- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2-814-356/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00542-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- Utenos vaikų socialinės paramos, M. Š., Utenos vaikų socialinės, M. Š., atstovaujamas Utenos vaikų socialinės paramos
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovui S. Š. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro atstovui, atsakovui M. Š., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrui, M. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas S. Š. prašė pakeisti iš jo nepilnamečiams sūnums M. Š. ir E. Š. Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir sumažinti jį iki 125,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Ieškovas ir jo atstovas, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas, nors ir negali būti visiškai atleistas nuo pareigos išlaikyti savo sūnus vykdymo, tačiau jo turtinė padėtis, nors esmingai nepasikeitė, tačiau yra tokia, kad neleidžia jam (neturi turto, yra bedarbis, gauna tik socialinę išmoką) teikti 2009 metų teismo sprendimu priteisto išlaikymo. Atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją (iki šiol negali rasti darbo, priimant teismo sprendimą manė, kad greit įsidarbins, todėl sprendimo dalyje dėl išlaikymo dydžio neapskundė), šiuo metu jis objektyvai nebegali gauti daugiau pajamų. Ieškovo nuomone, vaikų išlaikymui lėšas skiria valstybė, todėl, sumažinus išlaikymo dydį, vaikų interesai nenukentėtų. Jei vaikai savo veiksmais daro žalą, patys privalo ją ir atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Atsakovo atstovė, prašydama ieškinį atmesti, paaiškino, kad po teismo sprendimo ieškovo turtinė padėtis esmingai nepablogėjo. Ieškovas yra darbingas, todėl privalo įsidarbinti. Vaikai auga, jų poreikiai didėja, be to, jie abu turi rimtų sveikatos sutrikimų, dažnai elgiasi neprognozuojamai, savo veika daro žalą, jiems paskirta vartoti vaistus. M. Š. dėl sveikatos būklės nukreiptas mokytis į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, jam nuvežti ir parvežti reikalinga papildomų lėšų. Išlaikymą iš dalies moka tik vaikų motina, o ieškovas niekada nėra vaikams teikęs išlaikymo, vaikais visiškai nesidomi.
Atsakovas M. Š., atstovaujamas Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atstovė paaiškino, kad vaikai auga, jų poreikiai didėja, be to, vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų, o būdamas darbingas ieškovas nerodo jokių pastangų gauti pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-295-82/2009 (5-6 b.l.), ieškovui buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnų M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir abiems sūnums priteistas išlaikymas periodinėmis 250,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovas sprendimo priėmimo metu nei asmeninio, nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto neturėjo, nedirbo (39-43 b.l., 26-27 b.l. c/b Nr.2-627-228/2011).
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimas įsiteisėjęs ir yra privalomai vykdytinas, nagrinėjant šią civilinę bylą šis teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš naujo, t.y. ar tuo metu iš ieškovo priteistas išlaikymas atitiko LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo kriterijus.
Teismo sprendimui įsiteisėjus LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, tik tuo pagrindu, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė (pagerėjo ar pablogėjo) vaiko tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Ar asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, sprendžiama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis).
Tėvų turtinė padėtis yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Šiuo metu ieškovo sūnui M. sukako 14 metų, o sūnui E. - aštuoneri. Vaikai dėl jų sveikatos būklės turi specialių poreikių, todėl jų išlaikymui reikalinga lėšų daugiau, nei kitiems tokio pat amžiaus vaikams. E. nustatytas kompleksinis elgesio ir emocijų sutrikimas, jis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 – oje klasėje, o M. dėl sveikatos būklės nukreiptas mokytis į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, kur mokomi ir gydomi vaikai, sergantys psichoneurologinėmis ligomis, ten jis baigė 8 klases, jis nesuvokia atsakomybės už padarytas klaidas, nusižengimus, jam paskirta vartoti vaistus (52-83 b.l.).
Prašymą priteisto sūnums išlaikymo dydį sumažinti iki 125,00 Lt kiekvienam vaikui ieškovas argumentavo tuo, kad bloga jo turtinė padėtis, negali surasti darbo bei tuo, kad vaikai yra pilnai išlaikomi valstybės, todėl jų interesai nenukentėtų.
Po teismo sprendimo 2009 m. priėmimo ieškovas jokio turto neįgijo (10-11 b.l.), nutraukiant santuoką 2011 m. ( 26-27 b.l., c/b Nr.2-627-228/2011), butas atiteko M. Š., nes sutuoktiniai susitarė, kad jokio bendro turto neįgijo, o butas buvo įgytas už M. Š. iki santuokos įgytas lėšas. Nuo 2010-01-20 ieškovui buvo suteiktas bedarbio statusas (9 b.l.), nuo 2011-07-12 jam paskirta ir mokama 315,00 Lt dydžio socialinė pašalpa (87 b.l.), o iki to, kaip patvirtina išrašai iš VSDFV duomenų bazės, ieškovas du mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam išmokėta minimali alga (40 b.l.). Pagal antstolio L. J. pateiktus duomenis, iki 2011-03-15 yra susidaręs išlaikymo sūnums įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-01-09, t.y. apie 16 tūkstančių litų (7 b.l.). Ieškovas, jo teigimu, yra darbingo amžiaus ir sveikatos, kitų išlaikomų asmenų neturi, pagal išsilavinimą ir darbinę patirtį galėtų dirbti suvirintoju ar kokį kitokį nekvalifikuotą darbą, gyvena kartu su broliu pastarajam priklausančiame name kaime, neūkininkauja, nes neturi reikiamų žemės ūkio padargų.
Minėti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepakito, t.y. nepablogėjo (turto neturėjo ir neturi, nedirbo, o šiuo metu gauna socialinę pašalpą, du mėnesius dirbo, gavo minimalų darbo užmokestį, yra skolingas tik savo vaikams, kitų išlaikomų asmenų neturėjo ir neturi).
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Nors ieškovas ir nurodė, kad jis imasi priemonių (ieško darbo savarankiškai, yra registruotas kaip ieškantis darbo), kad gautų atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovas, būdamas bedarbis, tačiau darbingas, šiuo metu neturėtų realios galimybės įsidarbinti.
Pažymėtina, kad ieškovas, nors ir turėjo darbinių pajamų (2 mėnesius dirbo), vaikams priteisto išlaikymo nemokėjo, paaiškino, kad pinigai buvo reikalingi jam pačiam.
Būdamas darbingas, ieškovas privalo elgtis rūpestingai, sąžiningai ir dėti pastangas gauti pajamų, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas tik gaunamomis minimaliomis pajamomis (pavyzdžiui, socialine pašalpa).
Teismas vertina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2009 metų būdamas darbingas ir galėdamas dirbti specialaus išsilavinimo nereikalaujantį darbą, nesielgė rūpestingai ir sąžiningai, nedėjo pakankamų pastangų, kad turėtų pajamų vaikams išlaikyti. Tai, kad niekada nuo 2009 metų vaikams neskyrė jokio išlaikymo, vaikų nelanko ir su jais nebendrauja, rodo jo visišką abejingumą tėviškoms pareigoms. Tai, kad vaikai yra valstybės išlaikomi, kaip minėta, neatleidžia ieškovo nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą vykdymo.
Ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str.) pasikeitusių naujų faktinių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo 2009 m. priėmimo, kurios būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
Nenustačius esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytą pagrindą, t.y. nenustačius, kad po teismo sprendimo būtų iš esmės pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, vadovaujantis vaikų interesų pirmumu ieškinys atmestinas.
Ieškovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-11 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0351 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (13-14 b.l.), todėl jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 str. 1d. 14p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.