- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 1A-672-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00176-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. J., V. B.
Teisėja Zita Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00176-2010-2
2011 m. liepos 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo
A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas penkerių (5) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 259 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu penkeriems (5) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės pagal BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. B. dėl gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,018 g narkotinės medžiagos – heroino, įgijimo, laikymo ir platinimo, išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2010-06-07, apie 23 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 560 Lt įgijo polietileninį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,169 g narkotinės medžiagos – heroino.
A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-08, apie 17 val., nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 100 Lt įgijo 3 (tris) polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,249 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010-06-08, apie 17.15 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo polietileninį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,018 g narkotinės medžiagos – heroino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. J. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini) sankryžos, (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs iki 2010-06-08, kol jį minėtoje sankryžoje sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į Klaipėdos apskrities VPK, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 19.40 val. asmens kratos metu pas jį surado ir paėmė polietileninį maišelį su paminėta narkotine medžiaga.
V. B. nuteistas už tai, kad iki 2010-06-08, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo vieną šaudmenį, kuris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys, skirtas „Makarovo“ pistoletams, ir kurį atsigabeno bei laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė joje iki 2010-06-08, kol apie 20.55 val. kratos metu paminėtą šaudmenį surado ir paėmė policijos pareigūnai.
V. B. nuteistas ir už tai, kad iki 2010-06-08, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,56 g – narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir laikė ten iki 2010-06-08, kol apie 20.55 val. kratos metu paminėtą narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
V. B. nuteistas ir už tai, kad iki 2010-06-08, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 2 (du) polietileninius maišelius su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,141 g narkotinės medžiagos – heroino, ir neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje, kol tą pačią dieną, apie 20.36 val., juos atgabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, kur tos laiptinės laukinės pusės sienos angoje 2 (du) polietileninius maišelius su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,141 g narkotinės medžiagos – heroino, paslėpė ir toliau neteisėtai ten laikė, kol tą pačią dieną, apie 21.50 val., įvykio vietos apžiūros metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.
V. B. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, jog jis 2010-06-08, apie 17.13 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 1 (vieną) polietileninį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,018 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo pirmą laiptinę ir paslėpė su A. J. iš anksto sutartoje vietoje, kur apie 17.15 val., tolimesniam platinimui paslėptą polietileninį maišelį su paminėta narkotine medžiaga pasiėmė A. J..
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. tvirtina, kad dėl neteisėto 2 polietileninių maišelių su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,141 g. narkotinės medžiagos – heroino, įgijimo, turint tikslą platinti, nuteistas nepagrįstai.
Apelianto įsitikinimu, liudytojų R. A. ir R. J. parodymus teismas turėjo vertinti gana kritiškai. Nurodo, kad liudytojas R. J. dalyvavo tik atliekant kratą jo bute ir jokių kitų procesinių veiksmų neatliko, todėl jo parodymų įrodomoji galia, sprendžiant ar jis įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas su tikslu jas platinti, labai abejotina. Negalėjo teismas besąlygiškai tikėti ir liudytojo R. A. parodymais. Jis buvo šios operacijos iniciatoriumi ir vienas vykdė jo sekimą. Byloje liko neišsiaiškinta, kodėl, atliekant slaptą sekimą, nebuvo nustatyta, iš ko ir kada V. B. įgijo 2 maišelius narkotinės medžiagos – heroino, o jeigu tikėti šio liudytojo parodymais, V. B. juos paslėpė (duomenys neskelbtini), laiptinės laukinės pusės sienos angoje. Niekas daugiau iš pareigūnų nematė ir negali patvirtinti, kur ir kokiomis aplinkybėmis R. A. surado šiuos 2 polietileninius maišelius su narkotine medžiaga, kuriuos priskiria prie V. B. įgytų. Nuteistasis V. B. nurodo, kad jokios filmuotos medžiagos byloje nėra. Nors buvo atliekama jo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tačiau nenustatyta ir teismui įrodymai, su kuo jis tą dieną buvo susitikęs ir iš ko galėjo įgyti jam inkriminuojamas narkotines medžiagas, pateikti nebuvo.
