Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Algerdo Urbšio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam A. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2008-10-08 apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 146 str. 2 d. – išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių;

Nuosprendžiu tenkinti civiliniai ieškiniai: iš A. N. už nusikaltimu padarytą turtinę žalą V. D. priteista 1115 litų ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo; Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 2804 Lt; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 15 d. 15.00 val. – 2007 m. spalio 18 d. 11.20 val. laikotarpiu, V. R. būnant jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia naudodamas prieš V. D. fizinį smurtą, o būtent suduodamas jai smūgius rankomis į veidą ir padarydamas nežymų kūno sužalojimą, t.y. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, veide, pasmakrėje, kas sukėlė V. D. ligą – adaptacijos sutrikimą dėl ko ji gydėsi ilgiau nei 10 parų, taip padarė nukentėjusiajai V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. N. 2007 m. spalio 15 d. tiksliu ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, V. D. būnant (duomenys neskelbtini) esančiame bute iš jos pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310" su SIM kortele, bendros 40 litų vertės, MP3 grotuvą, 238 litų vertės, piniginę, 175 litų vertės, kurioje buvo 400 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. D. 853 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai A. N. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. N. išteisinimo pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir 146 str. 2 d., nurodo, jog A. N. išteisintas dėl paminėtų nusikalstamų veikų nepagrįstai. Skunde išdėstytas argumentas, jog apylinkės teismas netiksliai išdėstė nuosprendyje teismo nustatytas byloje aplinkybes, motyvuotai neįvertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, atmestinas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas remiasi tik tais nukentėjusiosios V. D. duotais parodymais, kurie yra pagrįsti kitais, objektyviais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, analizuodamas nukentėjusios V. D. parodymus konstatavo, jos parodymai, duoti tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra analogiški. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal LR BK 146 str. 2 d., motyvavo, kad nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. N. atėmė V. D. laisvę, panaudodamas smurtą ir laikė nukentėjusiąją nelaisvėje. Teismas, remdamasis surinktais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog A. N., gyvendamas pirmame aukšte ir palikdamas namuose vieną nukentėjusiąją keletui valandų, nesuvokė, kad apriboja nukentėjusiosios laisvę. BK 146 str. 2 d. įtvirtinta nusikalstama yra tyčinis nusikaltimas, kuriam inkriminuoti būtina nustatyti nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, tai yra tyčią. Kaltininkas turi suvokti, jog neteisėtai, prieš žmogaus valią fiziškai apriboja jo laisvę ir to siekti. Pagal BK 15 str. nusikalstama veika gali būti pripažinta tyčine tik tuomet, kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. N., gyvendamas pirmame aukšte, taip pat ir palikdamas namuose vieną nukentėjusiąją keletui valandų, nesuvokė, jog apriboja nukentėjusiosios laisvę. Toks pirmos instancijos teismo motyvas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia, dėl ko A. N. pagal LR BK 146 str. 2 d. išteisintas pagrįstai.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliaciniame skunde iškeltas argumentas, jog teismas, priimdamas A. N. išteisinamąjį nuosprendį pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., klaidingai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko padarė klaidingas išvadas, atmestinas. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje esančiomis išvadomis, jog V. D. lytinio akto metu „gulėjo kaip lenta“ dėl to, jog ji savo noru gėrė psichotropinius vaistus bei alkoholį. Tai patvirtina pačios V. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog tabletes ji gėrė savo noru, žinojo jų slopinamąjį poveikį, tabletės ją veikė slopinančiai, dėl ko ji lytinio akto metu „gulėjo kaip lenta“. Kolegija sutinka, jog teiginys, kad A. N. prievarta girdė V. D. psichotropinius vaistus, yra nepagrįstas. Be to, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad niekada nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors kaltinamasis ir liepė jai gerti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, A. N. paaiškinimą, jog nukentėjusioji su juo santykiavo savo noru, teismas pagrįstai nusprendė, jog V. D. buvo A. N. bute todėl, kad tikėjosi atgauti savo daiktus. Teismas pagrįstai neatmetė kaltinamojo parodymų, kad V. D. su A. N. santykiavo savo noru, dėl ko jis teisingai teismo išteisintas, kaip nepadaręs BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Skundo argumentas, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl paminėtų veikų, visiškai nevertino liudytojo K. D., I. S., D. V. ir Č.S. J. parodymų, atmestinas. Kaip matyti iš liudytojo K. D. parodymų, prie iš buto išbėgusios V. D. priėjo A. N., ir už parankės merginą nusivedė atgal į savo butą. Jiems nuėjus į butą, jokio triukšmo iš jo nesigirdėjo, mergina pagalbos neprašė, nešaukė. I. S. parodė, kad mergina nesakė, kad ji yra mušama, prievartaujama, sakė tik, kad iš jos yra reikalaujama oralinio sekso. Nuėjus abiem pas A. N., mergina nieko nesakė, noro eiti kartu su I. S. nerodė, dėl ko I. S. nemanė, kad reikėjo iškviesti policiją. L. V. ir Č. S. J. parodė, jog jiems patruliuojant pribėgo mergina, kuri pasisakė, kad ją tris paras laikė ir prievartavo A. N. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta išvada, jog dėl nukentėjusiosios psichinės būklės – mišraus asmenybės sutrikimo – remtis jos parodymais, jeigu jie nepagrįsti kitais objektyviais įrodymais, teismas neturi pagrindo. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ir teisingai nusprendė A. N. išteisinti pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., kadangi teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstai atmesti kaltinamojo parodymai, kad jis lytinius aktus su V. D. atliko, šiai neprieštaraujant ir sutinkant. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino iškilusias abejones kaltinamojo naudai. LR BPK 44 str. 6 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį kiekvienas nusikalstama veika kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nekaltumo prezumpcijos reikalavimą, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, vertinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai priimtinas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra A. N. paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 2, 4 d. subendrino iš dalies jas sudedant, kai BK 63 str. 2 d. nustatyta bausmių apėmimo taisyklė. Tokiu būdu apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo yra keistinas, A. N. paskirtosios bausmės subendrinamos, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d.

Apeliacinio skundo reikalavimas tenkinti V. D. civilinį ieškinį dėl 101 115 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Pirmos instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas 500 litų neturtinės žalos. Kolegijos nuomone, 100 000 litų ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė netenkinti visos reikalaujamos sumos neturtinei žalai atlyginti, kadangi V. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-18 nuosprendžiu A. N. paskirtas bausmes subendrinti, dalinai jas sudedant, ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.