Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo UAB „Alauša“ ir atsakovo UAB „Renesansas“ atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alauša“ ieškinį atsakovui UAB „Renesansas“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Abi šalys - ieškovas UAB „Alauša“ ir atsakovas UAB „Renesansas“ - yra privatieji pelno siekiantys juridiniai asmenys, t.y. savo pavadinimą turinčios įmonės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 2.33 str. 1d., 2.34 str.1d., 3 d.), todėl veikiantys savo rizika.

Teisėje preziumuojamas įstatymų žinojimas, taigi preziumuojama, kad ir šalys, sudarydamos sutartis, žino jų sudarymą, aiškinimą, vykdymą bei neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančius įstatymus ir jais vadovaujasi. Pagal LR CK 6.189 str.1d. nuostatas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Pagal LR CK 6.1 str. nuostatas, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. LR CK 6.2 d. nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių.

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Šalys neginčijo fakto, kurį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl jis laikytinas nustatytu, kad 2009-09-21 šalys sudarė sutartį Nr.57/S-2009 (7-8 b.l.), kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus parduoti naftos produktus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už naftos produktus sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1. p., 2.1.p.). Sutarties 4.5. p. atsakovas įsipareigojo už naftos produktus sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos- faktūros išrašymo dienos, o sutarties 4.8p. šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas laiku neapmokėtų už naftos produktus, tai pareikalavus ieškovui mokėtų 14 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir 0,4 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o tik apmokėjus delspinigius, sekančios sumos yra skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto ir pagrįsto rašytiniais įrodymais – sąskaitomis, pinigų pervedimą patvirtinančiais dokumentais - fakto, kad jis tinkamai nevykdė pagal minėtą sutartį tekusios prievolės nustatytais terminais atsiskaityti už naftos produktus. Pripažintina, kad atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, nes atsakovas įrodymų, kad nuginčyti jo, kaip verslininko, kaltės prezumpciją (LR CK 6.248 str.) nepateikė, jo neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.), šalys iš anksto buvo susitarę dėl netesybų, kurios preziumuojant pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.249 str.), o tarp atsakovo netinkamo prievolės vykdymo ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.).

Ieškinio pareiškimo dienai, ieškovo teigimu, atsakovas buvo skolingas 2.504,65 Lt už naftos produktus, 1.978,27 Lt delspinigių ir sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29. Atsakovui po ieškinio pareiškimo 2010-11-19 sumokėjus 2.638,65 Lt, t.y. apmokėjus (14, 45 b.l.) PVM sąskaitą - faktūrą Nr.UTE20090204 (2.504,65 Lt delspinigių ir palūkanų), ieškovo teigimu, atsakovas liko skolingas 1.844,27 Lt už naftos produktus, nes atsakovo sumokėtą sumą - 2.638,65 Lt ieškovas užskaitė delspinigių padengimui (114 b.l.), t.y. taip, kaip ir buvo nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje, bei apmokėjimo dokumente, taip pat užskaitė daliniam skolos padengimui.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nebuvo pakeistas šalių sudarytos sutarties 4.8 punkto vykdymas šalių veiksmais, nes atsakovas mokėjimo dokumentuose nurodydavo, kad apmoka už naftos produktus, o ieškovas apmokėjimą priimdavo.

Esant šalių sutartiniams santykiams yra taikoma šalių sudaryta sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai teismas gali taikyti įstatymo nuostatas.

Kaip jau minėta, pagal šalių 2009-09-21 sudarytos sutarties Nr.57/S-2009 4.8 punkto nuostatas šalys susitarė, kad pirma bus apmokami delspinigiai, o tik po to, kai apmokami delspinigiai, kitos atsakovo pervestos ir ieškovo gautos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus.

LR CK 6.54 straipsnyje nustatyta: „1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. 2. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. 3. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. 4. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.“

Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Iš sutarties 4.8 punkto matyti, kad šalys aiškiai susitarė kaip turi būti paskirstytos iš atsakovo gautos įmokos. Ieškovas teigė, kad jis gautas atsakovo įmokas ir paskirstė būtent taip, kaip šalys nustatė sutartimi. Atsakovas teigė, kad mokėjo tik už naftos produktus, tokią įmokos paskirtį ir nurodė pavedimuose, t. y. mokėjo pagrindinę skolą, bet ne delspinigius, todėl, atsakovo nuomone, priimdamas mokėjimus, ieškovas savo elgesiu patvirtino sutinkąs pakeisti susitarimą paskirstyti įmokas. LR CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta: „5. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. 6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.“

Pagal konkrečios bylos aplinkybes yra sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip negu nustatyta įstatymo. Minėta, kad šalių sudarytos sutarties 4.8 punkte jos susitarė, jog pirmiausia apmokami delspinigiai, o tik po to kitos pirkėjo pervestos ir pardavėjo gautos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Taigi šalys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarką, kurios negalima pakeisti vienašališkai. Tai, kad šalių nustatyta įmokų paskirstymo tvarka negali būti vienašališkai pakeista, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-460/2010.

Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stramina“ v. UAB „Komeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006). Kreditorius turi teisę pasinaudoti gautomis skolininko įmokomis. Nuoroda mokėjimo pavedime, kad mokama už naftos produktus, negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip, kaip nustatyta sutartyje.

Ieškovas neigė, kad jis sutiko pakeisti ar pakeitė sutartyje nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmą kartą atsakovo mokėtinus 2.097,00 Lt dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2009-11-17 ir 406,95 Lt palūkanas (6 proc.) paskaičiavo 2009-11-17, išrašė ir perdavė apmokėti sąskaitą Nr.UTE2009024 (14 b.l.). Po šios datos atsakovo pervestas lėšas ( 23.799,98 Lt sumokėjo 2009-12-02 (108-109,115 b.l.)), paskirstė taip, kad užskaitė 2.504,65 Lt delspinigių ir palūkanų, konstatuojant, kad atsakovo skola už naftos produktus yra 2.504,65 Lt, nors atsakovas buvo nurodęs, kad moka tik skolą.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, atlikęs minėtą užskaitymą, būtų pažeidęs šalių sutarties 4.8 punkto sąlygą ar LR CK 6.54 straipsnio reikalavimus. Šalys dėl netesybų mokėjimo buvo susitarę sutartimi, todėl atsakovas neteisus teigdamas, kad jam sutartinė nuostata dėl netesybų negalioja (LR CK 6. 72 str., 6.189 str.1d.).

Delspinigiai (1.803,35 Lt) ir palūkanos (14 proc.- 174,92 Lt) už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29 buvo apskaičiuoti nuo 2.504,65 Lt skolos sumos, 2010-10-18 išrašyta ir perduota apmokėti sąskaita Nr.UTE2010036 (10 b.l.).

Atsakovui ieškinys buvo įteiktas 2010-11-11 (30 b.l.), atsakovas 2010-11-19 pervedė 2.504,65 Lt pagal sąskaitą Nr. UTE2009024 bei 134,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (45 b.l.). Ieškovas gautas lėšas paskirstė ir užskaitė taip, kad jos padengtų ieškovo reikalaujamą priteisti delspinigių sumą ir palūkanas – 1.978,27 Lt, dalį skolos sumos – 660,38 Lt (116 b.l.). Atlikus šį užskaitymą, atsakovas, ieškovo teigimu, liko skolingas 1.844,27 Lt už naftos produktus.

Taigi atsakovas 2.638,65 Lt sumokėjo jau po ieškinio pareiškimo, nurodė, kad apmoka 2.504,65 Lt delspinigius ir palūkanas pagal sąskaitą Nr. UTE2009024, nors ieškovas jau buvo užskaitęs pagal šią sąskaitą atsakovo mokėtinus delspinigius ir palūkanas iš atsakovo 2009-12-02 atliktų mokėjimų ir sąskaitoje Nr.UTE2010036 buvo nurodęs, kad skolos suma už naftos produktus yra 2.504,65 Lt bei nuo šios skolos sumos priskaičiavo dar 1.978,27 Lt mokėtinų delspinigių bei palūkanų už kitą laikotarpį (10 b.l.).

Tokiu būdu ieškinio pareiškimo dienai atsakovo skola už naftos produktus buvo 2.504,65 Lt, o paskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29 buvo 1.978,27 Lt.