Apelianto nuomone, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad A. J. buvo sekamas po to, kai susitiko su juo (V. B.) ir buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) gatvės namo kažkurią laiptinę. Kai A. J. buvo sulaikytas, pas jį buvo surasti 3 polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos heroinu, kurį jis vadino „šviesiu“, vienas (1), vadinamas „kakava“, o trečias – su amfetaminu. (duomenys neskelbtini) laukinės pusės sienos angoje buvo surasti gelsvos spalvos milteliai. Nuteistojo V. B. nuomone, pagal slapto sekimo protokolą ir R. A. parodymus jokiu būdu negalima daryti išvados, kad V. B. kažką paliko šioje angoje. Dėl to įmanomos įvairios prielaidos. Įrodymų, patvirtinančių kas ir iš ko įgydavo narkotinės medžiagos – jis iš A. J. ar A. J. iš jo, byloje nesurinkta. Kadangi šie du polietileniniai maišeliai su narkotine medžiaga buvo surasti V. B. nedalyvaujant ir nematant jų suradimo aplinkybių, šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, tokios prielaidos ir gali likti tik prielaidomis, bet ne įrodymais, kuriais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo V. B. aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Analogiškos įrodymų vertinimo nuostatos yra susiformavusios ir vėlesnėje teismų praktikoje (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 27). Nuteistojo įsitikinimu, jo kaltė šioje byloje yra grindžiama nepatikimais, mažai informatyviais, turinčiais dviprasmišką įrodomąją vertę, įrodymais.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas visiškai atmetė nuteistojo A. J. parodymus, kad narkotines medžiagas jis pats buvo paslėpęs šioje angoje, nes bijojo didesnį kiekį laikyti namuose, kad neatimtų kiti narkomanai ir pirkėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kaltinamojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, nesaistomas atsakomybės už juos) vis tik BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymai. Tam, kad šiuos parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti patikimi ir aiškią bei nedviprasmišką įrodomąją vertę turintys įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus. Pripažindamas, kad V. B. šioje angoje paliko narkotines medžiagas, teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl padarė išvadą, kad V. B. jas būtų pardavęs. Apelianto aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis byloje Nr. 2K-247/2010) yra nurodęs, kad „teismų praktikoje yra laikomasi tos nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys“. Apelianto tvirtinimu, kontroliuojant jo telefoninius pokalbius, atliekant slaptą sekimą, nebuvo nustatytas nei vienas pirkėjas, įgijęs iš jo narkotines medžiagas. Esant tokioms aplinkybėms, V. B. nuomone, teismas galėjo jo veiką kvalifikuoti tik pagal BK 259 str. 1 d., nes įrodymų pripažinti jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu surinkta nebuvo.
Nuteistasis V. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., panaikinti, jį pagal BK 260 str. 1 d. išteisinti arba šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. tvirtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigydavo savo reikmėms, bet ne platinimui, remiantis tik pareigūnų nuomone, nesant įrodymų, kad jis narkotines medžiagas platino, teismas jo nuteisti negalėjo. Apeliantas tvirtina, kad teismas liudytojų, kurie yra priklausomi nuo pareigūnų „gerų ketinimų“, parodymais, tikėti neturėtų. Su liudytoja E. O. jis konfliktuoja. Ši liudytoja kažkurį laiką gyveno su juo ir jo sugyventine O. L. bute (duomenys neskelbtini), bet apeliantą ir O. L. apvogė, todėl iš buto buvo išvaryta. E. O. gali keršyti, ikiteisminio tyrimo metu liudijo prieš jį. Liudytoja O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis narkotines medžiagas vartojo, o ne platino. O. L. nėra lietuvė, sunkiai kalba lietuviškai, todėl teisiamajame posėdyje, sakydama, kad įtarė, jog jis vėl pradėjo platinti narkotikus, suklydo, norėjo pasakyti, kad jis vėl pradėjo vartoti narkotikus.
Nuteistasis A. J. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas, nuteistojo V. B. gynėja prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistieji A. J. ir V. B. apeliaciniuose skunduose neigė turėję tikslą parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas, tačiau byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, ir už tai jie pagal BK 260 str. 1 d. nuteisti pagrįstai.
Įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.), o klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Tokie įstatymo reikalavimai taikomi ir liudytojų parodymams, ne išimtis ir liudytojų R. A., R. J., O. L. ir E. O. parodymai. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.). Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 str. 5 d.).
Liudytojas R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gauta operatyvinė informacija, jog V. B. disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jas platina. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kontroliuojant nuteistuosius V. B. ir A. J., gauta informacija pasitvirtino. Išklausę A. J. pokalbius bei peržiūrėję išsiųstas telefonines žinutes, iš jų turinio policijos pareigūnai suprato, kad A. J. su V. B. kalbėjo apie narkotines medžiagas.V. B. ir A. J. slapto sekimo metu nustatė, kad jie susitikdavo ir išsiskirdavo. Buvo patikrintos vietos, į kurias vaikščiojo V. B., tose vietose buvo surasti narkotikai. Sekimo metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie įėjimo į namo laiptinę, toje vietoje prie vamzdžio, kur V. B. pasilenkė, buvo surasti narkotikai. A. J. sulaikė (duomenys neskelbtini) rajone, pas jį surado narkotikus (t. 3, b. l. 125–126).
Iš BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka teisiamajame posėdyje tirtų (t. 3, b. l. 150) liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad V. B. su A. J. buvo kaimynai. V. B. su A. J. susitikdavo po 2–3 kartus per dieną „parūkyti“. Iš jų žinučių turinio liudytojas suprato, kad jeigu žinutė susijusi su parūkymu, tekste nurodytas skaičius, tai A. J. iš V. B. užsako atitinkamą kiekį narkotinių medžiagų. V. B. turėjo ir geresnės ir blogesnės kokybės narkotinių medžiagų, nes A. J. nurodydavo, kad klientai gali paimti ir geresnės ir blogesnės narkotinės medžiagos. A. J. po „parūkymo“ su V. B. visada turėdavo heroino, jį pardavinėjo prie savo namų. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad nuteistieji sutartu laiku susitiko „parūkyti“ prie savo namo laiptinės, netrukus jie išsiskyrė. V. B. užėjo į laiptinę, o A. J. nuėjo į gretimo namo laiptinę ir pas jį vėl atsirado heroino. R. A. kilo įtarimas, kad laiptinėje galėjo būti slėptuvė, kur V. B. atnešdavo ir padėdavo narkotines medžiagas, o A. J., kai susitikdavo su V. B. ir atiduodavo jam pinigus už jau parduotas narkotines medžiagas, V. B. pasakydavo, iš kur paimti kitą narkotinių medžiagų kiekį. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad A. J. su V. B. susirašė žinutėmis dėl „parūkymo“. Netrukus V. B. išėjo iš savo namo laiptinės ir nuėjo į gretimo namo laiptinę, iš kurios grįžo į savo namo laiptinę, kur susitiko su A. J.. Po trumpo pokalbio, V. B. grįžo namo, o A. J. iš karto nuėjo į tą pačią laiptinę, kur prieš tai buvo užėjęs V. B.. A. J. (duomenys neskelbtini) rajone buvo sulaikytas. Kratos metu pas jį buvo surasti trys polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. A. J. pats paaiškino, kad viename maišelyje yra amfetaminas, kituose heroinas, kurį vadino „kakava“ ir „šviesiu“. Buvo nutarta sulaikyti ir V. B.. Apie 20.30 val., liudytojui pranešė, kad V. B. išėjo iš namų, atėjo iki greta stovinčio namo, kur įlindo į krūmus, iš ten išlindęs užėjo į to paties namo laiptinę, po to užėjo į kito namo laiptinę. Liudytojas nutarė apžiūrėti vietas, į kurias buvo užėjęs V. B.. Patikrinęs krūmus nerado nieko. Tuo pačiu eiliškumu patikrino laiptines. Pirmoje laiptinėje nerado nieko, tačiau kolega jam pranešė, kad V. B. buvo užtrukęs prie laukinių tos laiptinės durų. Apžiūrėjęs įėjimą į tą laiptinę, sienos angoje, prie vamzdžio pastebėjo sulankstytą polietileninį maišelį. Liudytojas maišelio nelietė ir laukė kolegų. Šį maišelį, matant V. B., ištraukė ir išvyniojo. Jame buvo dar vienas maišelis su šviesios – gelsvos spalvos milteliais. V. B. paklausus, kieno šie milteliai, jis neatsakė nieko, atsisakė pasirašyti protokolą (t. 2, b. l. 144–148).
