Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei Ž. D., atsakovui H. D., išvadą byloje teikiančios institucijos atstovėms V. S., A. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. D. patikslintą ieškinį atsakovui H. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo H. D. priešieškinį ieškovei Ž. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB DNB bankas, TEO LT, AB, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas H. D. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 114), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. D. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad su ieškovės ieškiniu dalyje dėl kaltės ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos nesutinka. Nurodė, kad šeima faktiškai iširo 2013 m. gegužės mėnesį, kai atsakovas, vengdamas šeimoje konfliktų, išsikraustė gyventi pas mamą. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą, be atsakovo leidimo iš jo banko sąskaitos paėmė 8000 Lt, todėl šeimoje kilo didelis konfliktas. Ieškovė grasino palikti atsakovą be jokio turto, melagingai pranešė policijai, kad atsakovas ją sumušė. Mano, kad šie veiksmai pripažintini ieškoves kalte. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos, nes tokiu būdu atsakovas netektų viso turimo turto. Tai neatitiktų ir vaiko interesų, nes turtu vaikas galėtų disponuoti tik sulaukęs pilnametystės, o realių pajamų iš turto nuomos gauti nebus galimybės, nes žemės sklypai yra sodų bendrijoje. Taip pat nurodo, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui iš AB DNB banko buvo paimtas kreditas, o pats žemės sklypas yra įkeistas hipoteka, todėl jo perleisti vaikui kaip išlaikymo negalima. Taip pat nesutinka ir su ieškovės nurodytomis turto kainomis. Mano, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis geriau atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nedarbingas, neturi darbo bei turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, atsakovo turtinė padėtis leistų nepilnamečiui sūnui F. D. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. D. periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2013-06-01 iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu šeimoje gyventi neįmanoma, atsakovas serga alkoholizmu, todėl dėl santuokos iširimo kaltas jis. Santuokos pradžioje atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiavo, tačiau po dviejų metų santuokos ėmė nuolat vartoti alkoholį. Buvo užsikodavęs, tačiau vėliau vėl ėmė vartoti ir tai darė beveik kiekvieną dieną. Dėl atsakovo girtavimo teko kviesti policiją, atsakovas dėl alkoholio vartojimo neteko darbo. Vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes vaikas ir šiuo metu gyvena su ja, jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Bendro nekilnojamojo ir kito turto neturi. Atsakovas nedirba ir išlaikymo vaikui neteikia. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1400 Lt per mėnesį. Vaikas lanko darželį, taip pat šokių būrelį. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1400 Lt, todėl tam reikalingos beveiks visos ieškovės pajamos. Prie jos ir vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Bendrų kreditorių neturi, o įsipareigojimai kreditoriams AB DNB bankui, TEO LT, AB yra atsakovo asmeninės prievolės. TEO LT, AB tiekiamas internetas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, atsakovas juo naudojosi savo reikmėms, kartu su jų nepilnamečiu vaiku siųsdavosi ir žiūrėdavo filmus. Ji internetu nesinaudojo, o šiuo metu namuose interneto apskritai nėra, nes išeidamas iš namų, atsakovas sustabdė šios paslaugos teikimą. Atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo neteikia.

Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, o ne tik jis. Gimus sūnui, prasidėjo konfliktai dėl atsakovo bendravimo su vaikais iš jo pirmosios santuokos. Sutinka, kad vartodavo alkoholį. Ieškovės iniciatyva buvo užsikodavęs, tačiau vėliau vėl pradėjo vartoti. Iš pirmosios santuokos turi du nepilnamečius vaikus – 17 ir 13 metų amžiaus, kuriems turi mokėti 600 Lt išlaikymą. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Santuokos metu įgyto bendro turto neturi, o jo vardu įgytas nekilnojamasis turtas ir automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, nes yra įgyti iki santuokos. Kreditas iš AB DNB banko buvo paimtas taip pat iki santuokos. Jo turtinė padėtis bloga, turi nedarbingumą, gauna 518 Lt netekto darbingumo pensiją, iš kurios yra teikiamas išlaikymas ir vaikams iš pirmosios santuokos, taip pat mokamos kredito grąžinimo įmokos bankui. Yra registruotas darbo biržoje, tačiau darbo rasti nepavyksta. Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, AB DNB bankas ir TEO LT, UAB yra jo asmeniniai kreditoriai. Nurodė, jog internetas buvo pajungtas šeimos poreikių tenkinimui, juo naudojosi tiek jis tiek jų vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 114 (b.l. 7). Sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2013 metų gegužės mėnesio vidurio. Šalys turi nepilnametį sūnų F. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Santuokos metu dalintino registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo. Šalys turi kreditorių TEO LT, AB.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nurodo, kad santuoka iširo dėl nuolatinio atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovui 2012-08-25 UAB „Sodalitas“ buvo atliktas kodavimas nuo alkoholizmo (b.l. 27). Iš išrašo apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad atsakovas yra baustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 2 d. (girto pasirodymas viešoje vietoje, taip pat buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino (b.l. 134-135). 2013-07-03 atsakovas buvo atleistas iš darbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje jam pritaikius drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (b.l.139). Teismo pasėdžio metu atsakovas nurodė, jog drausminė nuobauda jam paskirta už tai, kad darbo metu buvo neblaivus. Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog vartoja alkoholį, tačiau nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, išskyrus savo paties paaiškinimus, kurie leistų konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CPK 178 str.). Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad atsakovas savo elgesiu netinkamai įgyvendino ir iš esmės pažeidė įstatyme numatytas sutuoktinio pareigas būti lojaliu, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas (CK 3.60 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikymui nenustatytinas (CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 4 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – D., atsakovui – D. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalims išlaikymo vienai iš kitos nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus F. D. gyvenamąją vietą su ja ir nurodo, kad sūnus faktiškai su ja gyvena, ieškovė rūpinasi sūnaus priežiūra ir auklėjimu, jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, o atsakovas su vaiku beveik nebendrauja. Atsakovas teismui nepateikė jokių ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų bei su ieškiniu šioje dalyje sutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, šalių nepilnamečio sūnaus F. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove Ž. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus F. D. išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 1444 Lt ir pateikė detalų nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog maistui per mėnesį išleidžiama apie 400 Lt, asmens higienos reikmenims, vaistams, vitaminams išleidžiama apie 70 Lt, rūbams skiriama 200 Lt, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro apie 170 Lt, mokestis už darželį sudaro apie 234 Lt ir kt. (b.l. 147). Teismas pripažįsta, jog nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos, nes atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Kartu teismas pažymi, jog atsižvelgiant į vaiko amžių (5 m.), tokio tipo išlaidos kaip išlaidos rūbams, žaislams, laisvalaikiui, nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, o jų dydis gali kisti atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Iš byloje esančios medžiagos, taip pat ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 Lt. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) Kito registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje (b.l. 102). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo galimybes įsidarbinti apsunkina jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo nedarbingumo patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažyma (b.l. 100-101). Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 131,31 Lt nedarbo draudimo išmoka ir 518,69 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 92-93). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos – E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems turi pareigą teikti išlaikymą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, AB DNB bankas ir TEO LT, UAB. Įvertinus aplinkybes, susijusias su bylos šalių turtine padėtimi, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis šiai dienai vertintina kaip geresnė nei atsakovo.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1035 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio F. D. išlaikymui ir jo minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 1000 Lt, todėl įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 300 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-06-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-20. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų visiškai nevykdo nuo 2013-06-01. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Duomenų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas būtų teikęs išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, byloje nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog aplinkybės, susijusios su nepilnamečio F. D. poreikiais, ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki ieškinio padavimo dienos būtų iš esmės skirtingos. Dėl šios priežasties vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu pripažintina, kad F. D. poreikius laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013-12-20 atitiko 300 Lt per mėnesį atsakovo mokėtinas išlaikymas, todėl iš atsakovo priteistinas 2100 Lt nepilnamečio sūnaus F. D. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-12-20 (septyni mėnesiai).

Ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisiamas lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.).

Išaiškintina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei registruotino kilnojamojo turto - transporto priemonių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi nurodytas turtas pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 p. asmeninės nuosavybės teise priklauso šalims, jis nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje nėra priskirtinas prie dalintino turto (CK 3.59 str.).

Iš byloje esančios UAB „Skolų valdymo centras“ pretenzijos matyti, jog atsakovui pateikta TEO LT, UAB pretenzija dėl 474,37 Lt skolos už suteiktas ryšio paslaugas. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog šis įsiskolinimas susidarė už TEO LT, UAB teiktas ryšio paslaugas (internetą) adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė nurodė, kad internetu namuose nesinaudojo, tačiau iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog internetas buvo naudojamas ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad interneto paslauga buvo tiekiama šalims gyvenant santuokoje jų gyvenamosios vietos adresu, į tai, kad internetas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, pripažintina, kad įsipareigojimai TEO LT, UAB už adresu (duomenys neskelbtini) tiektą internetą yra bendra sutuoktinių prievolė, pagal kurią šalys po santuokos nutraukimo kreditoriui atsako solidariai (CK 3.109 str. 2 d.).

Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bei AB DNB bankas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įsipareigojimai šiems kreditoriams yra jo asmeninės prievolės. Kreditoriai į bylos nagrinėjimą yra įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, prieštaravimų dėl aplinkybių, susijusių su skoliniais įsipareigojimais, tretieji asmenys teismui nepateikė, todėl laikytina, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra asmeninės atsakovo H. D. prievolės, kurios nėra priskirtinos prie santuokos metu įgyto dalintino turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. l d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.). Vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 p. bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 108 Lt žyminio mokesčio (300 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 63,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 171,00 Lt.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 288,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 144,00 Lt (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo), o ieškovė yra sumokėjusi žyminio mokesčio daugiau, nei numato įstatymas, ieškovei grąžintina 144,00 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Rašytinių įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Kadangi patikslintas ieškinys netenkintas tik dalyje dėl kreditorinio reikalavimo TEO Lt pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 80 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 115,00 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo formos nepilnamečiui vaikui priteisimo, kurio įvykdymo užtikrinimui byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nutartimi, kuri patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 144 str. 1 d., 149 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti Ž. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. D. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 114), dėl atsakovo H. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Ž. D. jos santuokinę pavardę – D., atsakovui – D..

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Iš atsakovo H. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus F. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 300,00 Lt (tris šimtus Lt 00 ct) (87 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-12-20 iki F. D. pilnametystės, taip pat 2100,00 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto Lt 00 ct) (608 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-12-20. Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei Ž. D..

Pripažinti, kad įsipareigojimai TEO LT, UAB už adresu (duomenys neskelbtini) tiektą internetą yra bendra sutuoktinių prievolė, pagal kurią Ž. D. ir H. D. po santuokos nutraukimo kreditoriui TEO LT, UAB atsako solidariai.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo H. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 171,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt vieną Lt 00 ct) (49 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo H. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Ž. D. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 115,00 Lt (vieną šimtą penkiolika Lt 00 ct) (33 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-22 nutartimi, kuri patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovei Ž. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) (41 Eur) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.