- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-666-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-16-1-00124-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį S. S. paskirta bausme, ir S. S. paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas bei bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu lanko socialinės reabilitacijos programas, turi įgijęs ne vieną specialybę, gautas pranešimas, jog jam išėjus į laisvę, jis bus priimtas gyventi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir reabilitacijos centre atlikti gydymą-reabilitaciją nuo priklausomybių, jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas konstatavo, jog S. S. vis dar neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5. Nuteistasis S. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra šabloniška, formali, priimta pasiremiant „faktais“, kurie neatitinka tiesos ir tikrovės, neįsigilinant į bylos esmę. Pavyzdžiui, nutartyje nurodoma, kad jos priėmimo dieną jo likusi neatlikta bausmės dalis yra 7 mėnesiai ir 5 dienos, kai iš tiesų tą dieną buvo likę 6 mėnesiai ir 6 dienos. Nuteistasis pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, jis buvo nuteistas už nužudymą, peržengus būtinosios ginties ribas. Anot nuteistojo, ši jo padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip labai pavojinga, kadangi ji buvo įvykdyta jam ginantis nuo asmens, kuris jo kambaryje jį užpuolė. Tuo tarpu kiti du nusikalimai, dėl kurių jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryti dar 2010 m., kai buvo priklausomas nuo narkotikų. Bausmės atlikimo metu jis gydėsi reabilitacijos centre, o išėjęs į laisvę apsistotų reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, kas padėtų užtvirtinti jo blaivybės suvokimą, po ilgo laiko adaptuotis visuomenėje. Nuteistasis taip pat pažymi, jog pataisos namuose ir pats veda anoniminių alkoholikų ir narkomanų grupes, toliau lankosi reabilitacijos centre. Būtent narkotinių medžiagų vartojimas jį vertė nusikalsti praeityje, tačiau šiuo metu priklausomybė yra įveikta.
5.2. Dar skunde nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, bet ir tai, kad jos negalioja jau 1 metai ir 7 mėnesiai. Praeities ištaisyti ar pakeisti jis nebegali. Be to, pažeidimų padarymą taip pat lėmė priklausomybė narkotinėms medžiagoms, jo buvimas aplinkoje, kurioje daugelis nuteistųjų vartoja psichiką veikiančias medžiagas. 2015-04-01 – 2016-08-03 jis buvo Lukiškių kalėjime, kuriame aplinka nebuvo pavojinga jo ligos atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu jis net 26 kartus lankėsi pas psichologę. Anot nuteistojo, tai rodo, kad jis dėjo pastangas keistis, taisytis ir sveikti nuo pat pirmos bausmės atlikimo dienos, kad vėl išėjęs į laisvę nedarytų nusikalstamų veikų. 2016-08-03 – 2018-07-10 jis buvo laikomas Kybartų pataisos namuose, kur įtakotas kitų nuteistųjų vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistojo teigimu, būdamas Kybartų pataisos namuose, jis prašė perkelti jį į kitus pataisos namus, kad galėtų gydytis priklausomybę reabilitacijos centre, kurio Kybartų pataisos namuose nebuvo, tačiau jo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimo niekas nesprendė. Būtent dėl to jis atsisakė gyventi administracijos jam paskirtame būryje, dėl ko buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose praleido 8 mėnesius ir gavo 20 nuobaudų. Tuo metu narkotinių medžiagų nevartojo. Perkeltas į Vilniaus pataisos namus, jis toliau dirbo su savimi, lankė anoniminių alkoholikų grupes, lankėsi pas psichologę, aktyviai palaikė ryšius su krikščioniais, buvo atsakingas už koplytėlę. Dar vėliau perkeltas į Marijampolės pataisos namus, jis baigė „Įžanginę grupę“, pateko į priklausomybės ligų centrą, kurį sėkmingai baigė. Šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 5 kartus skatintas, mokėsi ir šiuo metu bando įgyti tiltinio krano mašinisto profesiją, verčia knygą į lietuvių kalbą, vykdo tai, ką prašo administracija, toliau lanko užsiėmimus su psichologe, yra baigęs praktiškai visus kursus, kurie yra vedami psichologinės tarnybos ar resocializacijos skyriaus, sportuoja, veda anoniminių alkoholikų grupes ir yra jų narys, vaikšto pas savo globėją ir specialistę priklausomybių klausimu. Taip pat skunde S. S. teigia, kad jis negali pakeisti ir to, kad buvo 15 kartų teistas, paleistas lygtinai, bei pažymi, jog įstatymai numato ir tokių asmenų lygtinio paleidimo galimybę, kas reiškia, jog teismas negali šia aplinkybe motyvuoti atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą.