Policijos pareigūnas R. A. davė parodymus kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tiesą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis liudytojas turi kokį nors pagrindą kurį nors iš nuteistųjų apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad paminėto liudytojo parodymai apie nuteistųjų veiksmus, pastebėtus jų sekimo metu, yra žinomai melagingi, tais parodymais suabejoti ir juos atmesti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Toks liudytojų policijos pareigūnų parodymų vertinimas yra taikomas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (B. b. Nr. 2K-567/2010). Be to, netikėti liudytojo R. A. parodymais negalima ir todėl, kad jo nurodytas faktines bylos aplinkybes patvirtina elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų turinys, nuteistųjų kratos rezultatai, daiktiniai įrodymai, specialistų išvados.
Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, įeinant į laiptinę, prie dujų vamzdžio buvo surasta slėptuvė, kurioje rasti narkotikai. Liudytojas dalyvavo A. J. sulaikyme. Narkotikų slėptuvę rado R. A. sekimo metu. Narkotikai kratos metu buvo rasti ir V. B. namuose (t. 3, b. l. 126–127).
Liudytoja O. L. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 154–155) patvirtino (t. 3, b. l. 128), parodė, kad R. J. anksčiau narkotikus vartojo, juos pardavinėjo, po to narkotikų kaip ir ji nebevartojo, bet vėliau vėl pradėjo. Kai narkomanai pradėjo R. J. ieškoti, liudytoja įtarė, kad R. J. vėl pradėjo pardavinėti narkotikus.
Nuteistasis V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. skambindavo apie 5 kartus per dieną ir kviesdavo parūkyti. Kratos metu balkone surastas narkotines medžiagas buvo įsigijęs, nes kartais parūkydavo kanapių. Įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) namą užėjęs nebuvo. Vaikščiodavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namų, nes tame rajone užaugo, turėjo draugų, įvykio dieną krūmuose atliko gamtinius reikalus (t. 3, b. l. 164–165).
Operatyvinės informacijos patikrinimui buvo atliekamas slaptas sekimas. Iš 2010-06-01 slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad A. J. 2010-06-01 susitiko su V. B.. Pakalbėję dvi minutes išsiskyrė. Tada A. J. nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, o V. B. užėjo į (duomenys neskelbtini). Vėliau V. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) laiptinės ir 20.29 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini), kur pasilenkęs prie dujų vamzdžio kažką darė. 20.30 val. V. B. iš (duomenys neskelbtini) išėjo ir sugrįžo į (duomenys neskelbtini). 20.31 val. prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavo A. J.. T. E., ir A. J. atėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, apžiūrėjo aplinką ir užėjo į minėto namo pirmą laiptinę. Ten, pasilenkęs prie dujų vamzdžio, kažką darė (t. 2, b. l. 44).
Iš 2010-06-03 slapto sekimo protokolo turinio matyti, kad 2010-06-03 A. J. su V. B. buvo susitikę kelis kartus ir tik kelioms minutėms, tuo metu vienas kitam kažką perdavė (t. 2, b. l. 45).
2010-06-08 A. J. slapto sekimo metu užfiksuota, kad A. J. visą dieną kažką perdavinėjo įvairiems asmenims, vėliau jis atėjo į (duomenys neskelbtini) ir kažko laukė. 17.14 val. A. J. šioje laiptinėje susitiko su V. B.. 17.15 val. jie išsiskyrė ir A. J. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Netrukus A. J. iš šio namo laiptinės išėjo, priėjęs prie vyro Nr. 12 trumpai pakalbėjo ir išsiskyrė (t. 2, b. l. 46–48).
