Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-906-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-20
Bylos Nr.
2A-906-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Algirdas Remeika
Ieškovas
M. K., M.
Atsakovas
G. N., A., A. N.
Trečiasis asmuo
UAB „IF draudimas“
Advokatai
Karina Račkauskienė, Kristina Mikolaitė, Deivis Valiulis
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-906-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė
Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.2.; (S) 95.3.; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,

dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovui G. N., jo ir atsakovės A. N. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, trečiojo asmens UAB „If draudimas“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-258-568/2007 pagal ieškovų M. K. ir E. K. ieškinį atsakovams G. N. ir A. N., trečiajam asmeniui UAB „IF draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė (I tomas, b.l.3-6) priteisti iš atsakovų 8 258,53 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad atsakovai dėl netinkamai įrengtos dušo kabinos pastoviai užlieja jų gyvenamąsias patalpas, dėl ko patiria nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (I tomas, b.l.141-143) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų M. K. ir E. K. atsakovui G. N. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš ieškovų M. K. ir E. K. valstybei po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovai yra savininkai patalpų, esančių E.Ožeškienės g. 21-4A, Kaune (I tomas, b.l.7). Atsakovas G. N. pripažino, jog, atliekant rekonstravimo darbus, 2003 m. gruodžio mėn. šios patalpos buvo užlietos, tačiau su ieškove buvo atsiskaityta, sumokant 500 Lt. Tai pripažino ir ieškovė. Ieškovė teigė, jog tie užliejimai ir toliau kartojasi. Ieškovė nurodo, jog jai padaryta žala sudaro 8 258,53 Lt remdamasi paskaičiavimais, reikalingais buto remonto darbams atlikti (I tomas, b.l.8-9). Teismas nurodė, kad 2003m. lapkričio-gruodžio mėn. SĮ „Avarinė tarnyba“ kviesta nebuvo (I tomas, b.l.11), sustatant 2006-02-13 aktą (I tomas, b.l.13) nedalyvavo pats atsakovas G. N., nebuvo galimybės nustatyti, ar tinkamai įrengta hidroizoliacija, todėl nėra įrodyta, jog apliejimai yra pastovūs ir kyla būtent dėl atsakovų kaltų veiksmų. Be to, aktas buvo surašytas 2006-02-13 (I tomas, b.l.13), o apžiūros aktas surašytas 2006-09-27 (I tomas, b.l.17) vėlgi nedalyvaujant pačiam atsakovui. Iš ieškovės pateiktų nuostolių apskaičiavimų neaišku, kada bus atliekamas remontas, ar iš tiesų visos priemonės reikalingos darbams atlikti būtent po užliejimo, neįvardinta ir apskaičiavimų atlikimo data. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog atlieka remonto darbus savo gyvenamojoje patalpoje. Teismas konstatavo, kad ieškovė paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad nuostoliai atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (I tomas, b.l.146-149) ieškovė M. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:

1) teismas atmesdamas ieškinį, nurodydamas, kad apliejimai nėra pastovūs ir kyla ne dėl atsakovų kaltų veiksmų, pažeidė įrodinėjimo principus ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas LR CK ir LR CPK;

2) LR CK 4.37 str. įtvirtinta pareiga savininkui turtą naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nedarytų žalos kitiems asmenims. Jeigu įgyvendinant savininko teisę padaroma žalos kitiems asmenims, toks savininko elgesys laikomas neteisėtu. Ieškovų pateiktuose aktuose kompetentingų specialistų užfiksuoti skirtingu metu įvykę ieškovams priklausančio buto užliejimo faktai. Kad ieškovų butas buvo du kartus užlietas 2006 metais, įrodo Centro butų ūkio 2006-02-13 aktas Nr. 12-3-16 bei UAB „Žaidas" 2006-09-27 apžiūros aktas. 2006-02-13 akte nurodyta, kad atsakovų bute esanti dušo kabina yra sumontuota tiesiai ant patalpos grindų, padėklas vandeniui surinkti neįrengtas. 2007-08-13 teismo posėdžio metu atsakovas G. N. (I tomas, b.l. 138) patvirtino, kad jo butas yra virš ieškovės buto bei kad jo buto lubos nedrėksta. Remiantis šių aplinkybių visuma, laikytina, kad ieškovės buto lubos galėjo sudrėkti tik dėl iš atsakovo bute naudojamų vandentiekio ar nuotekų sistemų, kadangi virš atsakovų buto kitų butų ar negyvenamų patalpų nėra, todėl ieškovų butui padaryta žala galėjo atsirasti tik dėl atsakovo nerūpestingo ir aplaidaus naudojimosi savo turtu;

3) atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti žalos atsiradimo faktą bei neteisėtus veiksmus, ieškovams nereikia įrodinėti atsakovų kaltės, nes atsakovų kaltė yra preziumuojama. Civilinei atsakomybei atsirasti nereikia nustatyti žalos bei neteisėtų veiksmų pastovaus pobūdžio, net ir vienkartinis žalos padarymo atvejis sukelia skolininkui (atsakovui) pareigą atlyginti padarytą žalą;

4) teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB ”Žaidas” neturi teisės apžiūrėti butą, įvertinti apgadinimus, konstatuojant jų kilimo pobūdį. UAB „Žaidas" yra daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius, kurio viena iš funkcijų yra gyvenamojo namo būklės ir jos atitikimo privalomųjų reikalavimų visumai įvertinimas atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus. UAB ”Žaidas” atliko ieškovų buto apžiūrą, turėdamas tikslą nustatyti, ar butas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų kaltės, už kurių saugų eksploatavimą atsakinga juos administruojanti įmonė;

5) ieškovų butui padarytos žalos dydis buvo įrodinėjamas UAB “Asita” pateikta buto remonto darbų po vandentiekio avarijos sąmata, pagal kurią remonto darbai minėtose patalpose kainuotų 8 258,53 Lt. Žalą patyręs asmuo turi teisę rinktis ar jis pats remontuos sugadintą daiktą ir iš atsakovo reikalaus remonto išlaidų, ar jis patikės remontuoti daiktą atsakovui. Pasirinkimo teisė priklauso ieškovui. Ieškovai ieškiniu išreiškė savo poziciją, kad butą remontuos ieškovų pasirinkta įmonė, o iš atsakovų reikalaujama remonto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad buto remontas dar neatliktas, atsakovai byloje galėjo reikalauti išieškomų nuostolių sumažinimo ir pateikti įrodymus, kad jie galėtų atlikti remontą tokios pat kokybės, bet už mažesnę kainą, tačiau to nedarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (I tomas, b.l.157-158) atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti bei palikti teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

1) apeliantė teigia, kad ieškovams nereikia įrodinėti atsakovų kaltės, kadangi ji yra preziumuojama. Nors sutinkamai su LR CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas, jos nėra preziumuojamos. Ieškovai neįrodė, kad žala (sudrėkimai lubose) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kad atsakovai pažeidė LR CK 4.37 str. įtvirtintą pareigą savininkui naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovų teiginys, kad logiškai žala galėjo atsirasti tik dėl atsakovo nerūpestingo ir aplaidaus naudojimosi savo turtu, nes atsakovo lubos nedrėksta, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovai nenurodė, kuo pasireiškia atsakovų nerūpestingumas ar aplaidus naudojimasis turtu. Sutinkamai su 1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 5, „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką taikymo teismų praktikoje" 2.2 punktu, teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Atsakovų bute dušo kabina buvo įrengta atliekant buto rekonstrukciją - remiantis statybos leidimu bei projektine dokumentacija. Rekonstrukcijos teisėtumas patvirtintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Minėti įrodymai nėra nuginčyti. Esant atsakovų pateiktiems įrodymams, kad dušo kabina įrengta laikantis privalomųjų teisės aktų reikalavimų, esant statybinei - techninei dokumentacijai ir eksploatuojama pripažinus statinį tinkamu naudoti, ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovų bute vandentiekio ar nuotekų sistema įrengta netinkamai. Ieškovų nuotraukose užfiksuotos sudrėkimo žymės yra ne po atsakovų bute esančia dušo kabina. Ieškovų pateiktuose UAB "Žaidas", Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis" Centro butų ūkio tarnybos aktuose nėra konstatuotos sudrėkimų kilimo priežastys, kada minėtas sudrėkimas atsirado. 2006-12-06 Kauno savivaldybės įmonės „Avarinė tarnyba" rašte Nr. 0-16 yra nurodyta, kad avarinė tarnyba adresu Ožeškienės g. 21, Kaune, laikotarpyje nuo 2006-03-01 iki 2006-06-30 buvo kviesta net 7 kartus dėl bendro naudojimo nuotekų stovo. Ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, taip pat neįrodė žalos (sienų sudrėkimo) kilimo priežasties, dėl ko negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp galimų atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo;