5.3. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog jis nėra atlyginęs nė kiek jam priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Per bausmės atlikimo laikotarpį iš jo antstoliai išskaičiavo apie 3 500 Eur. Vien antstolė Brigita Palavinskienė per laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-07-29 yra išieškojusi iš jo 995,55 Eur, ką patvirtina prie skundo pridedami antstolės patvarkymai. Jis taip pat kaupia lėšas pataisos namų asmeninėje sąskaitoje, kad turėtų iš ko gyventi paleistas į laisvę. Šios aplinkybės patvirtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai, jog jis nemoka skolų, nesugeba tvarkyti finansų ir jų netgi neturi, yra neteisingi. Be to, paleistas lygtinai jis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.4. S. S. taip pat teigia, jog 2021 m. gegužės 20 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rizika pakartotinai nusikalsti padidėjo net 22 balais, tačiau šis padidėjimas yra nesusijęs su jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Jei šiuos 22 balus atimtume iš 75 balų, kurie buvo nustatyti atlikus paskutinį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, matytume, kad jis šią riziką nuo pirminio jos vertinimo yra sumažinęs net 57 balais - nuo 110 balų iki 53 balų. Taigi, apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi vos 3 balais. Vertintojai yra nelygūs vienas kitam, kiekvienas vertina savotiškai, dėl to su vertintoju ir kilo konfliktas, kuris buvo aprašytas skundžiamoje nutartyje. Tai, kad vertintojai ar administracijos atstovai ne visuomet yra teisingi, patvirtina prie skundo pridedami dokumentai – Marijampolės pataisos namų atsakymas dėl prašymo 2021 m. birželio 16 d. Nr. 75/07-87, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsakymas į 2021 m. liepos 20 d. skundą, Marijampolės pataisos namų atsakymas į 2021 m. rugpjūčio 6 d. prašymą Nr. 49/07-3152 ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. skundą Nr. 75/07-110, Marijampolės pataisos namų atsakymas į 2021 m. rugpjūčio 17 d. skundą Nr. 49/07-3360.
5.5. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, nuteistasis nurodo, jog jis pilnai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra didelė, bausmės tikslai pilnai pasiekti ir įgyvendinti, jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo S. S. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo jį atmesti.
7. 2021 m. spalio 15 d. teisme gautas nuteistojo S. S. prašymas, kuriame nuteistasis prašė suteikti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai. Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 8 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir apylinkės teismas.
10. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, lėmė šios aplinkybės: 1) duomenys, apibūdinantys kriminogeninę S. S. praeitį – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis iš viso teistas 15 kartų, nusikaltimai susiję su finansine motyvacija, praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas; 2) socialinio tyrimo išvadoje nurodyta neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti informacija, jog: jis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką – narkotikų vartojimas, nusikaltimų darymas, kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamo elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti; gyvendamas laisvėje jis žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau manė, kad neturi kito pasirinkimo, nes reikėdavo lėšų žalingiems įpročiams tenkinti; bylos medžiagoje fiksuota, kad nuteistasis 3 kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, abstinencijos būklė; jis gydėsi priklausomybės ligų centre; Marijampolės pataisos namuose už narkotinių medžiagų vartojimą baustas 3 kartus; jis bendrauja nemandagiai, formaliai, pokalbį kreipia sau naudinga linkme, jaučiamas manipuliatyvus elgesys; yra nelinkęs išklausyti ir suprasti kitų asmenų pozicijos, vadovaujasi savo įsitikinimais, kurie ne visada atitinka socialines normas; 3) bausmės atlikimo metu jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičius – viso drausmine tvarka jis buvo baustas net 27 kartus; 4) duomenys apie S. S. nustatytus kriminogeninius veiksnius – nuteistajam vis dar priskirtini šie kriminogeninei veiksniai: didelis teistumų skaičius; būdingas nusikaltimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; menkas išsimokslinimas ir žemas intelektas; rizikuoti linkęs temperamentas; vidiniai individualūs bruožai; tarpasmeniniai santykiai; teisės pažeidėjo elgesys ypač stipriai veikiamas nuo reakcijų ir išorinės aplinkos įvykių; 5) nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – nustatyta, kad S. S. rizika