Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-131-201/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
T-131-201/2018
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02015-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Nuteistasis
N. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-131-201/2018Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02015-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.; 2.5.19(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovei Astai Zuzevičienei,nuteistajam N. R.,

viešajame teismo posėdyje, išnagrinėjusi N. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo ar pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone,

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, N. R. trejiems metams ir trims mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 straipsnio 1 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais N. R. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į N. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. liepos 22 d.

2018-02-20 Klaipėdos apylinkės teisme gautas nuteistojo N. R. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais jis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prašymą motyvuoja tuo, kad iki šiol sąžiningai vykdo teismo įpareigojimus, dirba UAB (duomenys neskelbtini), atsako už medžiagų ir prekių tiekimą bendrovėje, prekių realizavimą rinkoje, ieško potencialių pirkėjų, užtikrina, kad materialiniai ir finansiniai ištekliai būtų panaudoti efektyviai bei tikslingai, sumažintos jų sąnaudos ir pagreitėtų lėšų apyvarta. Įgyvendinat darbines funkcijas turi vykti įsigyti prekių iš Lenkijos firmų. Dėl šios priežasties reikalinga vykti į komandiruotę kelis kartus per mėnesį, tačiau probacijos tarnyba neleidžia jam vykti į komandiruotes. 2018-02-09 Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus sprendimu jam yra neleidžiama vykti į komandiruotes, nes probacijos tarnybai yra nepatogu kontroliuoti jį, jeigu jis išvyksta iš Lietuvos kelioms dienoms.

Susidarė situacija, kada vienas nustatytas teismo įpareigojimas trukdo įgyvendinti kitą teismo įpareigojimą, nes negalėdamas tinkamai įvykdyti darbinių funkcijų, gali netekti darbo.

Mano, kad BK 21 str. numatyti bausmės paskyrimo tikslai bus pasiekti panaikinus jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo arba pakeičiant ją kita poveikio priemone – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Tokiu būdu jis galėtų tęsti darbą, išlaikyti šeimą ir toliau gyventi laikantis įstatymų numatytos tvarkos.

Teismo posėdžio metu N. R. paaiškino, kad palaiko savo prašymą, jam privalu kartą per mėnesį išvykti į komandiruotę, todėl negali pilnai vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų. Prašo teismo leidimo kartą ar du kartus per mėnesį išvykti į Lenkiją. Derino su probaciją šį prašymą, tačiau jie pasakė, kad negali be teismo to padaryti. Pareiga be abejo yra auklėti ir prižiūrėti vaikus, tačiau advokatas ne taip surašė prašymą, jis prašė tik dėl išvykimo suteikti leidimą.

Institucijos atstovė paaiškino, kad nuteistasis kreipėsi į probacijos skyrių, tačiau jų įstatymas neleidžia to padaryti. Tik teismas gali keisti probacijos sąlygas, tačiau tai turi būti būtinosios sąlygos ir aplinkybės. Šiai dienai nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu prokurorė paaiškino, kad faktiškai ne nuo to N. R. pradeda šį procesą. Jis turėjo tik šį sprendimą skųsti ir iškart kreiptis į teismą. Šiuo atveju, nuteistasis prašo pakeisti teismo skirtus įpareigojimus. Pagrindo keisti paskirtus įpareigojimus nėra teisinio pagrindo.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 358 str. 1 d. imperatyviai numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia <..> nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos sąlygų keitimo tvarka detalizuota probacijos įstatymo 29 str. 1 d., pagal kurį probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Pagal to paties įstatymo 29 str. 2 d., probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi įstatymai numato, kad dėl probacijos sąlygų pakeitimo į teismą gali kreiptis tik probacijos tarnyba, t. y. šiuo atveju prašymą teismui pateikė neturintis teisės tokį prašymą teikti asmuo (pats probuojamasis). Taigi šio teisinio reguliavimo pagrindu teismas neturi jokio teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti nuteistojo prašymo dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nes taip būtų išplėstos teisės aktuose numatytos probuojamojo teisės. Šis sprendimas probuojamajam nėra kliūtis pasinaudoti Probacijos įstatymo 13 str. 2 p. numatyta teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas. Tačiau tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu dėl probacijos sąlygų pakeitimo nuteistasis kaip minėta negali, nes tokių subjektų ratas yra baigtinis ir nuteistasis į jį nepatenka. Prašymo kontekste pažymėtina, kad probuojamasis, nesutikdamas su Probacijos tarnybos ir probuotojų veiksmais ir sprendimais, turi teisę juos skųsti Probacijos įstatymo 33 str. numatyta tvarka.

Probacijos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad probuotojų veiksmai ir sprendimai yra skundžiami probacijos tarnybos direktoriui, kurio veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, gali būti skundžiami apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ir nagrinėti nuteistojo N. R. prašymą dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Adolfina Simaitienė