Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei 2017 m. rugsėjo 6 d. duomenimis turi 17024,07 eurų susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, t. y. išmokėjo žemesnės eilės kreditoriams 4621,17 eurų sumą, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teisme R. J. nusižengimą pripažino ir paaiškino, kad taip atsitiko dėl tvarkos nežinojimo, bet supranta, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pajamos, kurios įėjo į sąskaitą beveik 100 proc. atiteko VMI. Jei būtų žinojęs apie eiliškumą, grynuosius pinigus būtų paskirstęs kitaip. Bendrovė užsiima knygų leidyba ir vykdo veiklą, vyksta atsiskaitymai su VMI, kas mėnesį skola VMI mažėja. Esant didesnei apyvartai, skola mažėtų sparčiau. Šiuo metu problema yra sprendžiama ir vyksta derybos su VMI dėl skolos mokėjimo dalimis. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir prašo teismo skirti minimalią baudą ir sumažinti priteistinų nuostolių sumą. Jo turtinė padėtis nėra gera, gauna labai mažą atlyginimą, išlaiko nepilnametę dukrą.

VMI pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, prašė tenkinti prašymą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ir nuostolių atlyginimo (b.l. 76, 81).

R. J. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: 2017 m. liepos 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)-FR1042-4766, iš kurios matyti, kad esant mokestinei nepriemokai VMI, buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto vykdomas nuo 2008 m. balandžio 1 d. iš banko sąskaitų – nuo 2015 m. sausio 21 d. (b. l. 9-11); UAB (duomenys neskelbtini) integruota informacija - balansų kopijos (b. l. 12-47), VMI mokesčių mokėtųjų registre tvarkomų duomenų išrašai (b. l. 48-54), UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopija už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-05-31 (b. l. 56-65). Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 14 d. atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą nustatyta, jog šios Bendrovės vadovas R. J., žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2017 m. birželio 6 d. Bendrovė turėjo susidariusią 17419,82 Eur mokestinę nepriemoką, iš Bendrovės kasos nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. išmokėjo žemesnės eilės kreditoriams 4621,17 Eur sumą ir dėl to pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o tuo pačiu ir aukštesnės eilės kreditoriaus VMI interesus.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) bei valstybės pinigų fondus. Tik po to (ketvirta ir penkta eile) galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. Šis nusižengimas yra tyčinis, minėto straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

R. J. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuota tinkamai, nes jis savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais ir pažeidė kreditorės VMI interesus.

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į asmens, kaip įmonės vadovo, pastangas padengti įsiskolinimą ir tai, kad mokestinė nepriemoka VMI mažėja, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), todėl teismas sprendžia, kad R. J. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Atsižvelgiant į R. J. turtinę padėtį ir nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėnesių, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 str. 3 d.).

Iš VMI pareiškimo matyti, kad yra prašoma priteisti iš R. J. 4621,17 Eur nuostolių atlyginimą, nes dėl neteisėtų jo veiksmų ši suma nebuvo panaudota dengti mokestinę nepriemoką. Vertinant tokį VMI prašymą teismas pažymi, kad administraciniu nusižengimu galimai padaryti nuostoliai (žala) nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, nusižengimo sudėtis yra formali ir atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl neteisėtų veiksmų kilo padariniai, todėl nuostolių (žalos) dydis šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti nustatinėjamas ir priteisiamas (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, 2017-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017).

Be to, Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju VMI prašomi priteisti nuostoliai (žala) susideda tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos, kurią skolingas yra juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios įmonės vadovas. Pagal MAĮ 2 straipsnio 19 punktą mokestinė nepriemoka - tai mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Vadovaujantis šiuo sąvokos išaiškinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestine nepriemoka, kadangi tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskirią ją nuostoliams, nekeičia mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos, numatytos MAĮ (5, 106 str.), o ne ANK (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, mokestinę nepriemoką VMI turi išieškoti tinkamai pagal MAĮ, o esant ginčui dėl galimai patirtų nuostolių dydžio (R. J. prašė sumažinti prašomas priteisti sumas) - civilinio proceso tvarka, įtraukiant į bylą atsakovu ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ANK civilinio ieškinio institutas, įmonės įtraukimas galimu atsakovu nėra reglamentuotas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad mokestinė nepriemoka, kurią VMI laiko nuostoliais, šioje administracinio nusižengimo byloje negali būti išieškoma pagal ANK, todėl VMI prašymas dėl 4621,17 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos 1400 eurų baudos mokėjimą R. J. išdėstyti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 4621,17 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš R. J. palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą Nr. A6.-4903-1033/2017. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).