pakartotiniai nusikalsti išlieka vidutinė. Skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis buvo kviestas pakartotiniam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, tačiau į pokalbį atvyko priešiškai nusiteikęs, reiškė nepasitenkinimą dėl kišimosi į jo gyvenimą, interviu metu siekė, kad vertintojas remtųsi jo pasakojimu, atmesdamas dokumentinėje medžiagoje apie jį pateikiamus faktus. Nuteistasis nebuvo linkęs išklausyti, siekė kontroliuoti pokalbį jam naudinga linkme, lengvai išsiprovokavo konfliktui. Bandė išsisukti nuo tiesioginių atsakymų, sakydamas „koks skirtumas“, „blogai parašyta“, „rašykit kaip norit, man tas pats”, norėdamas save pateikti iš gerosios pusės. Viso interviu metu nuteistasis nuolat provokavo konfliktus, sarkastiškai reiškė nepasitenkinimą dėl užduodamų klausimų bei įpusėjus interviu pareiškė, kad nesutinka dalyvauti „tose jūsų nesąmonėse”. Demonstratyviai parašė atsisakymą dalyvauti OASys vertinime ir savavališkai pasišalino iš kabineto. Todėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo pabaigtas atlikti remiantis prieinamais dokumentais bei ankstesnių nuteistojo interviu metu pateikta informacija. Dar skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistasis turi priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų 7 852,70 Eur sumai, kuri nei kiek neatlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apygardos teismo nuomone, šių skundžiamoje nutartyje pateiktų atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog S. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar negali būti taikomas. Įvertinusi ankstesnių nuteistojo teistumų skaičių, taip pat kitus apylinkės teismo nutartyje išdėstytus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, bausmės atlikimo metu padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimo pažeidimų kiekį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, nuteistajam nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių, iš kurių didžioji dauguma yra dinaminiai, skaičių, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog S. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį keisti teigiama linkme galima neizoliuojant jo nuo visuomenės. Iš esmės pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.
12. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog šiuo atveju apylinkės teismas priėmė šablonišką ir formalią nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius ir būtent su S. S. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu vertinimu susijusius tokio sprendimo motyvus. Tai patvirtina, jog apylinkės teismo nutartis nėra nei šabloniška, nei formali, ji priima susipažinus su medžiaga, reikšminga sprendžiant klausimą dėl S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
13. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios, S. S. nuomone, patvirtina, jog priimant nutartį, buvo remtasi duomenimis, neatitinkančiais tiesos ir tikrovės, neįsigilinant į bylos esmę, pripažintinos nepagrįstomis arba savaime neleidžiančiomis daryti išvados, jog apylinkės teismas neišsamiai įvertino S. S. asmens byloje esančius duomenis. Nuteistojo teiginys, jog skundžiamoje nutartyje buvo neteisingai apskaičiuotas jo likusios neatliktos bausmės dalies dydis, kadangi nutartyje nurodoma, jog jos priėmimo dieną jo likusi neatlikta bausmės dalis buvo 7 mėnesiai ir 5 dienos, kai iš tiesų tą dieną jam buvo likę atlikti 6 mėnesius ir 6 dienas iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad neatlikta S. S. bausmės dalis yra apskaičiuota ne nuo šio procesinio sprendimo dienos priėmimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 24 d., o nuo nutarimo (t. y. Komisijos priimto procesinio sprendimo) priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, jokios klaidos, apskaičiuodamas likusios neatliktos S. S. bausmės dalį, apylinkės teismas nepadarė. S. S. skunde taip pat nurodo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį iš jo antstoliai išskaičiavo apie 3 500 Eur (vien antstolė Brigita Palavinskienė pagal jos kontoroje gautus vykdomuosius raštus laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. liepos 29 d. yra iš jo yra išieškojusi apie 995,55 Eur), todėl skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog jis nėra atlyginęs nė kiek jam priteistų civilinių ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų. Teiginiui dėl dengiamų turimų įsiskolinimų iš dalies pagrįsti nuteistasis pateikė antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymus dėl turtinių teisių/išmokėtinų lėšų arešto bei areštuotų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą. Šie duomenys iš tiesų patvirtina nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad dalį turimų įsiskolinimų bausmės atlikimo metu jis yra padengęs, tačiau tuo pačiu neleidžia sutikti su skundo autoriumi, jog šios aplinkybės nenustatęs apylinkės teismas neišsamiai įvertino jo asmens byloje esančius duomenis. Kaip matyti, konstatuodamas, jog nuteistasis yra neatlyginęs nei kiek turimų turtinių įsipareigojimų pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius patvarkymus, apylinkės teismas rėmėsi Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. išduota pažyma Nr. 511. Tikėtina, jog jokių kitų objektyvių rašytinių duomenų apie iš S. S. vykdytus išskaitymus šio nuteistojo asmens byloje ir nebuvo. Kaip nebuvo ir duomenų apie šio nuteistojo pataisos namų asmeninėje sąskaitoje kaupiamas pinigines lėšas. Kita vertus, iš skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų yra akivaizdu, jog vien apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, kad nuteistasis nedengia savo turimų įsiskolinimų, nenulėmė ir negalėjo nulemti sprendimo netaikyti S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
14. Taip pat pažymėtina, jog, net jei nuteistasis iš tiesų yra padengęs dalį savo turtinių prievolių, likusioji nepadengta dalis išlieka pakankamai žymi (kaip jau minėta, pataisos namuose buvo gauta vykdomųjų patvarkymų 7 852,70 Eur sumai, kas reiškia, jog likusioji nepadengta pinigų suma viršija 4 000 Eur), galinti stipriai apsunkinti jo integraciją į visuomenę, kas taip pat suteikia pagrindą abejoti sėkminga jo probacija, tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje sugebės susilaikyti nuo darymo turtinio pobūdžio nusikaltimų, kurie yra jam būdingo nusikaltimo modelio dalis. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad praeityje nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo, be kita ko, susiję su finansinės naudos siekimu, siekdamas valdyti galimą savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, S. S. bausmės atlikimo metu turėjo dėti maksimalias pastangas mažindamas turimus įsiskolinimus, tačiau to nedarė. Pataisos namuose skundo autorius atlygintinai nedirbo (yra nurodęs, kad dirbti sutiktų tik tuo atveju, jei būtų mokamas didesnis darbo užmokestis) bei į asmeninę pataisos namų sąskaitą gautų pinigų dalį leido apsipirkdamas parduotuvėje, t. y. savo poreikių tenkinimui, kai galėjo šiuos pinigus savanoriškai pervesti antstoliams, kadangi būtiniausiais minimaliais nuteistųjų poreikiais, t. y. maistu, higienos, gydymo priemonėmis ir kt., pasirūpina laisvės atėmimo įstaiga, vadovaudamasi BVK numatyta tvarka. Nors S. S. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis šioje įmonėje bus priimtas į grindų klojėjo pareigas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir gaus teisėtą atlygį, reikalingą bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.
15. Nuteistojo skunde daug dėmesio skiriama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimo rezultatų analizei. Kaip galima suprasti iš skundo, nuteistasis mano, jog palyginus pirminį šios rizikos vertinimo skaitinį rezultatą, su sekusiais vėliau, yra akivaizdu, jog jis daro pakankamą pažangą šioje srityje, kadangi balų skaičius yra ženkliai sumažėjęs. Tokio skundo argumento kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką yra vertinta ne vieną kartą, pirminio ir paskutinio jos vertinimo rezultatų skaitinis palyginimas gali būti vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis sprendžiama, ar asmuo daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, tačiau jis nėra vienintelis ir esminis. Sprendžiant apie asmens pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbiau yra analizuoti nuteistojo pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius. Nors šiuo konkrečiu atveju ir yra nustatyta, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra sumažinęs nuo aukštos iki vidutinės, kas neabejotinai yra vertintina jo naudai, tačiau privalu atsižvelgti ir į tai, kad S. S. vis dar priskiriami net dešimt kriminogeninių veiksnių. Būtent nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių skaičius yra akivaizdus patvirtinimas, jog šio nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nors ir yra daroma, tačiau nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Nors du iš kriminogeninių veiksnių – didelis teistumų skaičius, būdingas nusikaltimų modelis, yra statiniai (nekintantys), kadangi jie apima praeityje įvykusius, su S. S. nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusieji kriminogeniniai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje yra priskiriami prie dinaminių veiksnių, kas reiškia, jog nuteistasis juos dar gali panaikinti.
16. Nors nuteistasis pagrįstai teigia, jog už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus jam paskirtos drausminės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai savaime nereiškia, jog į jo ankstesnius baustumus negali būti atsižvelgiama, vertinant lygtinio paleidimo jam taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia griežčiau vertinti kitas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui svarbias aplinkybes. Be to, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo padarytų pažeidimų nepateisina ir jų nesumenkina skunde nurodomos aplinkybės, jog vartoti narkotines medžiagas pataisos namuose, už ką drausmine tvarka jis buvo baustas tris kartus, jį skatino netinkama aplinka, o atsisakydamas gyventi administracijos jam paskirtame būryje, už ką drausmine tvarka buvo baustas net aštuoniolika kartų, tik siekė būti perkeltas į kitus pataisos namus, kuriuose būtų turėjęs galimybę gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas ne tik už narkotinių medžiagų vartojimą bei atsisakymą gyventi administracijos jam paskirtame būryje, bet ir už kitokio pobūdžio nusižengimus – nedalyvavimą nuteistųjų patikrinime, savo daiktų keitimą, dovanojimą ar perleidimą kitiems asmenims, dienotvarkės pažeidimus. Paskutinį kartą drausmės komisijoje dėl netinkamo elgesio bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimo, jis buvo svarstytas prieš mažiau nei metus laiko – 2020 m. lapkričio 12 d. Tuo metu nuteistasis jau buvo perkeltas į Reabilitacijos centrą. Pastarosios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S. S. bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus lėmė jo paties neigiamos nuostatos jo priežiūros ir jam taikomų apribojimų atžvilgiu, o ne kokios nors kitos bent iš dalies tokį jo elgesį galinčios pateisinti aplinkybės.
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir nuteistojo ankstesnių teistumų skaičiumi bei ta aplinkybe, kad praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis pažeidė jo sąlygas. Nors nuteistasis yra teisus, teigdamas, jog BVK nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigoms asmenims, kurie praeityje jau buvo teisti ir (ar) jiems taikytas lygtinis paleidimas buvo panaikintas, tačiau tai nereiškia, jog šios aplinkybės apskritai turėtų būti ignoruojamos. Šiame kontekste pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip ankstesnių teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys jam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir (ar) lygtinio paleidimo laikotarpiu, likusios neatliktos bausmės dydis. Žinoma, jos negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui (iš aptartų skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad išimtinai vien teistumų skaičiumi bei tuo faktu, kad S. S. yra praeityje pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, apylinkės teismas ir nemotyvavo savo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo), tačiau, kaip ir duomenys apie asmens baustumus administracine tvarka, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, sistemingas nusikalstamų veikų darymas, vertinant ir kitas šioje bei apylinkės teismo nutartyse nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.
18. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie S. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors ir stebimi teigiami S. S. pokyčiai (nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo keletą specialybių, siekė spręsti turimą priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą, gydydamasis Marijampolės pataisos namų reabilitacijos centre ir dalyvaudamas jo rengiamose programose, užsiėmė papildoma veikla, versdamas krikščionišką veikalą į lietuvių kalbą), taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (gyvenimo sąlygos laisvėje, išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, ilgalaikiai tarpasmeniniai santykiai, psichologinis atsparumas, psichologinė ir fizinė sveikata), tačiau jie neatsveria skundžiamoje bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
19. Teisme buvo gautas S. S. prašymas užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Šis prašymas atmestas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo skundas yra nagrinėjamas ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengiant teismo posėdžio. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą skundai dėl nutarčių, priimtų pagal BPK 360 straipsnį (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalimi, žodinis bylos nagrinėjimas privalomas, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas nėra privalomas, dėl proceso (žodinio ar rašytinio) sprendžia bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju individualiai. Vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistojo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos. Nuteistasis S. S. savo skunde apygardos teismui, pakankamai plačiai pasisakė, kodėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, nurodė argumentus, kodėl mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismui pateiktos medžiagos pakako nuteistojo skundo išnagrinėjimui, aukštesnysis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.