Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-959-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-19
Bylos Nr.
e1-959-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00351-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-959-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00351-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.1; 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. 2021 m. sausio 3 d. apie 14 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidaręs nukentėjusiajai M. P. P. priklausančio automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galines dureles, atvirai pasikėsino pavogti jai priklausantį lovos čiužinį, 80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netrukus buvo pastebėtas nukentėjusiosios M. P. P., kuri fiziškai neleido patekti į automobilį uždarydama minėto automobilio dureles, taip jis atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. P. P. priklausantį, 80 Eur vertės turtą.

A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,111 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2021 m. sausio 3 d. apie 15.35 val. Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, kol policijos pareigūnai A. B. paviršinės apžiūros metu jam priklausančios piniginės vidinėje kišenėje rado ir paėmė vieną plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais su minėtu kiekiu psichotropinės medžiagos.

A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis galėjo 2020 m. sausio 3 d. apie 14 val. būti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten pasikėsinti pavogti pranešime apie įtarimą minimą čiužinį. Tikslių aplinkybių nepamena, t. y. neatsimena nei automobilio modelio, nei to, ar jame buvo mergina, taip pat kodėl nusprendė vogti minėtą čiužinį, nes buvo apsvaigęs. Dėl savo veiksmų jam labai gėda (b. l. 119–122, 134–136).

Nukentėjusioji M. P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu registruotas automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra draustas KASKO draudimu. 2021 m. sausio 3 d. apie 14 val. ji atvažiavo prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sustojusi išjungė automobilio variklį. Prieš tai ji pastebėjo prie namo laiptinės stovintį vaikiną, kuris buvo su gobtuvu ant galvos. Jai dar sėdint automobilyje, pastebėjo, kad kažkas atidaro jos automobilio galines kairės pusės dureles. Atsisukusi pamatė, kad jas atidarė būtent tas pats minėtas vaikinas, kuris sugriebė ant galinės sėdynės gulėjusį lovos čiužinį ir bandė ji ištraukti iš automobilio. Liudytojos teigimu, čiužinys buvo susuktas ir įdėtas į plastikinį maišelį bei surištas (jo matmenys yra 200x80x10). Vaikinas buvo sugriebęs čiužinį dešine ranka ir bandė jį ištraukti, tačiau greta stovėjo kitas automobilis, todėl jis negalėjo plačiai atidaryti automobilio kairės pusės galinių durelių. Minėtas vaikinas nieko nesakė nukentėjusiajai, o ji, pamačiusi, kad mėginama pagrobti jos turtą, pradėjo rėkti. Minėtas vaikinas šiek tiek atsitraukė nuo automobilio ir jai pavyko uždaryti minėtas dureles. Tuomet ji užvedė automobilio variklį ir pavažiavo šiek tiek toliau link (duomenys neskelbtini) g. Jai nuvažiuojant, minėtas vaikinas nulaužė jos automobilio galinio lango valytuvą ir sugadino jo mechanizmą. Pavažiavusi ir sustojusi (duomenys neskelbtini) g., paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Jie atvykę sulaikė būtent tą asmenį, kuris kėsinosi pavogti jai priklausantį lovos čiužinį ir sugadino valytuvą. Čiužinį ji vertina apie 80 Eur, tačiau jo įsigijimo dokumentų neturi. Įvykio metu čiužinys nebuvo apgadintas, tačiau kaip ir minėjo buvo nulaužtas galinio stiklo valytuvas ir sugadintas jo mechanizmas. Minėtas valytuvas buvo surastas netoliese numestas ant žemės. Įvykio metu patyrė 100 Eur žalą (b. l. 38–39).

Nukentėjusiosios M. P. P. protokole–pareiškime nurodytos tos pačios aplinkybės (b. l. 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota nagrinėjamo įvykio vietos apžiūra (b. l. 23–25).

2021 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota lovos čiužinio apžiūra (b. l. 27–31).