2010-06-08 V. B. slapto sekimo metu užfiksuota, kad 17.14 val. jis susitiko su A. J.. 17.15 val. jie išsiskyrė. V. B. užėjo į (duomenys neskelbtini). 20.35 val. V. B. iš minėto buto išėjo ir, atėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, įlindo į krūmus. Po minutės iš krūmų išlindo ir užėjo į (duomenys neskelbtini). Po 30 sekundžių V. B. iš ten išėjo ir užėjo į (duomenys neskelbtini). Po 40 sekundžių jis iš šios laiptinės išėjo ir atsistojęs krūmuose priešais minėtą laiptinę skambino mobiliuoju telefonu. 20.45 val. V. B. atėjo į (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai jį sulaikė (t. 1, b. l. 25–26).
Nuteistojo V. B. parodymai, jog jis vaikščiodavo prie (duomenys neskelbtini) namų, nes tame rajone užaugo, turėjo draugų, o įvykio dieną krūmuose atliko gamtinius reikalus, vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti jam gresiančios atsakomybės, toks jo pasiteisinimas yra visiškai naivus ir neįtikinamas, paneigtas bylos duomenimis. V. B. buvo sekamas ne vieną dieną, jis nuolat užeidavo į (duomenys neskelbtini), o po keliolikos sekundžių išeidavo. Akivaizdu, jog V. B., užeidamas į paminėtus namus tik keliolikai sekundžių, užeidavo ne pas draugus. Kad jis (duomenys neskelbtini) susitikdavo su savo draugais, slapto sekimo metu neužfiksuota, tačiau aiškiai matyti, kad, prieš užeidamas į paminėtus namus, prieš tai pabendraudavo su A. J., o tada A. J. nueidavo ten, iš kur būdavo parėjęs V. B.. Tokie V. B. pasivaikščiojimai nebuvo atsitiktiniai, šie pasivaikščiojimai užfiksuoti ir slapto sekimo metu.
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), prie laiptinės bendro naudojimo durų, dešinėje pusėje, sienoje, iš plytų padarytoje angoje, kuria eina vamzdis į laiptinę, buvo surasti ir paimti du užspaudžiami polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais. Maišelių suradimo ir poėmio metu dalyvavo ir nuteistasis V. B., kuris protokole savo ranka parašė, jog protokolą pasirašyti atsisako, tačiau jokių pastabų ar prieštaravimų dėl maišelių suradimo aplinkybių ar jų priklausomybės ne jam nepareiškė (t. 2, b. l. 134–135).
Specialisto išvada Nr. 140–(5126)–IS1–5584 patvirtina, kad rusvos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, 2010-06-08 įvykio vietos apžiūros metu surastų sienos angoje prie įėjimo į bendro naudojimo laiptinę, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendroji masė – 0,0141 g (t. 2, b. l. 141–142).
Specialisto išvada Nr. 140–(5127)–IS1–549 patvirtina, kad ant tirti pateikto maišelio, paimto 2010-06-08 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno žmogaus biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000009 proc. (t. 2, b. l. 144–145).
Kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), V. B. kambaryje, sekcijos viršutinėje lentynoje, buvo surastas ir paimtas folijos lapelis, ant kurio paviršiaus matyti neaiškios kilmės šviesios spalvos miltelių pėdsakai (t. 2, b. l. 112–113).
Specialisto išvada Nr. 140–(5122)–IS1–5457 patvirtina, kad ant folijos skiautės, 2010-06-08 kratos metu surastos pas V. B., (duomenys neskelbtini), paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 2, b. l. 118–120). Šios aplinkybės patvirtina, jog V. B. bute laikė ir heroiną, tačiau kratos metu buvo surasti tik jo pėdsakai.
Kad A. J. ir V. B. platino narkotines medžiagas, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų suvestinių duomenys.