2) UAB "Asita" sąmata, kuria ieškovai įrodinėjo žalos dydį, nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Ieškovės prašomas priteisti sumas sudaro ne realiai jos turtui padaryta žala, o jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbai, tai nėra realiai turtui padaryta žala. Sąmatoje nėra nurodyta jos sudarymo data, nepateikta įrodymų, kad UAB "Asita" atestuota dėl teisės sudaryti sąmatas. Ieškovė laiku neinformavo atsakovų nei apie žalos padarymo faktą, nei jos dydį, dėl ko atsakovai prarado teisę įstatymo nustatytu laiku ir tvarka informuoti draudiką dėl draudiminio įvykio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (I tomas, b.l.161-163) tretysis asmuo UAB ”IF draudimas” prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

1) namas, kuriame gyvena šalys yra pastatytas 1895 m., name nuolat kemšasi bendras nuotekų stovas, dėl ko yra dažnai kviečiama avarinė tarnyba. Namo perdangos medinės, buto lubos yra pažemintos, nėra duomenų, jog buvo remontuojamos namo komunikacijos, vandentiekio ar nuotekų sistemos, gali būti daugybė priežasčių, dėl ko gali drėkti namo butų sienos bei lubos. Atsakovai 2002-2003 atliko savo buto rekonstravimo darbus ir 2005-01-07 buto rekonstravimas įrengiant patalpas pastogėje E.Ožeškienės g. 21-6, Kaune, su bendro naudojimo patalpa, pripažinti tinkamais naudoti. 2005-01-07 buto pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra galiojantis, nenuginčytas ir patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovų atlikti buto rekonstravimo darbai buvo atlikti tinkamai, nepažeidžiant norminių statybos teisės aktų reikalavimų, atskirų namo konstrukcijų, komunikacijų sistemų. Tai, jog vandens surinkėjas (trapas) įrengtas dušo kabinos grindyse, nereiškia, jog atsakovai pažeidė statybos techninius reikalavimus ir dėl to galimai buvo užlietas ieškovų butas. Be to, minėta atsakovų dušo kabina yra naudojamasi nuolatos, o galimi ieškovų buto užliejimai, pasak ieškovų, įvyksta kelis kartus per metus;

2) nė vienas ieškovų pateiktas dokumentas nepatvirtina, jog yra priežastinis ryšys tarp galimai įvykusio ieškovų buto užliejimo ir atsakovų veiksmų ar neveikimo. Abiejuose aktuose nėra nurodyta, nei kurios konkrečiai patalpos dalies lubos yra sudrėkusios, nei lubų sudrėkimą sąlygojusių veiksnių, jog ieškovų buto lubų sudrėkimas atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų. Aktai surašyti atsakovams nedalyvaujant, nepateikti butų apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikacijos dokumentai, kuriuose nurodyta jų kompetencija. Aktai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir ieškovų buto galimo užliejimo;

3) neaišku, ar visos sąmatoje nurodytos priemonės yra reikalingos remonto po buto užliejimo darbams atlikti, kadangi į sąmatą yra įtraukti darbai, nesusiję su dėmių buto lubose šalinimu. Sąmatoje yra nurodyti ir grindų remonto darbai, nors sudrėkimai yra tik patalpos lubose. Grindų remonto darbai yra numatyti buto 32 m², nors pagal pateiktus buto kadastro duomenis tokio ploto patalpos ieškovų bute išvis nėra. Iš ieškovų teismui pateiktų 1992-07-20 ir 2007-01-25 buto kadastrinėse bylose nurodytų buto planų matyti, jog bute buvo atliekami rekonstrukcijos darbai, dėl ko galėjo būti pažeistos namo komunikacijos ar kitos konstrukcijos, kas galėjo sąlygoti ieškovų buto užliejimą. Pati ieškovė pripažino, jog atlieka remonto darbus savo gyvenamojoje patalpoje, ir jie šiuo metu nėra pilnai užbaigti;

