutartimi užtikrinamas palūkanų, netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų pagal kredito sutartį, tai yra pagal 2015 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį, mokėjimas. Tačiau kaip matyti iš paskolos sutarties 1 punkto, paskola buvo suteikta be palūkanų, jokių netesybų, nuostolių ar kitų atsakovo V. K. mokėtinų ieškovui sumų, jam neįvykdžius šios sutarties reikalavimų, šioje sutartyje nustatyta nebuvo. Tai pat ir iš ieškovo procesinių dokumentų seka, kad ieškovas savo reikalavimą grindė įstatyminėmis nuostatomis, o ne paskolos sutarties sąlygomis.
7.2. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko apeliantei buvo užkirsta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bei pažeista jos teisė būti išklausytai. Teismas bylą iš esmės išnagrinėjo 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovei E. K. Nors ir gavęs atsakovės E. K. prašymą atidėti posėdį dėl tęsiamo gydymo po kojos operacijos bei jį patvirtinančius dokumentus (2019 m. gegužės 9 d. Pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos institucija Nr. 15v-9(2.7), teismas pripažino atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastį nesvarbia, šią išvadą motyvuodamas tuo, jog atsakovė buvo neatvykusi ir į 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdį, be to teismas atsakovams yra išaiškinęs pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba vesti bylą per atstovą. Apeliantės nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai taikant bei aiškinant LR CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirma, vesti bylą per atstovą/advokatą yra proceso šalies teisė, o ne pareiga, todėl jokių neigiamų procesinių pasekmių bylos vedimas be atstovo/advokato apeliantei sukelti negali. Antra vertus, VšĮ Kauno klinikinė ligoninės 2019 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 3v-1584(11.5) patvirtina, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. gydėsi šioje ligoninėje, o iš pranešimų apie išduotą nedarbingumo lapelį matyti, kad ji buvo gydoma iki 2019 m. birželio 3 d. Taigi, apeliantė, neatvykdama į 2019 m. balandžio 15 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžius, turėjo pateisinamą priežastį - ji gydėsi po kojos operacijos, kuri buvo atlikta 2019 m. balandžio mėn. pradžioje. Apie tai pirmosios instancijos teismas buvo informuotas. Vertinant atsakovės galimybę atvykti į teismo posėdžius atsižvelgtina į atsakovės amžių - jai 76 metai, į ilgą atsakovės gydimo laiką - virš trijų mėnesių, kuris parodo apie sudėtingą ligos eigą, nes atsakovė ilgą laiką negalėjo savarankiškai vaikščioti. Vertinant atsakovės procesinį elgesį svarbu ir tai, kad atsakovė turimomis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo - ji pateikė atsiliepimą į ieškinį, prieš kiekvieną teismo posėdį informuodavo teismą apie neatvykimą, pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą. Taigi, jokių aplinkybių, suteikiančių pirmosios instancijos teismui atsakovės neatvykimo į 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdį priežastis laikyti nesvarbiomis, nebuvo.
Atsiliepimas
8. Ieškovas V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apeliantės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismo sprendimu yra pripažinta ir nustatyta, kad įstatyminės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) yra teisėtai atsiradę iš pagrindinės prievolės - paskolos sutarties. Tokiu būdu aiškinant ir taikant CK 4.174 straipsnio 1 dalį subsidarioji apeliantės atsakomybė už palūkanų atlyginimą, atsirandantį iš pagrindinio reikalavimo - paskolos sutarties, yra nustatyta pagrįstai, taip kaip ir apibrėžia įstatymas. Be to, Hipotekos sutartimi, kaip ir numato CK 4.174 straipsnio 1 dalis, šalys susitarė, kad bus užtikrintas ne tik paskolos sutarties objekto 30 000 Eur sumos grąžinimas, tačiau ir visų pagal paskolos sutartį mokėtinų palūkanų sumokėjimas ieškovui, nepriklausomai nuo to ar paskolos sutartyje palūkanos yra nustatytos ar nėra, kadangi įstatymas numato, kad kreditorius turi teisę į įstatymines palūkanas (CK 6.210 straipsnis). Be kita ko, notarės vykdomajame įraše nurodoma, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik į įsipareigojimo sumą, tačiau ir į priklausančias palūkanas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad apeliantė būtų nuginčijusi notarės vykdomąjį įrašą, todėl jis kaip vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir galiojantis. Nors ieškovas ir V. K. paskolos sutartimi nebuvo susitarę dėl pelno palūkanų (mokesčio už pinigų skolinimą), tačiau ieškovui bet kuriuo atveju priklauso kompensuojamos palūkanos, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.
