- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-447-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00316-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- S. N.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-993-856/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovei S. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Snieginos transportas“, dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 50 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausančias lėšas, nes ieškinio suma atsakovei yra didelė, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažintų jai (ieškovei) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, užtikrintų, kad atsakovė neperleis savo turto tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino.
Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 50 000 Eur skola atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina pakankamai didele ir sudarančia objektyvų pagrindą spręsti apie ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Neturėdamas duomenų apie atsakovei priklausantį turtą, teismas jį surasti ir aprašyti pavedė antstoliui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė S. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
1. Trečiojo asmens BUAB „Snieginos transportas“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės 438 212,97 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas. Jos (ieškovės) naudai yra įkeisti pastatai ir žemės sklypai, kurių bendra vertė – 1 150 949,94 Eur. Dėl to jos (atsakovės), solidarios skolininkės, turto areštas 50 000 Eur sumai aiškiai neadekvati ir neproporcinga priemonė.
2. Teismas nevertino ir netyrė turtinės jos (atsakovės) padėties, galimo nesąžiningo elgesio perleidžiant jai priklausantį turtą.
3. Vien didelė ieškinio suma pati savaime negali pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
4. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji (atsakovė) ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vien deklaratyvus teiginys, kad atsakovė gali tokių veiksmų imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė AB „Šiaulių bankas“ prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimų preliminarus pagrįstumas buvo įrodytas kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais. 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartimi, ji (ieškovė) suteikė UAB „Snieginos transportas“ 521 316,03 Eur kreditą, už pastarosios prievolių įvykdymą 2010 m. liepos 9 d. sutartimi laidavo atsakovė.
2. BUAB „Snieginos transportas“ bankroto byloje buvo patvirtintas jos (ieškovės) 438 212,97 Eur finansinis reikalavimas, kuris iki šiol nėra patenkintas ar sumažintas. Atsakovė yra pagrindinė bankrutavusios bendrovės akcininkė, tačiau nei bendrovės restruktūrizavimo, nei bankroto procesų metu ji su kreditoriais nebendradarbiavo, nesprendė problemų, susijusių su jos įmonės skolinių įsipareigojimų, už kurių įvykdymą ji laidavo, vykdymu, nesiūlė sudaryti taikos sutarties dėl skolos grąžinimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nėra sąžininga skolininkė, todėl kyla grėsmė jai (ieškovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo labiau, kad nėra žinoma, kiek ir kokiems asmenims atsakovė yra skolinga. Banko duomenimis, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o jos pajamos sudaro apie 580 Eur per mėnesį.
3. Atsakovė, teigdama, kad jos (ieškovės) finansinis reikalavimas yra užtikrintas turtu, kurio vertė 2,5 karto viršija patį finansinį reikalavimą, nurodo neaktualius duomenis. Skunde nurodyto turto varžytinės atsakovės nurodytomis kainomis vyko ne kartą, tačiau turtas iki šiol nėra realizuotas.
Atsiliepime trečiasis asmuo BUAB „Snieginos transportas“ prašo atsakovės skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto ir lėšų areštas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – BUAB „Snieginos transportas“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ ataskaitą, kuria grindžia skundo argumentą dėl ieškovės finansinį reikalavimą BUAB „Snieginos transportas“ užtikrinančio hipoteka įkeisto turto vertės.
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti paminėtą dokumentą, nes, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks dokumentas neturi įrodomosios reikšmės. Pateikta ataskaita gali turėti reikšmės tik nagrinėjant ginčą iš esmės (CPK 180, 314 str.).
Dėl skundo argumentų
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantė neginčija preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau nesutinka su teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – egzistuojančios grėsmės įvykdyti ieškovei tikėtina palankų teismo sprendimą, t. y. dėl didelės ieškinio sumos.
Nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma apie tai, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu nėra vienoda. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 nebuvo pakeista ar panaikinta gausioje teismų praktikoje susiformavusi prezumpcija, pagal kurią ši aplinkybė (didelė ieškinio suma) lemia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Nors ieškovė nepateikė duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, ieškovės pareikšto reikalavimo suma – 50 000 Eur, apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, objektyviai laikytina didele. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo našta turi būti perkeliama išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo įrodyti savo mokumą, finansinės padėties stabilumą, nes būtent ji turi daugiau galimybių pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių gerą turtinę, finansinę padėtį, t. y. nepaneigė nurodytos pirmosios instancijos teismo prezumpcijos.
Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų apie jos ketinimą perleisti ar įkeisti savo turtą, ar kitokiais būdais apsunkinti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokie apeliantės argumentai atmestini. Teismas paminėtą išvadą grindė tikėtinumu (CPK 144, 145 str.). Jei apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, privalo tai paneigti, pateikdama duomenis apie savo turtą, jo vertę, turto teisinę situaciją ir t.t. Vien teismo išvados neiginio nepakanka, kad pripažinti ginčijamą teismo išvadą nepagrįsta (CPK 177, 178 str.).
Apeliantė teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, nes ieškovės finansinis reikalavimas yra užtikrintas trečiojo asmens turto hipoteka, ieškovės naudai užtikrinto bendrovės turto vertė žymiai viršija jos (ieškovės) finansinį reikalavimą.
Skundo argumentas nepagrįstas. Ieškovė pareiškė ieškinį apeliantei kaip laiduotojai. Pagal CK 6.81 straipsnio, reglamentuojančio laiduotojo atsakomybę, 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsakovo kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji, laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą. CK 6.6 straipsnio 4 dalis solidariosios skolininkų pareigos atveju suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal šalių sudarytos laidavimo sutarties 6.1 punktą, laiduotojas atsisako nuo teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į kredito gavėjo turtą ar kitas prievolių užtikrinimo pagal kredito sutartį priemones. Taigi apeliantės pozicija, kad ieškovė turi galimybę išieškoti negrąžintą kreditą iš trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) įkeisto turto, neturi įtakos nei ieškovės teisei reikšti reikalavimą apeliantei kaip solidariai skolininkei, nei jos teisei prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei pareikštam reikalavimui užtikrinti. Dėl šios priežasties neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, susiję su ieškovės naudai hipoteka užtikrinto trečiojo asmens turto verte.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužkerta apeliantei teisės ateityje prašyti teismą jas pakeisti, panaikinti, prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, tokį prašymą pagrindžiant (CPK 1469, 148, 149 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.