- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- AS-858-150-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00953-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Pareiškėjas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelis su skundu (b. l. 2-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Alytaus RAAD) 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą. Nurodė, kad Sprendimu buvo panaikinti leidimai, kuriais pareiškėjui suteikta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikruose medžioklės plotų vienetuose. Teigė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovas gali išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 53-54) nutarė pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti ir laikinai iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Alytaus RAAD Sprendimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (2004 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (1.2.)V-162 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų patvirtinimo“ nurodytoje teritorijoje), atsakovas gali organizuoti konkursą leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodytame medžioklės plotų vienete išduoti arba tokį leidimą išduoti Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos siūlymu be konkurso. Tokiu atveju, jeigu būtų priimtas teismo sprendimas panaikinti ginčijamą Sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi tam pačiam medžioklės plotui vienu metu galiotų du išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 10 straipsnio 3 daliai. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, yra pagrindas laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo galiojimą.
II.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atskiruoju skundu (b. l. 59-61) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu”.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Kauno apygardos administracinio teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-152-480/2010 nusprendė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (1.2.)V-162 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo” dalį dėl „Seirijų” medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto tvirtinimo. Bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. V-155-(1.2) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2004-06-28 įsakymo Nr. (1.2.)V-162 dalinio panaikinimo” ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. V-169-(1.2) „Dėl Alytaus apskrities viršininkui Nr. V-155-(1.2.) pakeitimo” nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2608/2011 nutarė Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelio apeliacinius skundus atmesti. Vadovaudamasis šiais teismų sprendimais, Departamento direktorius 2011 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu” priėmė sprendimą leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, išduotą Seirijų medžiotojų būreliui, panaikinti.
Atsakovas pabrėžia, jog medžioklės plotų vienetas – tai vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Medžioklėtvarkos projektas – tai Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka parengtas bei suderintas dokumentas. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. Teismui panaikinus Alytaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. (1.2.)V-162 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ dalyje dėl „Seirijų“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto tvirtinimo, minėto įsakymo 2 punktas panaikintas nebuvo. Jis liko galioti. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. (1.2.)V-162 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ 2 punkte Alytaus apskrities viršininkas priėmė sprendimą „Alytaus apskrities viršininko 2003-12-30 įsakymo Nr.390-V „Dėl laikinųjų medžioklės plotų vienetų projekto tvirtinimo“ 1, 2 ir 3 punktus laikyti negaliojančiais. Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 390-V „Dėl laikinųjų medžioklės plotų vienetų projekto tvirtinimo“ 1, 2 ir 3 punktuose buvo tvirtinami „Giraitės“, „Seirijų“ ir „Kibirkšties“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vieneto projektai. Todėl šiai dienai Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyto parengto ir galiojančio medžioklės ploto vieneto nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelis atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjo medžioklės plotų vieneto projektas buvo patvirtintas 2003 m. vasario 27 d. Lazdijų rajono komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti nutarimu Nr. 4. (toliau – ir Nutarimas). Komisijos parengti dokumentai (nutarimai) pagal savo paskirtį ir esmę sudaro paties sprendimo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo turinį, todėl privalo teisme būti ginčijami savarankiškai. Nutarimas nebuvo panaikintas nei 2010 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, nei kito teismo sprendimu ar administracine tvarka, todėl yra galiojantis. Nutarimu suformuotos medžioklės plotų vieneto ribos Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintos du kartus: 2003 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 390-V (išskyrus „Statiškės” miško 8-20 kvartalus) ir 2004 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (1.2.)V-162 (įtraukiant „Statiškės” miško 8-20 kvartalus). Teismo sprendimu buvo panaikintas tik pastarasis Alytaus apskrities viršininko įsakymas ir tik dėl to, jog „Statiškės” miško 9, 11 kvartalai ir dalis 14 kvartalo (viso 183,2 ha ploto teritorija) jau ankstesniu 2003 m. birželio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu buvo priskirti Medžiotojų klubo „Sakalas” medžioklės plotų vienetui. Kadangi 2004 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. (1.2.)V-162 buvo priimtas tik siekiant papildyti 2003 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 390-V patvirtinto pareiškėjo medžioklės plotų vieneto ribas, akivaizdu, kad teismo sprendimu panaikinus 2004 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (1.2.)V-162 būtų neteisinga manyti, jog pareiškėjo medžioklės plotų vienetas yra netinkamai suformuotas 2003 m. gruodžio 30 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 390-V patvirtintose ribose. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog medžiojamųjų gyvūnų ištekliams šiuo įsakymu patvirtintame medžioklės plotų vienete naudotojo išduotas leidimas galiojo iki pat įsakymo priėmimo. Nurodo, jog egzistuoja tinkamai patvirtintas medžioklės plotų vienetas, o atsakovas gali organizuoti konkursą leidimui šiame medžioklės plotų vienete naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduoti. Be to, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su teismo nutarties, o su pareiškėjo skundo pagrįstumu. Pabrėžia, jog trečiųjų asmenų iniciatyva pareiškėjo naudojamame medžioklės plotų vienete gali būti suformuoti nauji medžioklės plotų vienetai, kuriuose atsakovas gali konkurso būdu išduoti leidimą medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti. Pareiškėjo turimais duomenimis, medžiotojų klubas „Vilko guolis” jau yra pateikęs prašymą Lazdijų rajono komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti, riboms pakeisti, įregistruoti naują medžioklės plotų vienetą pareiškėjo naudojamo medžioklės plotų vieneto ribose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu” galiojimo laikino sustabdymo – taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė ginčijamo sprendimo galiojimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija teismo nutarties, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užikrinimo priemonė, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl būtina įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė pareiškėjo prašytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisė į teisminę pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybą būtų fiktyvi, jei teismas negalėtų realiai ir veiksmingai apginti asmens teisių. Todėl asmens teisių gynyba teisme turi būti efektyvi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas), o Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje teisė į tinkamą teismo procesą, numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą (Europos žmogaus teisių teismo 1997 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Hornsby v. Graikija). Siekiant užtikrinti efektyvią teisių gynybą, tam tikrais atvejais, kad būtų išvengta situacijų, kai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Alytaus RAAD 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu“ ir laikinai sustabdyti šio sprendimo galiojimą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdęs Alytaus RAAD ginčijamo sprendimo galiojimą, nurodė, jog, panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (2004 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (1.2.)V-162 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų patvirtinimo“ nurodytoje teritorijoje), atsakovas gali organizuoti konkursą leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodytame medžioklės plotų vienete išduoti arba tokį leidimą išduoti Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos siūlymu be konkurso. Tokiu atveju, jeigu būtų priimtas teismo sprendimas panaikinti ginčijamą sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi tam pačiam medžioklės plotui vienu metu galiotų du išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, o tai prieštarautų Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 daliai. Be to, Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nenumato pagrindo atsakovui panaikinti kitam medžioklės plotų naudotojui vėliau išduotą leidimą (b. l. 53-54).
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, jog argumentai, kad atsakovas gali organizuoti konkursą leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodytame medžioklės plotų vienete išduoti arba tokį leidimą išduoti Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos siūlymu be konkurso, yra grindžiami prielaidomis, spėlionėmis, o jų pagrindu negali būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Byloje nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo imtąsi kokių nors veiksmų organizuoti konkursą leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nurodytame medžioklės plotų vienete išduoti arba tokį leidimą išduoti Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos siūlymu be konkurso. Šiuo atveju byloje įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, nėra pateikta, o reikalavimo užtikrinimo priemonių prigimtis sąlygoja tai, kad asmenys, prašantys jas taikyti, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, vien tik abstrakčių spėjimų, prielaidomis grįstų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo konkrečiu atveju nepakanka (ABTĮ 71 str.).
Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-416/2005 (b. l. 6). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas visais atvejais priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, argumentų pagrįstumo, o šiuo atveju, net ir atsižvelgus į teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentai, kad jo naudojamame medžioklės plotų vienete gali būti suformuoti nauji medžioklės plotų vienetai, kuriuos atsakovas gali konkurso būdu išduoti leidimą medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti, kad medžiotojų klubas „Vilko guolis“ jau yra pateikęs prašymą Lazdijų rajono komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti įregistruoti naują medžioklės plotų vienetą pareiškėjo naudojamo medžioklės plotų vieneto ribose, yra vertintini kaip prielaidos. Byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje AS62-489/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria yra pritaikyta pareiškėjo prašyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikintina. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, ji nepasisako dėl proceso šalių argumentų, susijusių su ginčo esme ir ginčo iš esmės nenagrinėja.
Pabrėžtina, jog nors šiuo metu pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad šioje proceso stadijoje yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priimama nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo akto atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodant motyvus ir aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą, bei pateikiant pirmosios instancijos teismui reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 71 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. ARV-95 „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikymo negaliojančiu“ galiojimas ir pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus Seirijų medžiotojų būrelio prašymą dėl šios užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.