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų suvestinių turinio matyti, kad A. J. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinutes siųsdavo nuolat, labai dažnai jos buvo siunčiamos ir nakties metu su pasiūlymu parūkyti, o žinutės pradžioje būdavo parašomas kuris nors skaičius – 1, 2, 3 – ir panašiai, siūloma susitikti skirtingose vietose net ir vėlai vakare ar naktį. Iš tokių žinučių, kaip antai: 2010-05-07 13.28.01 val. „3?+5 eparukomi As ka tik gryzau ir rukau apacioje“, 2010-05-08 19.19.34 val. „Turi atvaziuoti is Liepojos pas mane draugu, jie paims to blogo 2 ar 3, kai jau bus netoli Klaipedos parasys ir tada as tau duosiu zinia“, 2010-05-14 10.48.30 val. „3?parukomi Dabar“, 2010-05-15 09.30.20 val. 3?parukomi Gal jau atsikelesi Labai jau rukyti norysi“, 2010-05-15 14.48.57 val. „4?parukomi Uz 5 min busiu prie namu“, 2010-05-15 14.50.07 val. „Kur susitinkami“, 2010-05-19 16.55.02 val. „3?parukom, kur privaziuotii“, 2010-05-19 23.19.20 val. 2?parukom, as netoli tos vietos kur buvom susitike“, 2010-05-21 21.11.13 val. „tada dar 1?“, 2010-05-24 01.50.33 val. „2?atvaziuoja is liepojos, parukomi Bus kazkur uz 20min., nori, kad labai greitai iseiciau, nes jiems laiko nera. Ar imanomai“, 2010-05-30 04.20.49 val. „1?parukomi Labai skubiai reikia, nes pas mergu jau klientas laukia i prieki litus padaves. Gal lengva cigarete viena kokia turi tuo paciui“, 2010-05-30 04.47.56 val. „u lomkes prasidejo. Pas mane yra 240“, 2010-05-06 20.01.27 val. „50truksta dar“, 2010-06-01 15.12.48 val. „1? Dabar galime parukytii Labai skubiai reikia, kur man prieti“, 2010-06-05 04.08.12 val. „2?gal nemiegi dari Parukyti iseisi Labai reikia, nes atvaro labai geri klientai, o mergos be sveikatos. Atsisako dirbti“, 2010-06-06 05.43.15 val. „2? Gal dar nemiegi, arba jau atsibudai Parukytume, labai jau reiketu, nes viena mergaite turi uzsakyma parai i Platelius, o jei mes nesusimatysime, tada nei“ (t. 1, b. l. 8–9, 10–20), aiškiai matyti, kad A. J. turi klientų, jam reikalingos narkotinės medžiagos pardavimui. Žinučių tekstų turinys patvirtina, kad A. J. turi klientų net ir nakties metu, o kai jų turi, užmaskuotai rašo V. B. dėl parūkymo, nurodydamas žinutės pradžioje skaičių. Tokių žinučių turinys su skaičiais ir kvietimas „parūkyti“ abiem būdavo aiškus. Gavęs tokią žinutę, V. B. susitikdavo su A. J. bet kuriuo paros metu. A. J. įtikinėdavo, kad turi pinigus, kartais jų trūkdavo, tačiau ir tada V. B. eiti „parūkyti“ sutikdavo.
