- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-08
- Bylos Nr.
- 1-660-1196/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05910-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) stogdengiu, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. A., 2025 m. vasario 16 d. apie 5.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. A. metu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė R. A. į galvos sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės kojos pėdą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nariui – tėvui R. A. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. nakties metu atėjo į namus, kuriuose gyvena jo tėvai R. ir J. A., tikslu persirengti. Su tėvais kartu negyvena, jų namuose yra likę jo asmeniniai daiktai, kurių kartais ateina pasiimti. Prieš tėvą smurto nenaudojo. Įvykio metu tėvas buvo girtas, jis irgi. Su tėvu tą dieną bendravo, apsipyko, tačiau tėvo nemušė. Pastoviai apsipyksta, kai būna per daug alkoholio. Tėvas pats sakė, kad eidamas namo iš draugo buvo pargriuvęs, visas šonas buvo nubrozdintas, atėjo į namus kruvinas. Kilus konfliktui tėvas iškvietė policijos pareigūnus. Tėvas dėl visko kviesdavo policijos pareigūnus. Tuo metu jam galiojo išduotas smurto orderis, jis tik norėjo persirengti ir išeiti, negalvojo, kad tėvas sugalvos ir iškvies pareigūnus. Jis nebėgo, laukė pareigūnų, jie atvažiavo ir jį pasiėmė.
Motyvuojamoji dalis
3. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
3.1. nukentėjusysis R. A. parodė, kad T. A. yra jo sūnus. Šių metų vasario 16 d. apie 4.30 val. sūnus į namus grįžo neblaivus, su savimi atsinešė alkoholinių gėrimų – degtinės. Kai sūnus grįžo, jis su žmona miegojo. Tarp jo ir sūnaus T. A. kilo žodinis konfliktas, kurį inicijavo sūnus, priekaištaudamas dėl namų, dėl jo privalumų. Konflikto metu miegamojo kambaryje jis gulėjo lovoje, vėliau atsisėdo, tuo metu priėjęs sūnus abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, delnu trenkė porą kartų į veidą, jautėsi nemaloniai, skaudėjo, tačiau mėlynių nebuvo. Sužalojimų ant galvos neatsirado. Po suduotų smūgių toliau konfliktuojant, T. A. vieną kartą, tiksliai neprisimena, galimai kaire koja spyrė jam į dešinės kojos pėdos viršutinę dalį. Nuo spyrio jautė fizinį skausmą kojos srityje, ant kojos po įvykio atsirado kraujosruva. Tuo metu žmona buvo virtuvėje, atėjusi pasakė „dink iš čia ir nesikabinėk prie tėvo“. Tai tęsiasi apie 10 metų, nėra jokios ramybės. Kai tik sūnui išduoda orderį, jis grįžta ir visą naktį kelia skandalus. Įvykio metu buvo blaivas, pareigūnai pūsti net nedavė, o sūnus pripūdė beveik 4 promiles. Po įvykio nei į gydymo įstaigą, nei pas ekspertus, kad būtų nustatyti padaryti sužalojimai, nesikreipė. Buvo atvažiavusi greitoji, su greitąją važiuoti atsisakė. Civilinio ieškinio nereikš;
3.2. asmens apžiūros 2025 m. vasario 16 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus R. A. dešinės kojos pėdą, jos viršutinėje vidinėje dalyje matomas nubrozdinimas ir kraujosruva. Apžiūrint galvos sritį sužalojimų nematyti, nečiuopiama;
3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 25 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, išnagrinėjęs R. A. medicinos dokumentus ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
3.4. kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 11 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas – bendrojo pagalbos centro pranešimo garso įrašas (ID 92366933650, skambučio pradžia_ 2025-02-16 05_06_27), kuriame girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir vyriškos lyties asmens – pranešėjo R. A.. Nuo pat garso įrašo pradžios fone girdimas konfliktas tarp moters ir vyro (J. A. ir T. A.). Pranešėjas kreipiasi dėl 38 metų sūnaus, kuris atėjęs į jo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus daro „betvarkę“, šokinėja muštis, paėmęs peilį. Nepilnamečių namuose nėra. Pokalbio pabaigoje pranešėjas nurodo, kad sūnus apsirengė ir pabėgo iš namų;
3.5. kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 10 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai fiksuoti įvykio vietoje, pavadinimu: „PSS-20250216-052338UTC+0200“, kurių trukmė 30 min. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnės atvyksta į įvykio vietą, gyvenamojo namo duris atidaro vyras (R. A.), kuris nurodė, kad sūnus T. A. prieš atvykstant policijos pareigūnėms pabėgo. Paaiškino, kad apie 4.30 val. į namus atvykęs neblaivus sūnus T. A. sukėlė konfliktą, kurio metu paėmė peilį ir nurodė, kad persipjaus sau venas, tačiau pasakys, kad tą padarė tėvas (R. A.), tačiau peilį kažkur padėjo. Besitęsiančio konflikto metu, R. A. sėdint, T. A. 2-3 kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį bei batu spyrė į dešinę koją, dėl ko ant kojos atsirado kraujosruva. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Paaiškino, kad tai ne pirmas T. A. smurtinio pobūdžio atvejis. Namuose buvusi J. A. patvirtino sutuoktinio parodymus apie atvykusį T. A., kuris liepė padaryti jam valgyti, ką ji ir darė virtuvėje. Būdama virtuvėje išgirdo konfliktą tarp sutuoktinio ir sūnaus, kai ji atėjo iš virtuvės į kambarį matė, kaip T. A. kelis kartus kumščiais sudavė į galvos sritį ant lovos gulinčiam R. A.. Patikrinus R. A. ir J. A. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,00 prom.; vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250216-055339UTC+0200“, kurio trukmė 30 min. policijos pareigūnė pradeda tyrimo medžiagą bei atlieka kitus procesinius veiksmus.
Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados
4. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – tėvui R. A.. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
5. Nors kaltinamasis T. A. savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai T. A. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu, kurį pats ir inicijavo priekaištaudamas dėl namų, dėl jo privalumų, veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.
6. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. A. 2025 m. vasario 16 d. apie 5.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su tėvu metu, tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė tėvui R. A. į galvos sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės kojos pėdą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės pėdos nugariniame paviršiuje. Teismo vertinimu, T. A. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam) ir tokių padarinių (fizinio skausmo sukėlimo / sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai kumščiu į galvą, spyris į dešinės kojos pėdą, suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju konkretizuoti, pasak nukentėjusiojo konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis pradėjo priekaištauti dėl namų, dėl jo privalumų.
7. Kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo R. A. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad žodinį konfliktą, kurio metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu kaltinamasis sudavė jam į galvos sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į dešinės kojos pėdą, inicijavo sūnus, priekaištaudamas dėl namų, dėl jo privalumų. Be to, sūnus buvo išgėręs, to neneigė ir pats kaltinamasis, jog pastoviai pykstasi, kai būna per daug alkoholio. R. A. teigia, kad įvykio metu tėvas buvo girtas, visgi jo parodymus paneigia policijos pareigūnių alkoholio kiekio matuokliu patikrintas neblaivumas, iš kurio duomenų matyti, kad R. A. įvykio metu buvo blaivas, todėl puikiai prisiminė jam sūnaus suduotus smūgius į galvos sritį, ir nors sužalojimų galvos srityje neatsirado, nuo smūgių jautėsi nemaloniai, skaudėjo, nuo spyrio į koją jautė fizinį skausmą kojos srityje. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti sužalojimai: „palpuojant skausminga galva pakaušio srity, dešinės pėdos viršutiniame paviršiuje stebimas paviršinis nubrozdinimas ir hematoma“ bei teismo medicinos eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad R. A. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir pareigūnių mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai fiksuoti įvykio vietoje, kuomet R. A. pareigūnėms nurodė, kad besitęsiančio konflikto metu, jam sėdint, T. A. 2-3 kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį bei batu spyrė į dešinę koją, dėl ko ant kojos atsirado kraujosruva, kurie paneigė kaltinamojo parodymus, kad sužalojimus tėvas pasidarė pats, nes eidamas namo iš draugo pargriuvo ir nusibrozdino šoną. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
8. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Sergejus Milovas su kaltinamajam pareikštu kaltinimu sutiko iš dalies. Gynėjo nuomone nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis neneigia, kad tą dieną lankėsi tėvų manuose, tačiau nuosekliai tvirtina, kad smurto tėvo atžvilgiu nenaudojo. Gynėjo nuomone, sudavus tris smūgius kumščiu į galvos sritį, kažkokie pėdsakai, sužalojimai turėjo likti, tačiau sužalojimų konstatuota nebuvo nei pareigūnių, nei medicinos pagalbos darbuotojų. Priešingai, nei nurodo gynėjas, būtent greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad „palpuojant skausminga galva pakaušio srity“ ir nors jokių sužalojimų nematyti, nereiškia, kad smūgiai nebuvo suduoti, nes šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, todėl tokia gynėjo versija atmetama. Be to, medicinos darbuotojai apžiūrėję R. A. dešinės kojos pėdą, viršutiniame paviršiuje nustatė nubrozdinimą ir kraujosruvą, tuo tarpu eksperto išvadoje poodinė kraujosruva konstatuota dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, kadangi šie įrodymai yra prieštaringi, ši kaltinimo dalis, pasak gynėjo, nėra įrodyta. Teismas nesutinka su tokia gynėjo pozicija, minėta, kad patirti sužalojimai buvo užfiksuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (dešinės pėdos viršutiniame paviršiuje stebimas paviršinis nubrozdinimas ir hematoma), įvykio metu apžiūrėta asmens dešinės kojos pėda, fotolentelėje užfiksuoti duomenys (dešinės kojos pėdos viršutinėje vidinėje dalyje matomas nubrozdinimas ir kraujosruva), kuriais remiantis bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko ir padarė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, todėl abejoti eksperto išvada nėra jokio pagrindo. Taigi, gynėjo prašymas išteisinti kaltinamąjį šioje dalyje taip pat atmetamas.
9. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo T. A. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme
10. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam T. A. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas išnykęs, 48 kartus baustas administracine tvarka (nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio), baudų nemoka, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirba. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
12. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti T. A. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
13. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Kadangi T. A. nusikalstama veika buvo kėsintasi į asmens (tėvo) sveikatą, teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo
14. Nustatyta, jog kaltinamajam civilinis ieškinys nepareikštas.
Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
15. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (kaltinamasis sulaikytas 2025 m. liepos 31 d.). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo T. A. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 31 d.
16. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, kardomoji priemonė – suėmimas - panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas T. A. suėmime išbūtas laikas, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
18. Byloje 2025 m. rugpjūčio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08900, kuria prašoma iš T. A. valstybės naudai priteisti 125 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas T. A. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo T. A., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
19. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. A. suėmime išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 31 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, T. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi T. A. skirta kardomoji priemonė - suėmimas - panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. A. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.