Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą V. F. Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūros (oficialus pavadinimas – Staatsanwaltsschaft Nürnberg - Fürth) prašymą dėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo (oficialus pavadinimas – Landgericht Nürnberg – Fürth) 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. spalio 13 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės raštas dėl nuteistajam V. Š. Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtos likusios bausmės (laisvės atėmimo) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ (toliau – Pamatinis sprendimas). Kartu su raštu buvo pateikti: 1) Tarybos Pamatiniame sprendime 2008/909/TVR įtvirtintas liudijimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą; 2) Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusio 2020 m. kovo 19 d., nuorašas; 3) nuteistojo 2020 m. gegužės 13 d. apklausos protokolas; 4) Niurnbergo aukštesniojo žemės teismo (Oberlandesgericht Nürnberg) 2020 m. liepos 20 d. nutarties kopija.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. Š., gimęs 1973 m. balandžio 14 d., Lietuvos Respublikos pilietis, Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu 4 epizoduose už sukčiavimą veikiant organizuota nusikalstama grupe ir versliškai, už visas nusikalstamas veikas jam paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams trims mėnesiams.

Nuteistasis V. Š. šiuo metu atlieka bausmę liudijimą išdavusioje valstybėje. Liudijime dienomis nurodyta bendra bausmės trukmė – 1553. Iš šios minėtu nuosprendžiu jam paskirtos bendros 4 metų 3 mėnesių (arba 1553 dienų) laisvės atėmimo bausmės 2020 m. rugpjūčio 20 d. dienai jis jau buvo atlikęs 661 dieną. Bausmė pagal Vokietijos teisę jam turėtų būti visiškai atlikta 2023 m. sausio 29 d. Pagal Vokietijos teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.

Liudijime be kita ko nurodyta, kad nuteistasis nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, nes, pasak jo, Lietuvoje jis yra davęs išsamius parodymus apie kitus su asmenis (V. P. ir A. S.), kurie vėliau buvo nuteisti ilgametėmis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl nuogąstauja, kad jam patekus į Lietuvos kalėjimą, jo atžvilgiu bus imamasis represijų ir jis bus atakuojamas.

Nuteistasis V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas per liudijime nurodytą prašymą pateikusią V. F. Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūrą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti teikimą, o nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad E. S. valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos E. S. valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje E. S. valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį, V. F. Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) pripažinimui ir vykdymui Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis V. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo (įkalinimo) gyveno Lietuvos Respublikoje, jokių socialinių ryšių Vokietijoje neturi, be to, jokių kitų valstybių pilietybių, tame tarpe ir V. F. Respublikos pilietybės – jis neturi, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (liudijime nurodytas ir jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)). Byloje duomenų, kad asmens perdavimas į Lietuvos įkalinimo įstaigą pažeistų V. Š. teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją nėra.

Nors nuteistasis V. Š., išreikšdamas savo valią dėl nesutikimo būti perduotam Lietuvos Respublikai, nurodė apie, jo teigimu, galimą pavojų jam iš Lietuvoje kalinčių dviejų nuteistųjų, dėl kurių jis yra davęs parodymus, teismo vertinimu, vien tokie nuteistojo teiginiai nesąlygoja išvados apie galimą jo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimą, vykdant laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje.