Taigi teigti, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo sumokėdamas 2.638,65 Lt ir nurodydamas, kad moka netesybas, pripažino ieškinį dėl netesybų ir palūkanų, pagrindo nėra, nes ieškinio pareiškimo dienai ieškovas jau buvo įskaitęs atsakovo nurodytoje sąskaitoje mokėtiną delspinigių ir palūkanų sumą.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos (LR CPK 5 str.). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, atsakovui pilnai neatsiskaičius, laikė savo teises pažeistomis ir dėl to pareiškė ieškinį. Tokiu būdu kita šalis - atsakovas taip pat įgijo teisę į teisminę gynybą.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nes mano, kad netesybos, dėl kurių susitarė sutartimi – 0,4 proc., yra neprotingai didelės bei, siekiant nepagrįstai pasipelnyti, kartu prašoma mokėti ir palūkanas, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl netesybų tuo pagrindu atmesti, taip pat laiko neteisinga tai, jog po ieškinio padavimo ieškovas, vienašališkai užskaitydamas delspinigių sumą, atėmė iš atsakovo teisę prašyti sumažinti netesybas.

Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai), todėl vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pripažintina, kad ieškovas po ieškinio pareiškimo gauta iš atsakovo suma užskaitęs paskaičiuotus delspinigius -1.803,00 Lt ir palūkanas – 174,92 Lt (10 b.l.), suvaržė atsakovo teises į teisminę gynybą, todėl minėtas užskaitymas pripažintinas neteisėtu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos gali būti teismo sumažintos, tačiau netesybos nemažinamos, jeigu jos yra sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios įstatyme nustatytos taisyklės taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka.

Pripažinus ieškovo atliktą netesybų (2.097,70 Lt) užskaitymą teisėtu, pagrindo spręsti dėl sumokėtų netesybų mažinimo, nėra.

Pagal šalių sutarties 4.8 p. sąlygą, atsakovui pareiga mokėti netesybas atsiranda tik pareikalavus ieškovui (7 b.l.). Taigi ieškovui, kuris, preziumuojama, žino įstatymus ir kaip verslininkas veikia savo rizika, tenka pareiga elgtis sąžiningai, t.y. laiku apskaičiuoti ir kitai sutarties šaliai nurodyti sumokėti delspinigius, jei tam atsirado sąlygos.

LR CK 1.125 str. 5d. 1p. numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

1.803,00 Lt dydžio netesybos yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29, sąskaita jų apmokėjimui išrašyta 2010-10-18, o ieškinys pareikštas 2010-11-02.

Taigi nustatytina, kad ieškovas ieškinį dėl reikalavimo priteisti 1.803,00 Lt dydžio netesybas pareiškė praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovas, jo nuomone, atlikęs delspinigių užskaitymą, neprašė šio termino atnaujinti.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose (34-37,71-73 b.l.) ir žodinio bylos nagrinėjimo metu suprantamai išreiškė vi­di­nę va­lią dėl ieš­ki­nio at­me­ti­mo tuo mo­ty­vu, kad tei­sės pa­žei­di­mo pa­da­ri­niai įsi­se­nė­jo dėl ieškovo neveikimo ir rei­ka­lavo tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį, pra­šant at­mes­ti ieš­ki­nį dalyje dėl netesybų dėl ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo.

Pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas taiko tik gin­čo ša­lies rei­ka­la­vi­mu.

Juridinio as­mens rei­ka­la­vi­mui ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­gal ben­drą­ją tai­syk­lę pra­si­de­da nuo die­nos, kai as­muo su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą (LR CK 1.127 straips­nio 1 da­lis). Ieškovas nenurodė jokių motyvų, kodėl dėl delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29, priteisimo nesikreipė nepažeisdamas ieškinio senaties termino. As­mens nerūpestingumu ar­ba ap­lai­du­mu ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti ki­tų as­me­nų in­te­re­sų su­var­žy­mo (CK 1.2 straips­nis, 1.5 straips­nio 1 da­lis). Pažymėtina, kad mokėtinas netesybas ieškovas apskaičiavo beveik prieš pat kreipiantis į teismą, tačiau ne ieškinio senaties termino ribose.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis), įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis). Šioje byloje nenustatyta buvus bent vieną pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui, nutraukimui bei termino eiga pratęsta nebuvo.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straipsnio 1–2 da­lys). Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, byloje ištirti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no eigos me­tu būtų egzistavę kokios nors aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios ieškovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas ir nė­ra pa­grin­do jį atnau­jin­ti, o atsakovas rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys dalyje dėl netesybų priteisimo at­mes­tinas dėl ieš­ki­nio sena­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo iki pareiškiant ieškinį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Ieškinį dėl netesybų priteisimo atmetus minėtu pagrindu, teismas dėl netesybų mažinimo nebepasisako.

