Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., gynėjui advokatui G. M., nukentėjusiajai A. Č., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 6 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis – registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas : 1) 2017 m. lapkričio 9 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 10 MGL/BBND bauda, 2) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64, 64¹ straipsnius – 8 mėn. laisvės atėmimo ir 6 MGL/BBND (225,96 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2020 m. birželio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais veiksmais kaltinamasis A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

8. Kaltinamojo A. D. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra, neblaivumo patikromis) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

9. Nukentėjusios A. Č. liudijimas bylos procese buvo nuoseklus ir išsamus, jos byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa su pateiktais kaltinamojo paaiškinimais, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius nukentėjusios veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, nukentėjusios asmens (jos veido) apžiūros rezultatus bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam cigarečių nedavusią bei jam atsikirtusią sugyventinę nukentėjusiąją A. Č. ir, triskart suduodamas jai ranka į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (triskart suduodamas ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, trys smūgiai ranka į veidą, sukėlę nukentėjusiajai kraujavimą iš nosies bei ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek jos asmens apžiūra fiksuotais duomenimis (veidas nosies bei kairios akies srityse buvo šviežiai sumuštas ir patinęs, iškart po smūgių kraujavo iš nosies) bei ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios apie 20 metų trunkantis bendras šeimos gyvenimas, iš kurio yra gimę 6 nepilnamečiai vaikai, bendro namų ūkio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamasis ir nukentėjusioji yra vienos faktinės šeimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (trys), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sugyventinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji.

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina tik menkai patenkinamai : kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teisiamas trečiąjį kartą (kiti anksčiau buvę dar trys teistumai yra išnykę) (b. l. 58-63), be to, vien per paskutiniuosius 1 metus jis penkiskart buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 64-68), kita vertus, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pavienius darbus pas aplinkinius gyventojus ir iš to pragyvena, yra motyvuotas ir toliau gyventi iš darbo bei mažinti alkoholio vartojimą.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina viešas nukentėjusios atsiprašymas teisme bei viešas pasižadėjimas mažinti alkoholio vartojimą ir nebenusikalsti (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius, įskaitant analogišką savo pobūdžiu ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

15. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių svertinę reikšmę bausmei vertinant labiau sunkinančiųjų pusėn ir kartu konstatavus nors ir menkai, bet dar iš esmės patenkinamą kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti griežčiausios rūšies iš numatytų baudžiamojo įstatymo sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo rūšies bausmę, tačiau jos dydį (trukmę) nustatyti dar mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, tai yra 6 mėn. (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1-3 dalys). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11-14), mažesnės nei sankcijos vidurkis trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.

16. Už išnagrinėtą šioje byloje skiriama kaltinamajam A. D. bausmė subendrintina su 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, jam paskirta 2019-08-13 teismo nuosprendžiu bei 2020-06-11 nutartimi, taikant 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklę, prie neatliktos pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedant 3 mėn. dalį nuo naujai paskiriamos ir tokiu būdu kaltinamajam A. D. nustatytina galutinė subendrinta pagal abu nuosprendžius bausmė – 7 mėn. 16 d. terminuoto laisvės atėmimo. Į šią galutinę bausmę kaltinamajam įskaitytinas pagal abi bylas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-11-15 iki 2018-11-16 bei nuo 2020-06-24 iki 2020-06-25, - už dvi dienas paskiriamos galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam A. D. šioje byloje kardomoji priemonė ligšioliniame procese paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai šiame proceso etape (kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti šis apkaltinamasis nuosprendis) dėl kaltinamojo terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo poreikio taip pat nėra. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę A. D. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Šią bausmę subendrinti su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2019-08-13 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu bei 2020-06-11 Marijampolės apylinkės tesimo Vilkaviškio rūmų nutartimi, taikant 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklę, prie neatliktos 2019-08-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridedant 3 mėn. dalį nuo naujai paskiriamos ir tokiu būdu nustatyti galutinę subendrintą pagal abu nuosprendžius bausmę – 7 (septynis) mėnesius 16 (šešiolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į šią galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-11-15 iki 2018-11-16 bei nuo 2020-06-24 iki 2020-06-25 - už 2 (dvi) dienas terminuoto laisvės atėmimo. Bausmę skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo (2020-07-08) dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.