Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos atstovei advokatei Z. R., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. D. surašytas už tai, kad ji 2014-04-05, apie 10.14 val., ties Ukmergės g. 25, Kaune, vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės, nesuvaldžiusi automobilio jo nesustabdė ir kliudė stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 231.1, 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo su savo vaiku pas tėvus į kaimą. Vaikas automobilyje buvo aprengtas, jis buvo neramus. Buvo žvarbus oras. Maždaug ties įvažiavimu į Šiaurės pr. ji stabtelėjo, kad galėtų nurengti vaiką. Garso, dėl kurio ji turėtų sustoti, negirdėjo. Vaikas triukšmavo, verkė, grojo muzika, kad nusiramintų vaikas. Greitis buvo nedidelis, dešiniajame šone buvo didelė automobilių eilė. Prasilenkė su kitu automobiliu. Ji sustabdė automobilį, apėjo jį iš dešinės pusės, kad galėtų prieiti prie vaiko. Galėjo pasirodyti, kad ji apžiūrinėjo automobilį. Ji negalėjo atsidaryti kairės pusės durelių, todėl apėjo iš dešinės pusės. Apie įvykį sužinojo tik kai jai pranešė policijos pareigūnas, tada ji įdėmiai apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo nubrauktą dešinės pusės šoninį veidrodėlį ir tarsi šukomis nubrauktą automobilio šoną. Policija jau buvo apžiūrėjusi jos automobilį, padariusi fotonuotraukų. Jos automobilis visą laiką stovėjo toje pačioje aikštelėje prie namų, niekur ji jo neperstatė. Jų kiemo aikštelė yra ankšta, tokių įbrėžimų vos ne kas savaitę atsiranda. Jos sutuoktinis tame laikotarpyje taip pat važinėjo šiuo automobiliu, jis taip pat nepastebėjo apgadinimų.

Liudytojas S. K., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, kad buvo apklausti liudytojai, kurie matė šį eismo įvykį. Mano, kad L. D. turėjo girdėti susidūrimo garsą. Pavažiavusi kelis metrus vairuotoja sustojo, apsižiūrėjo savo automobilį, o paskui atsilenkė veidrodėlį ir nuvažiavo. Su moterimi, kuri matė įvykį, jis pradžioje kalbėjo telefonu, o paskui ji parašė el. laišką. Pats eismo įvykyje nebuvo. Jis buvo nuvykęs pas pažeidėją į namus. Sutuoktiniai abu nustebo.

Liudytoja J. Z. paaiškino, kad ji kartu su šeima ėjo link Ukmergės g. Šalia išgirdo garsą “bum“, pravažiavo vienintelis automobilis. Ji priėjo prie to automobilio, pamatė, kad veidrodėlis užsilenkęs, stikliukai išdužę. Visa šeima matė eismo įvykį. Vairuotoja sustojo už kelių metrų. Ji išlipusi apsižiūrėjo automobilį, sėdo į jį ir nuvažiavo. Tuo momentu J. Z. stengėsi įsidėmėti valstybinius numerius. Vaiko automobilyje nematė. Mano, kad vairuotoja suprato, kad įvyko eismo įvykis, jų žvilgsniai susidūrė. Ji pranešė apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos. J. Z. stovėjo ties apgadintu automobiliu. Jai paskambino policijos pareigūnas po savaitės. Ji sirgo, todėl policijos pareigūnas paprašė parašyti el. paštu.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad jam priklauso apgadintas automobilis „Ford Focus“. Automobilio veidrodėlis buvo nulenktas ir iki pat galo prispaustas, stikliukas buvo nukritęs, bet dar laikėsi. Taip pat apgadinta galinė arka. Tikslaus žalos dydžio šiuo metu nurodyti negali. L. D. nebuvo susisiekusi dėl žalos atlyginimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė Z. R. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu prašė administracinio teisės pažeidimo bylą L. D. atžvilgiu nutraukti, kadangi ji nejuto susidūrimo, tyčios pasišalinti iš eismo įvykio neturėjo. L. D. neturi jokio pagrindo vengti atsakomybės. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas civilinės atsakomybės draudimu, technikinė apžiūra atlikta. Žala padaryta menka - suskilęs veidrodėlis ir įbrėžtas automobilio sparnas. Susidūrimo garso galėjo nesigirdėti, vaikas automobilyje buvo neramus, L. D. sustojo jo nurengti.

Byloje pateikta raštinė bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), tarnybiniai pranešimai (b.l. 3, 4, 8), paaiškinimai (b.l. 6, 7, 8), fotolentelės (b.l. 10-16, 30-33), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 17), techninės apžiūros rezultatų kortelė (b.l. 34), draudimo polisas (b.l. 35), nėščiosios kortelė (b.l. 36-37), gimimo liudijimas (b.l. 38), kita bylos medžiaga.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad susidūrimo nejuto ir nežino, ar apgadinimai ant automobilio atsirado įvykus eismo įvykiui, tačiau pažeidimo faktas pilnai patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3, 4, 8), paaiškinimais (b.l. 6, 7, 8), fotolentelėmis (b.l. 10-16, 30-33), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 17), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad L. D. 2014-04-05, apie 10.14 val., ties Ukmergės g. 25, Kaune, vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidi, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės, nesuvaldžiusi automobilio jo nesustabdė ir kliudė stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. L. D. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklėse numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti apgadinimai nėra žymūs (b.l. 10-16, 17, 30-33), automobiliai apgadinti nesmarkiai. Automobilių apgadinimo pobūdis rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, buvo slystamojo pobūdžio, ne smūginis, galimai L. D. galėjo nejusti kontakto, negirdėti garso, kadangi automobilio salone buvo vaikas, kuris triukšmavo, buvo neramus, automobilyje grojo muzika. Liudytoja J. Z. nurodė, kad ji matė, kaip po susidūrimo L. D. sustabdė automobilį ir išlipusi apžiūrėjo automobilį, jų žvilgsniai buvo susitikę. Vėliau L. D. sėdo atgal į automobilį ir nuvažiavo. Tačiau tai nepatvirtina, kad L. D. išlipo iš automobilio pajutusi smūgį, o ne nurengti vaiko, kaip pati teigia. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad L. D. būtų turėjusi motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu ji turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivi, L. D. vairuoja transporto priemones jau 8 metus ir nėra nei karto bausta administracine tvarka. Automobilį ji paliko automobilių stovėjimo aikštelėje šalia namų, tame pačiame kieme kur įvyko eismo įvykis, nesislapstė. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog L. D. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad ji administracine tvarka nebausta, todėl jai skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. L. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.