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad maišelis su baltos spalvos milteliais, kurį policijos pareigūnai rado jam priklausančioje piniginėje, yra jo ir ši medžiaga (pasak A. B., ten buvo amfetaminas), buvo skirta jo asmeniniam vartojimui. Tikslių jos įsigijimo aplinkybių jis nepamena (b. l. 119–122, 134–136).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 3 d. 15 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 3 val. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. 2021 m. sausio 3 d. apie 15.35 val. į minėtas patalpas buvo pristatytas A. B. Apžiūrėdamas jo daiktus, piniginėje rado plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais (galimai narkotine medžiaga). A. B. buvo apsvaigęs ir nesugebėjo paaiškinti, kokia tai medžiaga (b. l. 47–48).

Šio liudytojo 2021 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tos pačios aplinkybės (b. l. 10).

2021 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad M. L. pateikė plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais (b. l. 49).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-138237-21 konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2021 m. sausio 3 d. rastų ir paimtų pas A. B., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jo masė yra 0,111 g (b. l. 85–86).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

BK 22 straipsnis reglamentuoja pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B., stebint nukentėjusiajai M. P. P., iš jai priklausančio automobilio Subaru Forester bandė pagrobti 80 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad galėjo siekti pagrobti svetimą turtą – lovos čiužinį. A. B. tyčią pagrobti svetimą turtą patvirtina nukentėjusiosios M. P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši nukentėjusioji nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jai sėdint automobilyje, A. B. atidarė transporto priemonės galines kairės pusės dureles ir bandė paimti joje buvusį lovos čiužinį. Kita vertus, dėl aktyvių M. P. P. veiksmų (fiziškai neleido patekti kaltinamajam į automobilį uždarydama automobilio dureles) jis nepabaigė daryti nusikalstamos veikos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos nukentėjusiosios duotais parodymais. M. P. P. parodymus netiesiogiai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, 2021 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokolas su fotolentelėmis.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus (siekiant pagrobti) mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismas nenustatė aplinkybių abejoti siekto pagrobti turto (lovos čiužinio) verte – 80 Eur.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. B., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimą turtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kita vertus, A. B. nepavyko įgyvendinti nusikalstamo ketinimo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Kadangi A. B. nerealizavo visų BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos, kuri buvo rasta atliekant jo asmens apžiūrą komisariate, įgijimo ir laikymo faktą. Psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo faktą taip pat įrodo liudytojo M. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė aplinkybių abejoti šio liudytojo parodymais), jo tarnybinis pranešimas, 2021 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Tą aplinkybę, kad A. B. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, metamfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g (šiuo atveju A. B. neteisėtai disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelį kiekį). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (141–143).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą –

A. B. pasikėsino padaryti tyčinę (tiesiogine tyčia) kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ši padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Pasikėsinto pagrobti turto vertė 80 Eur.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (b. l. 98 – 104), baustas administracine tvarka (b. l. 96 – 97), nedirba (b. l. 94), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 178 straipsnio 2 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismo vertinimu, A. B. skiriama 90 parų arešto bausmė už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir 30 parų arešto bausmė už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

A. B. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 3 d. 14.30 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 14.50 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Nukentėjusioji M. P. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes buvo nulaužtas automobilio galinis valytuvas (b. l. 44–45, 138–140). Nėra abejonių, kad A. B., kėsindamasis pagrobti svetimą turtą, nulaužė nukentėjusiosios automobilio galinį valytuvą. Todėl jis turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su galiniu automobilio valytuvu, perduotu saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2021 m. sausio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003842 (b. l. 35–36);

2) voką su objektais ir pakuotėmis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2021 m. sausio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003870) (b. l. 88–89);

3) po tyrimo likusius miltelius, supakuotus į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 85–86).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 3 d. 14.30 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 14.50 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiosios M. P. P. civilinį ieškinį ir iš A. B. priteisti jai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su galiniu automobilio valytuvu, perduotu saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2021 m. sausio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003842);

2) voką su objektais ir pakuotėmis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2021 m. sausio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. 1PK003870);

3) po tyrimo likusius miltelius, supakuotus į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7.

A. B. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) A. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

A. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis