Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas V.Gedeikis Baudž. byla Nr. 1A–199-106/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1, 1.2.4.5, 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2008 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nuosprendžio, kuriuo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomose socialinės reabilitacijos programose.

V. I. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, pripažinta jam teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 29 d., apie 20³⁰ val., kieme, netoli kaltinamojo gyvenamojo namo, esančio , (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju, tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam V. I. į galvą, o nukentėjusiajam išlipus iš automobilio į veidą, krūtinę ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas veide, pažandėje, kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kakle ir krūtinės ląstoje - nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris atsirado dėl galvos sumušimo, lydimo smegenų sukrėtimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nurodo aplinkybę, kad jis veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, bei tai, jog nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Tokius parodymus nuteistasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme (b. l. 21, 22, 83).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atmetė šią R. A. iškeltą gynybos versiją ir pagrįstai R. A. pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvados.

Apelianto parodymai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis bei nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, visiškai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Nukentėjusysis V. I. parodė, kad jam sėdint automobilyje nuteistasis jam pradėjo reikšti priekaištus, po to smūgiavo į veidą. Išlipus iš automobilio R. A. dar kelis kartus sudavė kumščiu į veidą, krūtinę ir galvą ir jis pargriuvo, buvo netekęs sąmonės (b. l. 9, 76-78). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su R. A. metu (b. l. 22).

Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs bei išsamūs viso proceso metu, šie parodymai nėra išgalvoti atitinka ir specialisto išvadą. Specialisto išvadoje Nr G 273/07 (07) nustatyta, kad V. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, pažandėje, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinės ląstoje padaryta kietais bukais daiktais Sužalojimai padaryti tuo pačiu metu (b. l. 7). Kolegijos posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas konstatavo mažiausiai keturias trauminio kontakto žymes ir tai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis, kaip parodė nuteistasis, bet mažiausiai keturi smūgiai ( trys į galvą ir vienas į krūtinę). Nukentėjusiojo parodymais apie nuteistojo panaudotą smurtą nėra pagrindo netikėti.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino kaip visetą įrodymų, neatskirdamas vienus įrodymus nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje, todėl abejoti apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atitinkamai apylinkės teismas teisingai įvertino nuteistojo versiją dėl būtinosios ginties ir pagrįstai ją atmetė. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad prie automobilio, kuriame sėdėjo V. I., atėjo R. A. ir pirmas sudavė nukentėjusiajam. Būtent R. A. veiksmai sąlygojo konfliktą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos BK 28 str., nėra.

Nuteistasis kaip įrodymą, kad nukentėjusysis po konflikto su juo nebuvo sužalotas, pateikė pažymą iš Plungės rajono policijos komisariato, kurioje nurodyta, kad įvykio dieną, apie 21 val., V. I. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., jam nustatytas lengvas girtumas bei neužfiksuota, jog sulaikymo metu V. I. buvo sumuštas.

Kolegijos posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad kraujosruvos išryškėja ne iš karto, todėl sumušimo žymės galėjo būti nepastebėtos. Be to, V. I. įvykio vakarą į areštinę nebuvo patalpintas, todėl policijos pareigūnai neturėjo pareigos fiksuoti jo sužalojimų.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.