Teisora
Registruotis

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-934-818/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
1-934-818/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40001-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas, Aleksandr Palamarčiuk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-934-818/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40001-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.9.13; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albina Nikitionok,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiuk,nukentėjusiajai A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 254 str. 1 d., 178 str. 2 d., 286 str., BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti; visą bausmės atlikimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2) 2020 m. kovo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bauda (300 MGL), 15000 Eur. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bauda (300 MGL), 10 000 Eur įpareigojant sumokėti iki 2021 m. gegužės 15 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo kortelę ir neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją:

2020 m. spalio 5 d. 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bankomate (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudodamas A. B. (duomenys neskelbtini) AB banko išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra A. B., tokiu būdu iš minėtos sąskaitos nuėmė 700 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją svetima – nukentėjusiosios A. B. mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis neteisėtai įgijo, laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

jis, 2020 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. ir 20.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė A. B. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) AB banko elektroninę mokėjimo priemonę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją su savimi iki 2020-10-05 20.50 val., kol mokėjimo kortelę neteisėtai panaudojo bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jos negrąžino, tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat neteisėtai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

2020 m. spalio 5 d., 20:50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bankomate (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudodamas A. B. priklausančią, banko (duomenys neskelbtini) AB išduotą mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra A. B., iš nukentėjusiosios A. B. banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) paėmė 700 eurų.

Šiais savo veiksmais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, sutiko iš karto duoti parodymus ir parodė, kad tiksliai neatsimena kada, viskas įvyko vakare, tuo metu gyveno su nekentėjusiąja, kuri tuo metu buvo pas savo mamą. Jis grįžo į jos namus, iš piniginės ištraukė banko kortelę ir nuėjęs į bankomatą nuėmė pinigus. 2020-10-05 dieną jis su A. B. gyvenome kaip sugyventiniai. PIN kodą buvo seniau pastebėjęs. Matė kaip kelis kartus PIN kodą suvedė kuri buvo kuprinėje. Kiek buvo pinigų pas A. B., nežinojo. Tai buvo labiau spontaniškas nusikaltimas. Tai nebuvo planuota iš anksto, tai buvo spontaniškas noras. Netoliese išgrynino pinigus, gal 5 min kelio nuo jos namų, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės lauke yra bankomatas. Suvokė, suprato, kad kortelė ne jo ir neturi teisės ja naudotis. Veikos padarymo metu buvo blaivus. Tuo metu turėjo finansinių sunkumų, neturėjo nuolatinio darbo. Alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Išgrynino iš karto 700 Eurų. Supranto, kad pateikė melagingas žinias ir dėl to labai gailisi, nedovanotina, jaučiasi nuskriaudęs finansiškai ir emociškai merginą. Šiuo metu nebendraujame su A. B.. Civilinis ieškinys pilnai pagrįstas ir atvirai net per mažas, nes buvo ir moralinė žala. Su ieškinio dydžiu pilnai sutinka. Iki vasaros vidurio-pabaigos tikrai grąžintų tą sumą. Užsiima statybomis. Jo alga - 900 Eurų į mėnesį. Labai realu per 3-4 mėnesius atlyginti tą sumą. Atsakydamas į prokurorės klausimus paaiškino, kad būnant Akropolyje su A. B., matė kaip ji pirko kažką. Nežinojo kiek pinigų jos kortelėje. Pasiėmęs kortelę visų pirma patikrino kortelės balansą. Kortelėje buvo apie 5400 Eurų. Nurodė, kad jau patvirtinus išgryninimą, jis labai pasigailėjo. Buvo žiauriai gėda, pritruko drąsos prisipažinti, pasielgti vyriškai.

