Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-12-13 · Civilinė byla Nr. 2-852/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-13
Bylos Nr.
2-852/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
S. K., A. P., akcinės bendrovės „Parekss draudimo kompanija“
Ieškovas
A. Š., M. Š., P. Š.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-852/2007Procesinio sprendimo kategorijos 110.2; 110.4; 121.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovų A. P. ir S. K. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartimi S. K. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2641-55/2007, iškeltoje pagal ieškovų A. Š., M. Š. ir P. Š. ieškinį atsakovams A. P. ir S. K. ir akcinės bendrovės „Parekss draudimo kompanija“ filialui „Baltic polis draudimas“ dėl žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. Š., M. Š. ir P. Š. ieškiniu prašė teismo:

1) Iš atsakovų A. P. ir S. K. priteisti:

a) ieškovams A. Š. ir M. Š. po 450 000 Lt, ieškovui P. Š. – 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

b) 5488 Lt laidojimo išlaidų ieškovams A. Š. ir M. Š.;

2) Iš atsakovo AB„Parekss draudimo kompanija“ filialo „Baltic polis draudimas“ - 1000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovams A. Š. ir M. Š.

Ieškinį grindė tuo, kad 2007 m. birželio 24 d. dėl atsakovo A. P. sukelto autoįvykio žuvo A. Š.ir M. Š. duktė bei P. Š. sesuo. Nurodė, kad atsakovas autoįvykio metu buvo nepilnametis, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės ir pasišalino iš autoįvykio vietos. Dėstė, jog dėl atsakovo sukelto autoįvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad dėl dukters ir sesers netekties ieškovai patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, emocinę ir psichologinę traumą.

Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės S. K. turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas 1 096 547,20 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad ieškinio suma labai didelė, žalą padaręs nepilnametis A. P. pasišalino iš autoįvykio vietos ir slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, o už jo neteisėtus veiksmus subsidiariai atsakinga A. P. motina S. K. Teismo nuomone, šios aplinkybės padidino sprendimo neįvykdymo riziką ir sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

2007 m. lapkričio 14 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovai pakartojo atsiliepime į ieškinį pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, taip pat prašė panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės S. K. turtui. Nurodė, kad S. K. nėra atsakinga už A. P., kuris sulaukė pilnametystės, veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80747-07 išnagrinėjimo (CPK 163 str. 3 p.), o atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Pažymėjo, jog galimai nepagrįstas ieškovų reikalavimas atsakovės S. K. atžvilgiu negali būti pagrindas panaikinti teismo pagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi teisę prašyti teismo, kad ieškovai užtikrintų jos nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 1 d.).

Atsakovė S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:

1) Atsakovės S. K. pareiga atlyginti jos nepilnamečio sūnaus A. P.neteisėtais veiksmais padarytą žalą pasibaigė A. P. sulaukus pilnametystės (CK 6.276 str. 2 d.).

2) S. K. nėra subsidiariai atsakinga už pilnamečio sūnaus veiksmus, todėl ji negali būti patraukta atsakove byloje ir jos turtui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi šios priemonės riboja atsakovės galimybę iš kredito įstaigos gauti paskolą buto remonto darbams vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Esminis nagrinėjamos bylos klausimas – ar turi būti panaikintos atsakovo, kuris būdamas nepilnametis neteisėtais veiksmais, nesusijusiais su sutartiniais santykiais, padarė žalą, motinos (kaip subsidiariai atsakingo asmens) turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kai bylos nagrinėjimo metu atsakovas sulaukė pilnametystės. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir reikšmę, išanalizuoti šių priemonių panaikinimo tikslingumą.

Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui iš kokių asmenų teismine tvarka reikalauti žalos atlyginimo, kaip ir kokiomis aplinkybėmis grįsti savo reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 str.). Todėl spręsti dėl pilnametystės sulaukusio atsakovo subsidiarios tėvų atsakomybės šioje proceso stadijoje nėra pagrindo, kadangi šis klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismo procesinis sprendimas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje panaikinti atsakovo motinai teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės reikštų reikalavimo dėl subsidiarios atsakomybės taikymo atsakovei atmetimą. Taigi nauja byloje atsiradusi aplinkybė, kad atsakovas sulaukė pilnametystės nesudaro pagrindo naikinti galiojančias atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o gali būti reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. Priešingu atveju, panaikinus atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teismui nusprendus, jog atsakovei subsidiari atsakomybė už jos sūnaus nepilnametystės metu padarytą deliktą, vis dėlto atsiranda, bei paaiškėjus, kad atsakovas neturi pakanakamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nepagrįstai pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas arba jį įvykdyti pasidarytų nebeįmanoma (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu byloje įvykdytas teisingumas būtų tik deklaratyvus, o susidariusi situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 5, 6 str.).

Pažymėtina, jog teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo tikrinti įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, o byloje nėra duomenų apie atsakovės patiriamus nuostolius, atsiradusius dėl šioje byloje jos turtui taikyto arešto. Tačiau tuo atveju, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia atsakovei nuostolius ar kelia realią grėsmę nuostoliams atsirasti, atsakovė turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovus pateikti galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą, taip pat gali pateikti prašymą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, jeigu paaiškėtų, jog ieškinio užtikrinimui areštuota pakankamai pagrindinio skolininko – jos sūnaus turto (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė, vadovaudamasi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jai suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjus sprendimui, ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusGintaras Pečiulis