Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1105-828/2018 pagal ieškovo Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (buv. Panevėžio miesto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ieškinį atsakovui E. G., trečiajam asmeniui E. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas tik 2017 m. spalio 17 d. išreiškė norą susigrąžinti vaiką į šeimą, iki to vaikas gyveno ir buvo prižiūrimas vien tik globėjo, tėvas juo nesidomėjo. Į 2017 m. spalio 18 d. organizuotą susitikimą su biologiniu tėvu, vaikas neatvyko, atsisakė jame dalyvauti. Neužilgo po numatyto susitikimo atsakovas išvyko iš šalies. Atsakovas ignoravo visas specialistų rekomendacijas dėl ryšio su vaiku atkūrimo. Dėl to, jog atsakovas su sūnumi apie aštuonerius metus nepalaikė jokių santykių, tarp jų nesusiformavo tėvo ir sūnaus santykiai. U. G. šeimos nariais laiko tik globėją ir jo dukrą. U. G. atsakovo nepažįsta, su juo bendrauti vengia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrius nebuvo pakankamai aktyvus kad patenkinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti, kad vaikas gyventų šeimoje. Apeliantas mano, kad šiuo atveju vaikų teisių apsaugos skyrius sudarė prielaidas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovo atžvilgiu, taip atskiriant vaiką nuo šeimos. Vaikas iš šeimos gali būti paimtas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek pačiam vaikui, o to nebuvo padaryta.

12. Atsakovas nutraukė santuoką su vaiko motino, kai sūnui buvo 4,5 m. Atsakovas su vaiku nebendravo dėl vaiko motinos prašymo, kad naujoje šeimoje nebūtų konfliktų. Tačiau nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą atsakovas nenusišalino. Tokia situacija tenkino buvusią sutuoktinę, kol ji buvo gyva, jokių skundų vaikų teisių apsaugos institucijos iš jos negavo.

13. Z. V. mirė 2016 m. spalio mėn., vaikas liko tėvų globos. Vaiko teisių apsaugos institucija nesiėmė jokių priemonių surasti vaiko tėvą, nors tą lengvai buvo galima padaryti per vaiko močiutę.

14. Vos tik vaiko tėvas sužinojo, kad mirė vaiko motina, ėmėsi pastangų atvyko iš užsienio. Atsakovas atsiuntė laišką vaiko teisių apsaugos institucijai, nurodydamas, kad nori auginti savo vaiką, buvo atvykęs tiesiogiai 2018-10-17.

15. Atsakovas dalyvavo pokalbyje su psichologe, buvo paskirtas susitikimas su sūnumi, tačiau jis neįvyko, nes sūnus atsisakė su atsakovu pasimatyti.

16. Ieškinys teismui buvo pateiktas per trumpą laiką, po to kai tėvas sužinojo, kad vaikas liko be globos ir neišnaudojus visų galimybių dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą. Atsakovo, kuris gyvena užsienyje, galimybės bendrauti su vaiku apsunkintos. Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo padėti bendrauti tėvui su vaiku, aiškintis, ar tikrai vaikas nenori bendrauti su tėvu. Laikinoji globa galėjo būti tęsiama ir atsakovui turėjo būti teikiama būtina pagalba siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

17. Byloje nėra duomenų, kad būtų atliekamas darbas su pačiu vaiku, siekiant jį skatinti psichologiškai padėti jam grįžti į šeimą. Mano, kad trečiasis asmuo nenorėjo, kad jo globojamas vaikas susitiktų su atsakovu, todėl neleido vaikui susitikti. Aplinkybė, kodėl neprasidėjo vaiko bendravimas su tėvu, nebuvo ištirta.

18. Vaiko teisių institucija, nedirbdama efektyvaus socialinio darbo dėl vaiko grąžinimo į šeimą, skubotai teikdama nepagrįstą ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nesant duomenų apie tai, kad atsakovo šeima ypač netinkama, pagrįstai sukėlė tokią situaciją, kad vaikas liko atskirtas nuo šaknų.