Kadangi kaltinamasis visas nusikalstamas veikas pripažino, aplinkybės aiškios, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieštaravo nei prokurorė, nei gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Narkologinėse, psichiatrinėse įstaigose nesigydė, į įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Parodė, kad su A. B. susipažino kažkur rugsėjo, spalio mėnesį per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo draugauti, o kažkur po trijų savaičių, pradėjo gyventi kartu, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas A. B.. Jis tuo laikotarpiu dirbo statybose, o A. B. nedirbo. 2020-10-05 apie 20:30-20:50 val. jis iš A. B. piniginės paėmė „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, PIN kodą jis žinojo, nes kažkada ji jam minėjo. Kiek pinigų pas A. B. sąskaitoje buvo, jis nežinojo. Tada, tik paėmęs kortelę, nuėjo į (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusiimti pinigų. Jis įdėjo A. B. priklausančią banko kortelę į bankomatą, iš pradžių patikrino likutį, buvo kažkur apie 5000 eurų, tačiau jis nuėmė tik 700 eurų, kodėl taip padarė, nežino, tikriausiai sąžinė neleido paimti daugiau. Tai padarė, nes jie su A. B. pradėjo daug pyktis, matė, kad santykiai niekur neveda, tai supykęs sugalvojo nueiti nuimti pinigų. Kitą dieną jis suprato, kad taip elgtis negalima, jį pradėjo graužti sąžinė, jis norėjo gražinti pinigus A. B., tačiau buvo gėda prisipažinti. Kai jis paėmė mokėjimo kortelę iš A. B., ji tuo metu buvo pas savo mamą, tada išgryninęs pinigus, jis grįžo atgal pas A. B. į namus. Kai ji grįžo iš mamos, ji jam pasakė, kad kažkas nuo jos kortelės nuėmė 700 eurų, tačiau ji nežinojo kas, o jis apsimetė nieko nežinantis. Iš ryto jis išėjo į darbą ir po darbo nebegrįžo pas A. B. į namus ir su ja daugiau nebesimatė, ir nebendravo. Tuos pinigus išleido savo reikmėm. Šiuo metu jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi prastai su finansais, tačiau jis jau pradeda dirbti ir taupytis, kad galėtų išsinuomoti būstą (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, galima jam atsiųsti elektroniniu paštu. Dokumento taip pat neturi, nes kažkada jį paėmė policija, nes paskyrė jam kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą, o jis jo iki dabar neatsiėmė. Daugiau ką papildyti neturi, parodo, kad tikrai gailisi (1 tomas, b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. M.parodė, kad su pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę pripažįsta. Lieka prie ankščiau duotų parodymų, tik parodo, kad pirmos apklausos metu nurodė, jog kortelę pasisavino kažkur nuo 20.00-21.00 val. laikotarpyje, gali būti, kad suklydo, nes neprisimena kada tiksliai ją įgijo ir kada tiksliai nuėjo išgryninti pinigus, atsimenu tik tai, kad tai padarė grįžęs iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, o tikslaus laiko nurodyti negali, kadangi praėjo jau daug laiko, gali būti, kad tai buvo tokiu metu kaip nurodyta pranešime apie įtarimą (1 tomas, b.l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. M.. Su minėtu draugu yra pažįstami dvi savaites. 2020-10-05 kartu su A. M. buvo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, apie 17.30 val. grįžo namo. Jos draugas A. M. išėjo iš namų apie 18.30 val. o ji išvyko pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini). Būdama motinos namuose apie 20.00 val. pastebėjo, kad į jos mobilųjį telefoną atėjo žinutė, kurioje buvo nurodyta, kad iš jos sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nuimta 700 eurų suma, pasinaudojus jos banko kortele ir išgryninta per bankomatą, esanti (duomenys neskelbtini). Patikrinus savo piniginę, banko kortelės nerado. Kaip dingo ir kas galėjo pasinaudoti jos kortele nežino (1 tomas, b. l. 8).