Teismas pažymi, kad nuteistojo išreiškiant valią nurodytos aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje E. S. valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, sutinkamai su BVK 70 straipsnio 6 dalimi, pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie galimą jo perdavimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl minėto jo galimo perdavimo iš Vokietijos į Lietuvą. Kaip minėta, nuteistasis V. Š. nesutinka dėl nuosprendžio jo atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau nuteistojo nesutikimas šiuo atveju neužkerta kelio tarptautinės institucijos sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nenustatė pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, todėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos E. S. valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos E. S. valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas parenka bausmės atlikimo vietą. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje E. S. valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje E. S. valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Prie prašymo pridėtame liudijime nurodytos tokios nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, jog nuteistasis V. Š. Lietuvoje iki 2012 m. kovo 22 d. susibūrė su mažiausia trimis kitais asmenimis su tikslu ateityje tęstinai daryti nusikalstamas veikas sukčiavimus pagal „Alio, mama“ schemą ir šiomis veikomis susikurti nemažos apimties ir ilgalaikį pajamų šaltinį. Tuo tikslu vienas iš iki šiol tyrimu dar nenustatytų nusikalstamos veikos vykdytojų, vykdydamas bendrą nusikaltimo planą, iš Lietuvos skambindavo rusakalbiams pagyvenusiems žmonėms ir tada jis pats arba kitas nusikalstamos veikos vykdytojas, melagingai teigdamas, kad nusikaltimo aukos šeimos narys ar artimasis sukėlė nelaimingą įvykį, reikalaudavo sumokėti įvykio metu padarytos žalos kompensaciją. Nuteistajam teko užduotis kuo greičiau iš nusikaltimo aukų paimti pinigus, kuriuos šie žmonės sumokėdavo sąžiningai patikėję jiems pateiktais teiginiais. Nuteistasis paimdavo pinigus visais atvejais vadovaudamasis nusikalstamos veikos planu, nors žinojo, kad į pinigus nei jis, nei bendravykdžiai, neturi jokių teisių. Tokiu būdu veikdami, nuteistasis ir bedravykdžiai padarė 4 nusikalstamas veikas ir įgijo bent šias toliau įvardintas pinigų sumas: 1) 2012 m. kovo 22 d. apytikriai 20.00 val. 9 000,00 EUR sumą iš pensininkės (duomenys neskelbtini), iš jos namų (buto) Bavarijos žemės mieste (duomenys neskelbtini)Bayern]; 2) 2012-03-31 dieną apytikriai 11.30 val. 2 000,00 EUR sumą iš pensininkės (duomenys neskelbtini), iš jos namų (buto) (duomenys neskelbtini); 3) 2012-03-31 dieną apytikriai 17.30 val. 1 000,00 EUR sumą iš pensininkės (duomenys neskelbtini), iš jos namų (buto) (duomenys neskelbtini); 4) 2012-04-01 dieną apytikriai 13.00 val. 5 000,00 EUR sumą iš valstybės tarnybos pensininkės (duomenys neskelbtini), iš jos namų (buto) (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini)Nuteistasis V. Š. už šias nusikalstamas veikas buvo nubaustas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Liudijime pažymima, kad nuosprendis V. Š. atžvilgiu buvo priimtas dėl keturių nusikalstamų veikų, kurios Niurnbergo – Fiurto žemės teismo kvalifikuotos kaip sukčiavimas įvykdytas veikiant organizuotoje nusikalstamoje grupėje ir versliškai. Pagal V. F. Respublikos teisės aktuose apibrėžtas nusikalstamų veikų nuostatas V. Š. veikos įvertintos kaip pinigų gavimas apgaulės būdu.

Teismas gi, įvertinęs aukščiau nurodytas nuostatas bei V. Š. padarytų nusikalstamų veikų aprašymą, sprendžia, kad Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu inkriminuotos V. Š. padarytos nusikalstamos veikos atitinka atsakomybę už svetimo turto įgijimą apgaulės būdu organizuotoje grupėje numatančias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Gi organizuota grupė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį, svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos E. S. valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Kaip jau minėta, Niurnbergo – Fiurto žemės teismas 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu už visas 4 aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas V. Š. paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas pastebi, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą Lietuvoje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių.

Teismas, apsiribodamas gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai matomi iš pateikto liudijimo bei atsižvelgdamas į tai, kad Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu V. Š. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, taipogi remdamasis teisingumo, protingumo principais ir draudimo bloginti nuteistojo padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtoji ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. atlikta bausmės dalis – 661 dienos bei bausmės dalis nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki nuteistojo V. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos. Nuteistąjį perėmus iš Vokietijos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš V. F. Respublikos dienos.

Atsižvelgiant į Institucijos prašyme bei liudijime nurodytas nuostatas dėl pataisos namų atidaus parinkimo, Kalėjimo departamentui pavestina užtikrinti, kad nuteistajam V. Š. būtų parinkti pataisos namai, kuriuose nekali V. P. ir A. S..

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, jei jis bus perduotas Lietuvai, V. Š. turės teisę į lygtinį paleidimą. Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius laisvės atėmimo metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius (kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies), gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal minėto straipsnio 4 dalį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 dalį iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti V. F. Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūros (Staatsanwaltsschaft Nürnberg – Fürth) prašymą dėl Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio V. Š., gim. 1973 m. balandžio 14 d., atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. Š. nuteisimo už pinigų gavimą apgaulės būdu ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

V. Š., gimusiam 1973 m. balandžio 14 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu už organizuotojoje nusikalstamoje grupėje įvykdytus sukčiavimus (4 epizodai) paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, V. Š. Vokietijoje įvykdytas nusikalstamas veikas prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, nustatant galutinę 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. Š. perėmimo iš V. F. Respublikos dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal Niurnbergo – Fiurto žemės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. atliktą bausmės dalį – 661 dieną bei atliktą bausmės dalį nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki nuteistojo V. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą (kopiją) su vertimu į vokiečių kalbą išsiųsti V. F. Respublikos Niurnbergo – Fiurto prokuratūrai, nutarties nuorašą (kopiją) – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, vykdymui – Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Kalėjimo departamentui pavesti užtikrinti, kad nuteistajam V. Š. būtų parinkti pataisos namai, kuriuose nekali V. P. ir A. S..

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.