Šalies argumentai

4) ieškovų pateikti dokumentai bei paaiškinimai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovų veiksmai, kuriuos jie atliko, neatliko arba turėjo ir privalėjo atlikti, sąlygojo galimai įvykusį ieškovų buto užliejimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (I tomas, b.l.166) ieškovas E. K. nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo atžvilgiu teismo teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama padeda greičiau išspręsti ginčą. Netinkama šalis pakeičiama tinkama pagal tam tikras taisykles. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis reglamentuoja netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Tačiau prašymas pakeisti netinkamą šalį gali būti bet kurios šalies, taip pat bylą nagrinėjančio teismo iniciatyvos reikalas. Svarbu, kad pradinio ir tinkamo ieškovo sutikimas būtinas visais atvejais. Šios bylos medžiaga patvirtina, kad nei viena iš šalių: nei ieškovai, nei atsakovai neprašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Taip pat nebuvo ir pirmosios instancijos teismo iniciatyvos aiškintis atsakovų tinkamumą šioje byloje ir ieškovų sutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Byloje esantis atsakovų A. N. ir G. N. atsiliepimas į ieškinį (I tomas, b.l. 39-40) ir prie jo pateiktos turto draudimo liudijimų kopijos patvirtina, kad teismui buvo žinoma, kad atsakovas G. N. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį E. Ožeškienės g. 21-6, Kaune, buvo apdraudęs civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis sutartimi. Prie atsiliepimo į ieškinį pateikti draudimo liudijimai (I tomas, b.l.51, 51A) patvirtina, kad draudimo objektas – butas, esantis E. Ožeškienės g. 21-6, Kaune, draudžiamas visa verte, civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis dėl jų turtui ar sveikatai padarytos žalos draudėjui naudojantis apdraustu turtu; draudiminiai įvykiai – gamtinės jėgos, vagystė, vanduo, ugnis; draudimo suma – 10 000 Lt. Byloje esančios Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 017 (I tomas, b.l.127-134) patvirtina, kad turtas gali būti draudžiamas nuo sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl šių draudiminių įvykių, įvykusių staigiai ir netikėtai draudimo liudijimo galiojimo metu: ugnies; vandens; vagystės; gamtinių jėgų (9.1. – 9.4. punktai). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams priklausančios patalpos iš tiesų buvo užlietos (I tomas, b.l.13-16, 17-19). Ieškovų buto užliejimo metu atsakovai rekonstravo buto pastatą 1A2p mansardoje (II tomas, rekonstravimo byla 29 lapai, patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus techninio archyvo). Esant draudiminiam įvykiui pagal civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis dėl jų turtui ar sveikatai padarytą žalą draudimo sutartį trečiojo asmens patirtą žalą turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (CK 6.987 str.). Jeigu yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tai turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, apibrėžiančios, kuris asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą. Skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, tai yra draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, nes perima iš draudėjo jo riziką, nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Prievolę atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi atsakingas už žalą asmuo – draudikas, kurio atsakomybės ribas apibrėžia draudimo sutartyje numatyta draudimo suma. Šiuo atveju draudėjas - atsakovas G. N., kaip atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį, subjektas yra tik tais atvejais, kai faktinė padaryta žala viršija draudimo atlyginimą, t.y. civilinės atsakomybės draudimo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-475/2004). Šioje byloje prašoma priteisti žala neviršija draudimo sumos (8 258,53 Lt). Taigi esant civilinės atsakomybės draudiminio įvykio atvejui žalą neviršijant draudimo sumos privalo atlyginti draudikas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas. Tiek parengiamojo teismo posėdžio metu (I tomas, b.l.70-72), tiek nagrinėjant bylą iš esmės (I tomas, b.l.92-93, 110-111, 136-140) pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta dėl ieškovų sutikimo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė M. K. paaiškino, kad ji sutiktų keisti atsakovą, nes jai nėra svarbu kas atlygins nuostolius: Narkai ar draudimo bendrovė. Ieškovams sutikus ir pateikus motyvuotą prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas tokį prašymą turėtų tenkinti ir netinkamą atsakovą keisti tinkamu. Šiuo metu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių pakeisti netinkamą šalį tinkama, nes teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių (CPK 45 str. 4 d.). Taigi įvertinus visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kolegija pripažįsta, kad ieškovai pareiškė ieškinį ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tačiau teismas, matydamas kokie yra tikrieji ieškovų ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Šiam principui įgyvendinti teismas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 45 ir 159 straipsniuose jam suteiktomis galiomis ir, pateikdamas klausimus išsiaiškinti ieškovų sutikimą ar nesutikimą dėl atsakovų pakeitimo kitu asmeniu. Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6, 7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, o bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus ieškovų sutikimo pakeisti netinkamą šalį tinkama, apeliacinės instancijos teisme ieškovei paaiškinus, kad ji sutiktų netinkamą atsakovą keisti tinkamu, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlgirdas Remeika