Nukentėjusioji A. B. prie 2020-10-06 apklausos protokolo pateikė „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstos žinutės į jos mobilųjį telefoną kopiją, iš kurios matyti 2020-10-05 17:51 val. atliktos operacijos duomenys: iš A. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuimti grynieji pinigai - 700 eurų (1 tomas b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-26 papildomai apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad jai buvo parodytos bankomato „(duomenys neskelbtini)“, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), , nuotraukos, kurios darytos 2020-10-05, 20:50 val. tuo metu, kai neteisėtai pasinaudojus jos banko kortele, iš jos banko sąskaitos buvo nuimti 700 eurų. Esančiose fotonuotraukose atpažįsta asmenį, tai jos buvęs vaikinas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atpažįsta šį asmenį pagal požymius: tai yra, džemperį juodos spalvos, ant kurio pavaizduota „A“ raidė (tai yra filmų serijos „Avengers“ simbolis), simbolis violetinės, rožinės spalvų. Minėtą džemperį ji jam pirko tą pačią dieną 2020-10-05 prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat atpažįsta pagal ant kaklo esančias ausines ir pagal tai, kiek matosi, nosies bruožus. Įtaria, kad A. M. galėjo paimti jos banko kortelę iš namų, 2020-10-05 tarp 20.00 val. ir 21.00 val., kadangi ji tuo metu buvo pas mamą, kuri gyvena netoli jos namų, o A. M., tariamai, buvo pasidaryti COVID-19 testo dėl darbo. Eidama pas mamą, savo daiktus paliko namuose. Namų raktus A. M. turėjo. Banko kortelės PIN kodo ji jam sakiusi nebuvo, galėjo pamatyti, kai ankščiau kažkuriuo metu atsiskaitinėjo kortele. Pridėta procesinio veiksmo - atpažinimo fotonuotrauka (1 tomas b. l. 15-16; 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-28 papildomai apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad A. M. jai priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ kortelę galėjo pasisavinti laikotarpyje tarp 17.00-18.00 val., nes panašiu metu jie su A. M. grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“, tada grįžusi ji patikrino savo piniginę ir matė, kad joje buvo jai priklausanti banko mokėjimo kortelė, po to jie kažkiek laiko pabuvo namuose, ji tiksliai neprisimena kiek, todėl nurodyti tikslaus laiko negali, ir po kiek laiko ji išlydėjo A. M., nes jis išėjo darytis Covid testo, o pati nuėjo pas mamą ir būdama pas ją apie 20:50 val. gavo žinutę, kad nuo jos sąskaitos buvo išgryninti 700 eurų. Gali būti, kad šita žinutė dėl banko klaidos atėjo vėliau, nes banko išraše nurodyta, kad pinigai nuo bankomato „(duomenys neskelbtini)“ yra nuimti 17:51 val. Tačiau praeitose apklausose 2020-10-06 ir 2020-10-26 ji nurodė, kad A. M. išgrynino pinigus laikotarpyje tarp 20.00-21.00 val., tačiau neatkreipė dėmesio į bankomato nurodytą pinigų nuėmimo laiką, todėl pagal banko išrašą mato, kad pinigai išgryninti buvo ne tuo metu, tiesiog jai taip pasirodė, kadangi į telefoną gavo žinutę tik po 20.00 val. vakare, todėl galėjo suklysti. Kada tiksliai jis galėjo paimti jos kortelę, ji nežino, nes nematė, kaip jis ją paėmė iš jos piniginės. Šiandien paskambinus į banką ir paklausus kodėl ji gavo žinutę po 20.00 val., vakare, o mokėjimo paskirtyje nurodytas laikas yra 17:51 val., jie jai tai ir paaiškino, kad pinigų nuėmimo laikas yra 17:51 val., o žinutė dėl techninių nesklandumų galėjo ją pasiekti vėliau apie 20.00-21.00 val., vakaro (1tomas b. l. 20-22).

2020-12-01 „(duomenys neskelbtini)“ banko rašte, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. (nurodytas asmens kodas) priklausanti sąskaita Nr.: (duomenys neskelbtini), buvo susieta su mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 34).

2020-10-20 „(duomenys neskelbtini)“ banko rašte, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-01-11 „(duomenys neskelbtini)“ banko rašte, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. B. sąskaita Nr.: (duomenys neskelbtini). Pridedamas finansinių operacijų išrašas nuo 2020.10.05 00:00:00 iki 2020.10.07 00:00:00, kuriame atsispindi paklausime nurodytos operacijos. Iš išrašo matyti, kad nuimti GRYNIEJI (duomenys neskelbtini) 2020.10.05 700.00 EUR (799770) (duomenys neskelbtini) MOKESTIS: GRYNIEJI 51679320 (1 tomas b.l. 27-29, 30-32).