Pripažintina, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo sumokėdamas 2.638,65 Lt tinkamai įvykdė prievolę ieškovui (LR CK 6.123 str.), t.y. padengė 2.504,65 Lt skolą už naftos produktus bei 134,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinys dalyje dėl skolos už naftos produktus atmestinas, ieškovas nepareiškė, kad ieškinio šioje dalyje atsisako, nors tokio dydžio ieškinio reikalavimo nebepalaikė.

Ieškovas prašė priteisti ne tik 1.803,00 Lt dydžio netesybas, bet ir 174,92 Lt palūkanas (14 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-29 nuo 2.504,65 Lt skolos sumos).

LR CK 6.37 str.1d. nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys sutartimi (4.8p.) buvo susitarę mokėti ir netesybas (0,4 proc.), ir palūkanas (14 proc.). Tiek palūkanos, tiek netesybos atlieka ne mokėjimo, o kompensavimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma, jos įskaitomos į nuostolius. Ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, ieškovas turi teisę pasirinkti ir reikalauti sumokėti arba netesybas, arba palūkanas.

Pagal LR CK 6.256 straipsnį, netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Ieškovas nėra pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o reikalavimo dėl netesybų ir palūkanų priteisimo pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti nuostolius pareiškimo, todėl pripažintina, kad reikalaudamas atsakovo atžvilgiu taikyti dvigubą atsakomybę, ieškovas neįrodė, kad jo nuostoliai, realiai patirti dėl atsakovo nesavalaikio prievolės vykdymo, yra didesni nei sulygto dydžio netesybos ar palūkanos. Ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo atmestinas, nes įstatymas draudžia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita ( LR CK 6.237 str.).

Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 94 str., 96 str., 98 str.). Kadangi atsakovas ieškinį dalyje dėl skolos – 2.504,65 Lt - priteisimo įvykdė po ieškinio pareiškimo, tai iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimo daliai - 56 proc., nors ieškinys šioje dalyje ir atmestas.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 134,00 Lt žyminiu mokesčiu (5-6 b.l.). Ieškovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad turėjo viso 926,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (66-67, 81-84 b.l.), t.y. 726,00 Lt sumokėjo už dubliko parengimą, o 200,00 Lt už konsultacijas dėl ieškinio patikslinimo. Patikslintą ieškinį teismo nutartimi priimti atsisakyta (68 b.l.), todėl pripažintina, kad ieškovo išlaidos - 200,00 Lt nėra susiję su šia byla.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato padėjėjo teisinę pagalbą turėjo viso 800,00 Lt išlaidų, iš kurių – 600,00 Lt už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o 200,00 Lt už tripliko parengimą (46-47, 85-86 b.l.).

Šalių turėtų išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis – 2.400,00 Lt), 8.3p. ( už dubliką, tripliką maksimalus dydis - 1.400,00 Lt) pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos ( 726,00 Lt ir 800,00 Lt) advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovui iš atsakovo priklauso priteisti 56 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų - 406,56 Lt už advokato pagalbą ir 75,04 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 94 str., 98 str.). Minėta, kad atsakovas ieškovui jau sumokėjo 134,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (45 b.l.), todėl užskaičius likusią atsakovo sumokėtą dalį – 58,96 Lt, laikant, kad žyminį mokestį (75,04 Lt) atsakovas jau sumokėjo, galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų - už advokato teisinę pagalbą suma yra 347,60 Lt.

Iš ieškovo atsakovui priteistina 44 proc. jo turėtų išlaidų, t.y. 352,00 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).

Į valstybės biudžetą iš šalių priteistina 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str.): iš ieškovo - 44 proc. (13,00 Lt), o iš atsakovo - 56 proc. (17,00 Lt).

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus 2010-11-08 teismo nutartimi Nr.2-2250-356/2010 (25-26 b.l.) atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (LR CPK 150 str. 4d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 4d., 259 str., 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Renesansas“, įmonės kodas 155497691, ieškovui UAB „Alauša“, įmonės kodas 183615620, 347,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Renesansas“, įmonės kodas 155497691, į valstybės biudžetą 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alauša“, įmonės kodas 183615620, atsakovui UAB „Renesansas“, įmonės kodas 155497691, 352,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alauša“, įmonės kodas 183615620, į valstybės biudžetą 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nutartimi Nr.2-2250-356/2010 atsakovo UAB „Renesansas“, įmonės kodas 155497691, atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto aktų registro Nr. 0510006259).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.