19. Atsakovo kaip tėvo kaltė nebuvo nustatyta. Iki 2017 m. atsakovas, gyvendamas skyrium nuo vaiko, elgėsi pagal tėvų susitarimą. Iki ieškinio padavimo atsakovas reiškė valią atsiimti vaiką, buvo atvykęs su juo susitikti. Bendravimas su vaiku neįvyko ne dėl atsakovo kaltės. Tuo metu, kai vyko teismo procesas, atsakovas išreiškė valią pasiimti vaiką į šeimą, tačiau dėl ne patyrimo nesugebėjo tos valios tinkamai įgyvendinti.

22. Nagrinėjant bylą buvo surinka pakankamai įrodymų apie tai, kad apeliantas neturi jokio šilto tėviško ryšio su sūnumi. Jis niekuomet nesidomėjo vaiko ugdymu, sveikata, neateidavo į vaiko šventes, nei pats, nei jo motina (vaiko močiutė) niekuomet nepaskambindavo, neprašė leisti pabūti su vaiku. Vaikas nuo 1 metų nėra matęs apelianto, jo nepažįsta.

23. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo daugelį metų, o jo bendravimas apsiriboja tik įvairių prašymų ir pareiškimų rašymu į įvairias institucijas, kaltinimais vaiko teisių specialistams.

24. Priešingai nei teigia apeliantas, vaiko teisių apsaugos tarnyba ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti apelianto buvimo vietą. Apie vaiko motinos mirtį apeliantui buvo žinoma 2016 m. gruodį, tačiau jis po to nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti sūnaus gyvenamąją vietą, nesirūpino jo priežiūra.

26. Apeliantas skunde akcentuoja valstybės institucijų veiksmus, tačiau net neužsimena apie savo meilę ar rūpestį savo vaikui. Apelianto veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis siekia ne sąžiningai atlikti savo, kaip tėvo, pareigas, o veikia savo ambicijų ir nuoskaudų vedamas.

27. Vaikas apelianto nepažįsta, nes jo nėra matęs nuo 1 metų. Vaikui augant su mama, apeliantas manė, kad yra tinkamai vaiku pasirūpinta, nes teikė vaikui išlaikymą. Tai tik patvirtina, kad jis buvo visiškai abejingas savo, kaip tėvo, kitoms pareigoms.

30. Atsakovas nedėjo jokių pastangų, nevykdė ieškovo rekomendacijų, nesiekė atkurti tėvo ir sūnaus ryšį. Apeliantas, deklaruodamas apie norą atkurti ryšį su sūnumi, nei karto su juo nesusisiekė. Jis nepateikė duomenų apie savo gyvenimo sąlygas, turimas pajamas. Atsakovas tėvystės faktą ginčijo, vaiku nesidomėjo, nesirūpino, neįstengia su juo bendrauti, tikėtina, kad vaikas jam reikalingas kaip pašalpų objektas.

31. Atskyrus vaiką nuo jo faktinės šeimos, nuo E. V. ir jo dukters, kurią jis laiko savo seserimi, vaikui būtų padaryta ženkli emocinė ir psichologinė trauma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

34. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovui nepagrįstai, nenustačius tam pagrindų buvo terminuotai apribota tėvo valdžia, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

36. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

37. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

38. Byloje nustatyta, kad U. G. (gim. duomenys neskelbtini) yra E. G. ir Z. V. sūnus. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini)2016 m. lapkričio 21 d. jos sūnui U. G. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas E. V., vaiko motinos buvęs sutuoktinis, pas kurį šeimoje vaikas ir gyveno. Su atsakovu U. G. paskutinį kartą matėsi 2012-2013 m., daugiau jokio kontakto tarp jų nebuvo. Atsakovas 2017 m. spalio mėn. išreiškė norą susigrąžinti vaiką pas save, nors galėjo ir turėjo žinoti, kad jis liko be motinos dar 2017 m. gruodžio mėn( pagal buvusios kitos E. G. sutuoktinės paaiškinimus tiriant kito E. G. sūnaus gyvenimo sąlygas) su vaiku nesusitiko,o į 2018 m. spalio 18 d. organizuotą susitikimą sūnus atsisakė vykti.

39. Byloje nėra ginčo dėl teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai nebekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

40. Apelianto teigimu, vaiko teisių apsaugos institucija nesiėmė visų veiksmų, kad būtų surastas atsakovas, gyvenantis Londone, nedirbo efektyviai, nesiekė, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.

41. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o ne kas kitas, ėmėsi veiksmų, siekdama nustatyti apelianto gyvenamąją vietą – 2017-06-05 kreipėsi į policiją, kuri nustatė atsakovo motinos asmens duomenis ir per ją informavo atsakovą apie susiklosčiusią situaciją. Pažymėtina, kad pati atsakovo motina nurodė, kad atsakovo kontaktų nežino, todėl teigti, kad atsakovą buvo galima lengvai surasti per jo motiną, nėra pakankamo pagrindo.

42. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui apie vaiko motinos mirtį buvo žinoma gerokai ankščiau, nei 2017 m. vasarą, kaip jis teigia, t.y. jau 2016 m. gruodį,, kai buvo santuokoje su J. G., tačiau net ir žinodamas šį faktą, jis vaiku toliau nesidomėjo, nesiekė išsiaiškinti sūnaus buvimo vietos, jo gyvenimo sąlygų po motinos netekties. Nustatyta, kad pats vaiku bei jo aplinka visiškai nesidomėjo, todėl sūnus jo nepažįsta, nes vaikas visą laiką gyveno su motina ir su patėviu. Su patėviu liko ir po motinos mirties, tarp jų susiklostė artimi ryšiai, nenustatyta, kad juo nebuvo tinkamai rūpinamasi.

43. Tik 2017 m. rugsėjį atsakovas išreiškė norą vaiką susigrąžinti, parašydamas elektroniniu paštu prašymą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Po to trečiasis asmuo E. V. vaiko teisių specialistų buvo informuotas apie atsakovo sugrįžimą į Lietuvą, kad bus sprendžiamas vaiko grąžinimo klausimas bei buvo nurodyta būtinybė tam paruošti vaiką.

44. Priešingai, nei teigia apeliantas, Vaiko teisių apsaugos skyrius, žinodamas, kad atsakovas nėra sūnaus matęs nuo 1 metų, beveik 8 metus, atsakingai ruošėsi, organizuodamas atsakovo susitikimus ir atsakovo bendravimą su sūnumi, prašė atsakovą pranešti kuo tikslesnę sugrįžimo datą, pateikti tikslius savo duomenimis, nurodyti gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, kad būtų galima įvertinti atsakovo gyvenimo sąlygas, galimybes tinkamai bendrauti su sūnumi. Atsakovas tik laukė, kol jam bus sudarytos sąlygos susitikti su sūnumi, pats jokių iniciatyvų susiekti su vaiku, parodyti jam dėmesį nerodė, teisės į sūnų reikalus tvarkė per kitus asmenis.

45. 2017-10-17 apeliantas atvykęs į Lietuvą pateikė Vaiko teisų apsaugos skyriui prašymą grąžinti sūnų. Vaiko teisių apsaugos skyrius, sugrįžus atsakovui ir gavusi prašymą, kreipėsi į Panevėžio paslaugų centrą konsultuoti nepilnametį vaiką ir ruošti jį susitikimui su tėvu. 2017-10-18 į susitikimą vaikas neatvyko, po ko atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, todėl kito susitikimo nebuvo galima suderinti.

46. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė informavo atsakovą apie būtinybę tęsti psichologines konsultacijas, rekomendavo išklausyti tėvystės kursus, tačiau atsakovas šių rekomendacijų nesilaikė, nepateikė prašomų duomenų apie savo pajamas, gyvenamosios vietos sąlygas. Todėl vaiko teisių specialistai negali įvertinti, ar atsakovas yra pasiruošęs realiai ir pajėgus užtikrinti palankias vaikui gyventi gyvenimo sąlygas, įvertinti, ar jis gali užtikrinti tinkamą vaiko auklėjimą.

47. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, ir pagrįstai atsižvelgė, kad U. G. nuo 1 metų iki dabar, kai jam jau yra 9 metai, augo su motina ir patėviu, savo šeima laiko globėją ir jo dukrą. Biologinio tėvo (atsakovo) vaikas nepažįsta, su juo nėra nei karto bendravęs, nors žino, kad toks yra. Tarp sūnaus ir tėvo dėl tėvo aptarto elgesio artimų santykių nėra. Pagal CK 3.180 str. 1 d. nustato, kad tėvų valdžia gali būti apribojama, jei tėvas nesirūpina vaiku. Tokiu atveju išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tos aplinkybės, jog atsakovas teikė išlaikymą vaikui ir pareiškė norą susigrąžinti sūnų ir jį auginti, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis tinkamai rūpinasi savo vaiku, tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, stengiasi patenkinti vaiko nuolatinius kasdienius poreikius, domisi juo. Jokie susitarimai, apie kuriuos kalba atsakovas, dėl nebendravimo su vaiku ar nedalyvavimo jį auklėjant yra negaliojantys, nes rūpintis vaikais yra imperatyvi tėvo pareiga ir teisė, kuri yra ginama ( CK 3.159 str., 3.165 str.). Savo teisės į vaiko auklėjimą atsakovas negynė, teises į vaiką pareiškė tik po metų nuo jo motinos mirties, kai jokio socialinio ryšio su vaiku nebeturėjo ir neturi. Tai patvirtina ir tas faktas, kad tėvas nurodo, kad net nežinojo apie vaiko motinos mirtį, kaltina kitus asmenis, jog jam apie tai nepranešė.

49. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovo sūnus užaugo ir dabar auga globėjo šeimoje, yra prižiūrimas, patėvis rūpinasi vaiko poreikiais, sveikata, mokslais, vaikas auga jo šeimoje, su globėju ir jo dukra yra susiklostęs artimas ryšys. Vaikas gerai jaučiasi šioje šeimoje – psichologė nustatė, kad vaikas jaučiasi saugus, yra susiklostęs artimas šeimos artumas, vaikas teigiamai save identifikavo dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje.

50. Nors apeliantas teigia, kad Vaiko teisių apsaugos institucijos nepadarė savo darbo, nesugebėjo suorganizuoti susitikimo su vaiku, tačiau dėl susidariusios situacijos jis turi pats prisiimti atsakomybę, o ne kaltinti institucijas ir mirusią vaiko motiną, kad ji neleido bendrauti su vaiku. Šiuo metu atsakovas savo biologinio tėvo teises iškelia aukščiau už prioritetines vaiko teises ir siekia savo teisių įgyvendinimo, nors dar nėra tam pasiruošęs.

51. Svarbu byloje tai, kad atsakovas 8 metus buvo visiškai nusišalinęs nuo savo tėvo pareigų, su vaiku visiškai nebendravo, nepalaikė jokio ryšio, nesidomėjo, nesirūpino juo, todėl šiuo atveju vien atsakovo noro pasimatyti su vaiku neužtenka, kad vertinti, jog jis rūpinasi vaiku, nes ryšį su vaiku reikia atkurti palaipsniui, tam reikalingas laikas ir tėvo nuoširdžios pastangos. Psichologė nurodė, kad vaikas, paklaustas apie tėvą, užsisklendė savyje, nustojo bendrauti, todėl jam reikalingos tolimesnės konsultacijos, siekiant sumažinti vaiko nerimastingumo lygį. Atsakovas, nors ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau turi imtis aktyvių veiksmų, dėti pastangas siekiant sukurti tėvo ir sūnaus ryšį, pradėti bendrauti net telekomunikacijų pagalba, o ne reikalauti iš valstybės institucijų išspręsti jam iškilusias problemas. Jo ankstesnis ir dabartinis elgesys sudaro sąlygas laikinai riboti jo teises vaiko atžvilgiu.

52. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas iki šiol tinkamai nevykdė ir nevykdo tėvo pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra faktinis pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu.

53. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją.

54. Atsakovas visą laiką teikė išlaikymą sūnui, po vaiko motinos mirties kreipėsi į valstybės institucijas, išreikšdamas norą vaiką auginti, todėl tikėtina, kad situacija gali pasikeisti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tėvo valdžią atsakovui apribojo terminuotai. Nagrinėjamu atveju terminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencijos priemonė, kad atsakovas pakeistų savo elgesį, dėtų didesnes pastangas atkurti ryšį su vaiku, rodytų pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo rūpinimosi vaiku, jo auginimo įgūdžius.

55. Šiuo metu, atsakovui neatkūrus su sūnumi emocinio ryšio, nuoširdžiai savo pastangomis to nesiekiant, jis negali tinkamai pasirūpinti vaiku, nepadarydamas jam emocinės ir psichologinės žalos.

56. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Teismo sprendimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl atsakovas gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas (CK 3.182 str. 3 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, esant neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas nenustato laikino tėvo valdžios apribojimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

57. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

58. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 88, 93 str.).

59. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.