2020-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. paštu) pateikė bankomato, „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2020-10-05 vaizdo įrašo medžiagą ir bankomate užfiksuotas nuotrauas (1 tomas b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Šioje byloje kaltinamajam pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, paties kaltinamojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str., visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl padarytų nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, patvirtino jų padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 20.00 val. ir 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), paėmė A. B. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) AB banko elektroninę mokėjimo priemonę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė ją su savimi iki kol mokėjimo kortelę neteisėtai panaudojo 2020 m. spalio 5 d. 20.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), bankomate (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, įvedė PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra A. B., ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 700 eurų. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašo medžiaga iš bankomato, (duomenys neskelbtini) mokėjimo išrašai, kurie patvirtina, kad tokia pinigų suma buvo imta toje vietoje, tuo laiku, nukentėjusiosios A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. M. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, A. M. pripažintinas kaltu padaręs nurodytus nusikaltimus.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmes A. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis iš viso padarė 3 nusikalstamas veikas, 2 iš jų priskiriamos apysunkiems nusikaltimams (kvalifikuotos pagal BK 214 str.1 d. ir 215 str. 1 d.), 1 (kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.) – nesunkiems nusikaltimams, visos – baigtos. Veikomis pasikėsinta į duomenų ir informacinių sistemų saugumą, finansų sistemą, galiausiai – nuosavybę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias atsakomybes, į tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: nevedęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 tomas, b. l. 47-49), vykdantis individualią veiklą (1 tomas, b. l. 45). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 2 kartus, po šių nusikalstamų veikų padarymo teistas nebuvo (1 tomas, b. l. 50-52). 2020 m. kovo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Žalos iki šios dienos nukentėjusiajai neatlygino, pagal ankstesnį nuosprendį taip pat bauda nėra mokama. Iš išdėstyto seka, jog už analogiško pobūdžio nuskalstamą veiką paskirta baudos bausmė A. M. nepataisė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs ir padarytų veikų skaičių, mano, kad kiekvienu atveju tikslinga paskirti kaltinamajam atitinkamų BK straipsnių, numatančių atsakomybę už įvykdytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą pačią griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant nesiekiantį bausmių, numatytų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. sankcijose, vidurkio. Teismas taip pat pažymi, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė iš esmės esant tapačioms aplinkybėms, vienodu būdu. Tai reiškia, kad jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis visais atvejais buvo vienodas, todėl ir bausmių terminai už veikas nukentėjusiosios atžvilgiu neturi skirtis. Teismo požiūriu, tokios bausmės bus proporcingos tiek padarytoms veikoms, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, skiria 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir už nusikalstamą veiką numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. M. iš esmės viena veika tuo pačiu metu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl A. M. šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės yra mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2020 m. kovo 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme - 300 MGL dydžio bauda ir A. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimas, ir 300 MGL (10 000 Eur) bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti kaltinamajam bausmės vykdymą, vertina visų pirma tai, kad A. M. padarė nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Jis neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ne itin ilgą laiką. Nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, jis nusikalstamų veikų padarymo metu jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog A. M. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas. Kaip pats kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jis dirba statybose, jo pajamos yra apie 900 Eur/mėn., ir jis galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į civilinio ieškovo interesus, kad šiuo atveju kaltinamasis, būdamamas laisvėje, galės greičiau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tik ne 2 metam, kaip prašė prokurorė, o trumpesniam, t. y. vienerių metų ir šešerių mėnesių laikotorpiui, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. M. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

A. M. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam paskiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis 6 mėnesiems (BK 75 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatomos pareigos – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); per 4 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą 700 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo nuo 2021 m. sausio 18 d. 20.30 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 12.33 val. ir 2021 m. balandžio 11 d. 09.30 val. (2 paros) bei kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. (5 paros), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.469 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Baudžiamojo proceso metu A. B. pareiškė 700,00 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (1 tomas, b. l. 40). Vertindamas A. B. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu. Byloje pateiktos banko sąskaitų išklotinės patvirtina, kad būtent tokio dydžio suma buvo išgryninta iš nukentėjusiosios sąskaitos. Baudžiamojo proceso metu A. M. padarytos žalos dydžio neginčijo, bet ir neatlygino. Atsižvelgus į tai, kad A. B. A. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Proceso išlaidos ir kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

2021 m. balandžio 19 d. Vilnius miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. M., sudaro 90,00 Eur (2 tomas b. l. 14-16).

Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą A. M. buvo patirta 90,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, teisinę pagalbą teikė advokatas Aleksandr Palamarčuk. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus vyras, dirbantis pagal individualią veiklą, statybose bei ateityje ras galimybių atlyginti šias išlaidas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, šios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl 90,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš A. M..

Kaltinamajam A. M. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 7-8) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – AB „(duomenys neskelbtini)“ kompaktinė plokštelė (1 tomas, prie baudžiamosios bylos viršelio) – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamas veikas, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo nuo 2021 m. sausio 18 d. 20.30 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 12.33 val. ir 2021 m. balandžio 11 d. 09.30 val. (2 paros) ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. (5 paros), vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, skirti:

1) intensyvią priežiūrą nuo nuosprendžio vykdymo pradžios 6 (šešiems) mėnesiamas, įpareigojant A. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

3) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Priteisti iš A. M. civiliniai ieškovei A. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš A. M. 90,00 (devyniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą kompaktinę plokštelę, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius