Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-337-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
1A-236-337-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Vytautas Norkūnas
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
L., L. P.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Aurimas Mieželaitis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-337/2008

Teisėjas Zita Gavėnienė(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Arnoldo Šukaičio, Vytauto Norkūno,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,civilinio atsakovo atstovui Dariui Lapėnui,nuteistajam A. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. P. atstovo advokato Aurimo Mieželaičio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 16 MGL (2000 Lt ) bauda, ją sumokant į valstybės biudžetą (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu priteista: 10 000 (dešimt tūkstančių) litų V. T. iš draudimo bendrovės RESO Europa neturtinei žalai atlyginti, 3000 (trys tūkstančiai) litų L. P. iš Lietuvos kariuomenės neturtinei žalai atlyginti, 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) litų L. P. iš A. P. atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio mėn.18 d. apie 9.40 val., Anykščių rajone, Beržinės kaimo teritorijoje, kelių Kaunas – Zarasai - Daugpilis ir Anykščiai - Molėtai sankryžoje, vairuodamas Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotajam pėstininkų batalionui priklausantį automobilį „Chevrolet“, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos automobilio, išvažiavęs iš šalutinio kelio Anykščiai - Molėtai ir bandydamas pervažiuoti pagrindinį kelią Kaunas – Zarasai –Daugpilis, nepraleido juo važiavusio automobilio „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. P., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 Nr. 53, 59, 196 punktų reikalavimus, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio „Mercedes Benz“ keleivis V. T., kuriam nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas, kairio plaučio sumušimas, kairio žastikaulio, kairiojo šlaunikaulio, kairio alkūnkaulio ir kairiųjų - 2-8– šonkaulių lūžiai, trauminis šokas, galvos mušta žaizda; nesunkiai sužalotas „Mercedes Benz“ vairuotojas L. P., kuriam nustatytas apatinio žandikaulio atviras dvigubas lūžis, kairio žąsto ir krūtinės ląstos sumušimas, nubrozdinimai veide; nežymiai sužalotas automobilio „Chevrolet“ keleivis E. K., kuriam nustatytas galvos dešinės pusės ir krūtinės minkštųjų audinių sumušimas.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo L. P. atstovas advokatas Aurimas Mieželaitis apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-02-19 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kuria L. P. iš Lietuvos kariuomenės priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys atmestas, ir priteisti L. P. naudai iš Lietuvos kariuomenės 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai smarkiai sumažino L. P. priteisti prašytą 100000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent šiai 100000 Lt sumai vertintina po 2004-10-18 įvykusio eismo įvykio dėl orientacijos, profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimo, iškęstino fizinio skausmo ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo L. P. patirta neturtinė žala.

Nurodo, kad dėl 2004-10-18 įvykusio eismo įvykio L. P. patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių kentėjo ir iki šiol kenčia didelį fizinį skausmą, nepatogumus. Kadangi L. P. dirba fizinį darbą, dėl traumos jis ne tik nuolat jaučia fizinį skausmą, bet greit pavargsta, patiria kitus nepatogumus. Dėl pastarojo eismo įvykio L. P. patyrė dvigubą atvirą žandikaulio lūžį. Gydant šį sužalojimą į žandikaulį buvo implantuotos titaninės plokštelės, kurios kelia nuolatinį diskomfortą dėl svetimkūnio organizme. Be to, L. P. patiria nuolatinių nepatogumų keliaudamas, nes tikrinant melo detektoriumi jis nuolat suveikia dėl implantuotų plokštelių. Todėl norėdamas išvengti dėl to kylančių nepatogumų, jis nuolat su savimi turi vežiotis implantų žandikaulyje nuotraukas ir tai patvirtinančius medicininius išrašus. Atsižvelgiant į tai L. P. patiria nepatogumus ir nepagrįstus varžymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. P. dėl patirtos žandikaulio traukos negali tinkamai sukąsti dantų, ko pasekoje negali pilnavertiškai sukramtyti maisto, dėl ko apsunkinamas virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai atsiliepia sveikatai. 2004-10-18 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmės pasireiškia ir nuolatine L. P. baime dėl galimų kitų traumų. Dėl šios baimės jis negali pilnavertiškai gyventi ir dirbti, patiria nuolatinį diskomfortą, nes darbe turi papildomai saugotis. Taip pat bijo lankytis viešo susibūrimo vietose, bijo būti užpultas ir pan. teigia, kad L. P. buvo atliktos kelios operacijos ir ateityje numatyta dar kelias operacijas atlikti. Dėl patirtų traumų padarinių, atliktų ir numatomų atlikti operacijų sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tai lemia susilpnėjusi sveikata, galimų traumų baimė. Be to, dėl šio eismo įvykio metu patirto dvigubo atviro apatinio žandikaulio lūžio, L. P. ant veido liko randas.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. dėl 2004-10-18 įvykusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, iki šiol nežino, kokios bus šių sužalojimų pasekmės, tačiau neabejotina, kad fiziniai sužalojimai, dėl jų iškęstas ir iki šiol jaučiamas skausmas, dvasinis sukrėtimas, dėl eismo įvykyje patirtų traumų išgyventas stresas ir įtampa yra nenaudingas poveikis ir jo sveikatai atsilieps tik neigiamai. Įtampą ir nerimą dėl jam atliktų bei numatytų atlikti operacijų išgyvena ir jo šeimos nariai.

Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos privalu vadovautis LR CK 6.250 str. 1, 2 d. nuostatomis bei teismų praktika, taip pat šiuo konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta ir į CK 6.270 str.

Atsiliepimas

Civilinio atsakovo Lietuvos kariuomenės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nesutinkama su apeliaciniu skundu, nes civilinio ieškovo L. P. argumentai, kuriais prašoma pakeisti skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendį, yra nepagrįsti. Teigiama, kad Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino visus reikšmingus įrodymus, todėl jo nustatytas neturtinės žalos dydis (3000 Lt.) yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl prašoma teismo civilinio ieškovo L. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei pirmos instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Civilinis atsakovas teigia, kad civilinis ieškovas L. P. ginčija priteistos neturtinės žalos dydį ir savo reikalavimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė civiliniame ieškinyje Anykščių rajono apylinkės teismui. Teismas, vadovaudamasis neturtinės žalos skaičiavimo (pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšminguos bylai aplinkybės) bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nustato neturtinės žalos dydį savo nuožiūra. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad civilinis ieškovas L. P. eismo įvykio metu buvo sužalotas nesunkiai, patyrė apatinio žandikaulio atvirą dvigubą lūžį, dėl ko sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde civilinis ieškovas L. P. teigia, kad dėl eismo įvykio iki šiol jaučia didelį fizinį skausmą, dirba fizinį darbą, todėl dėl traumos greitai pavargsta, turi kitų sveikatos problemų, tačiau nepateikė ir nepateikia duomenų (medicinos specialistų pažymų, ekspertų išvadų ir pan.), kuriais pagrįstų šiuos teiginius, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad civiliniam ieškovui dėl žalos asmeniui buvo išmokėta 1920,96 Lt draudimo išmoka.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino ir tai, kad eismo įvykio metu L. P., kaip eismo dalyvis būdamas situacijoje, kai ne dėl jo kaltės kyla grėsmė padaryti žalą, privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-3470 (07) pažymėta, kad „atlikus skaičiavimus tikėtina, kad automobilis „Mercedes Benz 190" prieš eismo įvykį važiavo 79 km/h greičiu. Šiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio „Mercedes Benz 190" vairuotojas L. P., iškilus eismo saugumo grėsmei, kai iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavo automobilis „Chevrolet M 1028", turėjo stabdyti automobilį." L. P., nagrinėjant baudžiamąją bylą teigė, kad pastebėjo iš kairės pusės į pagrindinį kelią įvažiuojantį kareivišką visureigį, kuris privažiavęs iki pagrindinio kelio vidurinės juostos lyg stabtelėjo. L. P. teigimu, jis bandė apvažiuoti visureigį pasukdamas vairą į dešinę ir padidindamas greitį. Atsižvelgiant į tai, L. P. neatliko visų vairuotojo pareigų atidžiai ir rūpestingai, kad sumažintų galimos žalos atsiradimą, todėl dėl patirtos žalos yra taip pat atsakingas, kas yra pagrindas mažinti prašomą priteisti žalą. Tokia nuomonė suformuluota ir teismų praktikoje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o civilinio atsakovo atstovas, nuteistasis bei jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. P. sveikata ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis L. P. tiek teismui pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išsamiai nurodė neturtinės žalos turinį ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą bei nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą tenka teismui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam L. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, ir į eismo įvykio priežastį, ir į aplinkybes, nurodytas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajam L. P. nusikalstama veika padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą pagal duomenis, esančius byloje.

Skundu deklaruojama apie sumažėjusį L. P. darbingumą bei negalėjimą susirasti darbą, neigiamus išgyvenimus, tačiau objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatant neturtinės žalos dydį , pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šio eismo įvykio metu nukentėjusysis L. P. , kaip eismo dalyvis , būdamas situacijoje, kai ne dėl jo kaltės kyla grėsmė padaryti žalą, privalo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Ekspertizės akte nurodyta, kad šio eismo įvykio aplinkybėms automobilio „Mercedes Benz 190“ vairuotojas L. P., iškilus eismo saugumo grėsmei, kai iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavo automobilis „Chevrolet M 1028“, turėjo stabdyti savo automobilį, ko L. P. nedarė. T.y. nukentėjusysis L. P. padarė ne viską, kad bent kiek būtų sumažinta padaryta žala.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas L. P. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja.

Tokiu būdu keisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-19 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiojo L. P. atstovo advokato Aurimo Mieželaičio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Arnoldas ŠukaitisVytautas Norkūnas