8.2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, tačiau neprivalo, jeigu yra tenkinamas šių sąlygų visetas: jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys atsakovo neatvykimą; teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Apeliantė iki teismo posėdžio pateikė dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, t. y. pateikė dokumentą iš medicininės įstaigos apie savo ligą ir tokiu būdu formaliai išpildė pirmąją CPK 246 straipsnio 2 dalyje privalomąją sąlygą. Tačiau teismas, teismo posėdžio metu išklausęs ir ieškovo atstovo, nelaikė apeliantės neatvykimo į teismą priežasties svarbia, todėl liko neišpildyta antroji CPK 246 straipsnio 2 dalies privalomoji sąlyga. Nesant CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų viseto byla teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantei buvo išnagrinėta pagrįstai. Be to, apeliantė teikė melagingą informaciją teismui ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesu. Apeliantė taip ir nepateikė teismui įrodymų, jog ji negalėjo dalyvauti 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdyje dėl ligos, kadangi byloje yra informaciją apie jos negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje tik nuo 2019 m. balandžio 3 d., todėl šiame teismo posėdyje neegzistavo nei viena CPK 246 straipsnio 2 dalyje būtinoji sąlyga posėdžiui atidėti. Apeliantė 2019 m. kovo 21 d. galimai melagingai nurodė, kad tik šiandien susirado advokatą, kuris teiks teisinę pagalbą šioje byloje, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, apeliantės advokatas taip ir nepasirodė teismo posėdžiuose, į bylą nebuvo pateikta jokia atstovavimo sutartis. Atsakovė į 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti jį ir nepateikė jokių įrodymų apie savo neatvykimo priežastis. Taigi, nurodytos aplinkybės teismui leido pagrįstai spręsti, kad apeliantės ankstesnis procesinis elgesys yra nepriimtinas, todėl pagrįstai nusprendė nepripažinti neatvykimo į teismo posėdį aplinkybių svarbiomis ir bylą išnagrinėjo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
10. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutarties, hipotekos sutarties sąlygų aiškinimo, šių sutarčių pagrindu atsiradusios hipotekos davėjo civilinės teisinės atsakomybės ribų, įrodymų vertinimo.
11. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2015 m. lapkričio 18 d. V. K. ir V. G. sudarė paskolos sutartį, kuria V. K. iš V. G. gavo 30 000 Eur paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 1 d. (1 t. b. l. 7, 8). Paskolos sutartyje šalys susitarė, kad paskola suteikiama be sutartinių palūkanų mokėjimo. Paskolos sutarties 30 000 Eur sumos grąžinimo užtikrinimui 2015 m. lapkričio 18 d. sutartine hipoteka buvo įkeistas E. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 23-28). Pagrindinis skolininkas nustatytu terminu 30 000 Eur paskolos kreditoriui negrąžino, todėl kreditorius kreipėsi į notarą dėl priverstinio 30 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. ir įkaito davėjos E. K. Notarė B. G. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą (1 t. b. l. 4, 5) ir jo pagrindu antstolė S. V. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priverstinai išieškoma iš atsakovo 30 000 Eur paskolos suma, varžytynėse pardavus hipoteka įkeistą E. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Kreditorius V. G. ieškiniu ir 2019 m. sausio 22 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, jame suformulavo reikalavimus priteisti subsidiariai iš atsakovų V. K. ir E. K. kompensacines 3 645,21 Eur palūkanas, 5 proc. procesines metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžintos 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško 2015 m. lapkričio 18 d. notarinės paskolos sutarties įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad iš E. K. priteistų lėšų išieškojimas yra galimas tik iš nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 53-60). Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkinto: priteisė ieškovui V. G. iš atsakovo V. K. 3 645,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo, o atsakovui neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai sumokėti, – priteisė nurodomą kompensacinių palūkanų sumą ir 5 procentų procesines palūkanas subsidiariai iš atsakovės E. K.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 160-164).
13. Apeliaciniu skundo pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė E. K., prašo sprendimą iš dalies panaikinti, jos atžvilgiu ieškinį atmesti, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog paskolos sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad 30 000 Eur mokėjimo prievolės įvykdymo užtikrinimui V. G. naudai šios sutarties pasirašymo metu bus įkeičiamas butas (duomenys neskelbtini); pagal sudaryta hipotekos sutarties specialios dalies 7.1 punktą, hipoteka užtikrinta tik 30 000 Eur paskolos sumos grąžinimas, be jokių palūkanų bei delspinigių; 30 000 Eur paskola buvo suteikta be sutartinių palūkanų mokėjimo; atsakovo V. K. prievolė mokėti kompensacines ir 5 procentų procesines palūkanas kilusi iš įstatymo, kuri Hipotekos sutartimi užtikrinta nebuvo.
14. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis. Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis nustatytu terminu skolinio įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai šios davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamoje byloje buvo sudaryta sutartinė svetimo turto hipoteka, t. y. kai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeičiamas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju įkaito davėja E. K., kreditorius V. G. ir skolininkas V. K. sudarytos hipotekos sutarties specialiosiose sąlygose numatė, jog E. K. įkeičia nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kuriuo užtikrina 30 000 Eur suteiktos V. K. 2015 m. lapkričio 18 d. 18 – ojo notarų biuro notarės patvirtintos paskolos sumos grąžinimą V. G. (hipotekos sutarties 4 – 7.1 punktai). Sutarties specialiojoje dalyje šalys aiškiai įvardijo hipoteka užtikrintos prievolės objektą, jo apimtį ir turinį. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovo teiginius, jog 2015 m. lapkričio 18 d. Hipotekos sutarties bendrosiose sąlygose (sąlygų 2.1 punktas) yra įtvirtinta hipotekos davėjos prievolė mokėti palūkanas, netesybas, nuostolius ir kitas sumas pagal Kredito sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Hipotekos sutartyje šalys įrašė nuostatą, jog Bendrosios hipotekos sutarties sąlygos taikomos tiek, kiek sutarties specialiosiose sąlygose nėra aiškiai nurodyta kitaip (hipotekos sutarties 1.9 punktas, 1 t. b. l. 25). Todėl specialiosiose hipotekos sutarties sąlygose aiškiai įvardijus hipotekos užtikrintos prievolės mastą ir turinį, bendrosios sutarties sąlygos negali būti taikomos kilusiam ginčui spręsti, atsakovė E. K. nėra užtikrinusi palūkanų, netesybų, nuostolių atlyginimą pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės grąžinti 30 000 Eur paskolos sumą.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo sudarytoje paskolos sutartyje nebuvo susitarta dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo (paskolos sutarties 1 punktas, 1 t. b. l. 7). Byloje nustatyta, kad pagrindinis skolininkas V. K. įsipareigojimo grąžinti 30 000 Eur paskolą kreditoriui iki 2016 m. liepos 1 d. neįvykdė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tas aplinkybes, jog įkaito davėja sudarė sutartinės hipotekos sutartį, kuria užtikrino tik 30 000 Eur dydžio skolinio įsipareigojimo tinkamą įvykdymą kreditoriui už skolininką V. K., konstatuoja, jog įkaito davėja E. K., neturinti asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką kaip bendraskolė, nelaikoma atlikusi neteisėtus veiksmus, jeigu pagrindinis skolininkas laiku neįvykdė prievolės grąžinti hipoteka apsaugoto skolinio reikalavimo, todėl hipotekos davėja negali būti pripažįstama skolininke CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju negali būti įkaito davėjai taikoma subsidiari atsakomybė kartu su pagrindiniu skolininku, todėl nagrinėjamoje byloje kreditoriaus reikalavimas priteisti subsidiariai iš atsakovės E. K. kompensacines 3 645,21 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo negrąžintos 30 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško 2015 m. lapkričio 18 d. notarinės paskolos sutarties įvykdymo turėjo būti atmestas.
17. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija panaikina Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui V. G. subsidiariai iš atsakovės E. K. 3 645,21 Eur kompensuojamosios palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo. Šioje dalyje teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovės E. K. atžvilgiu atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui V. G. iš atsakovo V. K. 3 645,21 Eur kompensuojamosios palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir atsakovės E. K. atžvilgiu ieškinį atmetus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui V. G. iš atsakovo V. K. priteistinos jo turėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 1 089 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovo V. K. priteisiamos visos valstybės turėtos 19 Eur išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3704-713/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo V. G. reikalavimų 3 645,21 Eur sumoje užtikrinimui uždraudė antstolei S. V. pervesti atsakovei E. K. piniginių lėšų likutį, gautą už varžytynėse parduotą E. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 62-63). Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo V. G. papildomų reikalavimų 1 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui padidino 2019 m. sausio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 3 645,21 Eur iki 4 892,21 Eur sumos ir uždraudė antstolei S. V. pervesti atsakovei E. K. piniginių lėšų likutį, gautą už varžytynėse parduotą E. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 113-114). Kadangi nagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3704-713/2019 ieškovo ieškinys atsakovės E. K. atžvilgiu atmestas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
20. Nustatyta, kad apeliantė E. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį (1 t. b. l. 183). Jos apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos apeliantei priteisiamos iš ieškovo V. G. (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 4,86 Eur išlaidų (popierinės b. l. 123). Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo ieškinį apeliantės atžvilgiu atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo V. G. (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui V. G. subsidiariai iš atsakovės E. K. 3 645,21 Eur kompensuojamosios palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo V. G. ieškinį atsakovės E. K. atžvilgiu atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės E. K. priteista 623,50 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui V. G. ir 9,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 645,21 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 21 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos 30 000 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki visiško paskolos sutarties įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)“.
Priteisti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 82 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų) išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,86 Eur (keturis eurus 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ir 2019 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 892,21 Eur reikalavimų užtikrinimui draudimą antstolei S. V. pervesti atsakovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutį, gautą už varžytynėse parduotą E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.