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų suvestinių turinio matyti, kad A. J. į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambindavo bei rašydavo žinutes įvairūs asmenys su prašymais, ar neturi „laito“ (lengvo), „šviesaus“, „kakao“ asmenys nurodydavo kokį kiekį ir už kokią pinigų sumą gali paimti. Tokie užslaptinti pokalbiai A. J. būdavo suprantami iš karto, po pokalbio susitardavo susitikti. Iš pokalbių aiškiai matyti, kad A. J. skambindavę asmenys duodavo jo telefono numerį ir kitiems asmenims, kuriems taip pat reikėdavo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. A. J. neprieštaravo, jog jo telefono numeris būtų duodamas ir kitiems asmenims. Iš pokalbių turinio matyti, kad A. J. neatsakydavo, jog „lengvo“, „normalaus“ ir kitokių narkotinių medžiagų jis neturi arba negali gauti. Jei prašomu momentu neturėdavo, tai liepdavo palaukti, sakydavo, jog turės. A. J. skambinančiųjų pats paklausdavo, kiek ir už kokią sumą jiems reikės. 2010-05-11 19.05.26 val. pokalbio metu su mergina A. J. merginos klausė: „o tau 50 ane?“, o tada mergina pasiūlė supažindinti su draugu, kuris norėjo daugiau. A. J. paklausus „o negali iškart pasakyti kiek?“, mergina atsakė: „palauk biški, ar girdi už 100 ir, ir to laito“. A. J. atsakė, kad „laito daug nėra“. A. J. būdavo skambinama nuolat, o jis skambinusiems asmenims „padėti“ neatsisakydavo. Kai 2010-05-11 19.07.13 val. A. J. paskambinęs vaikinas paprašė padėti, A. J. atsakė: „padėsiu, tau kiek? Skambinusysis prašė A. J., kad būtų „normalus“. Vaikinas teigė, kad „ten žmogus bus su manimi su svarstyklėmis, ten greitai viskas bus“, „tada padarysi jeigu kas du ir dar jeigu kas padarysi du po 50“. A. J. tokiam vaikino prašymui pritarė. 2010-05-11 19.34.07 val. Kai A. J. paskambinusi L. pasakė: „A., klausyk, nu aš atvažiavau jau, čia tiek žmonių tavęs laukia“, A. J. paklausė: „o girdi, o kiek tau?“. L. atsakė: „man trumpiau reikia vieno už 20 ir du po 30“. A. J. L. prašymą patikslino: „tai už 80, taip“. Po tokio pokalbio A. J., liepė nueiti į jiems žinomą susitikimo vietą ir palaukti daugiausia 10 minučių. 2010-06-07 23.19.24 val. A. J. klausė vyro: „nu labas, girdi, o tu kaip supratau pilną nori“ ir jam paaiškino: “o aš pilno kakao neturiu“. Iš pokalbio matyti, kad vyras A. J. reiškė nepasitenkinimą, paklausė, kiek šis turi. Kai A. J. atsakė, kad „(...) tik tuos po 50“, vyras A. J. pasiūlė sumaišyti dvi rūšis. A. J. tokį vyro pasakymą suprato ir įspėjo, kad „kaina tada skirtinga bus“ (t. 1, b. l. 35–36, 37–125, 126–127, 128–176, 177–178, 179–200, t. 2, b. l. 1–23, 24–25, 26–38).
Paminėtų ir daugelio kitų analogiškų pokalbių turinys paneigia nuteistojo A. J. skundo argumentą, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis įsigydavo savo reikmėms, bet ne platinimui. Iš pokalbių turinio aiškiai matyti, kad A. J. nuolat buvo skambinama tam, kad gauti narkotinių medžiagų, ir jų A. J. parūpindavo, kad A. J. turėjo įvairių rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir galėjo patenkinti įvairius narkotikus vartojančio asmenų poreikius.
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, klausant telefoninių pokalbių garso įrašus, nuteistasis A. J. patvirtino, kad „laitas“ yra amfetaminas, „kakava“ arba „šviesiu“ vadinamas heroinas (t. 3, b. l. 148–150).
Asmens kratos protokolo turinys, iš kurio matyti, kad nuteistojo A. J. odinės striukės kairės pusės išorinėje kišenėje buvo surasti ir paimti trys permatomi užspaudžiami polietileniniai maišeliai su baltos spalvos neaiškios kilmės milteliais, permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su rudos spalvos neaiškios kilmės milteliais, permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su gelsvos (smėlio) spalvos granulėmis ir permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis su šviesios spalvos neaiškios kilmės miltelių pėdsakais, kelnių dešinėje pusėje galinėje išorinėje kišenėje buvo surasta ir paimta 370 litų popierinėmis kupiūromis bei 11,82 Lt metalinėmis monetomis (t. 2, b. l. 55–56) patvirtina, kad A. J. jo sulaikymo metu taip pat turėjo ne vienos rūšies narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Specialisto išvada Nr. 140–(5125)–IS1–5185 patvirtina, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2010-06-08 asmens kratos metu surastų ir paimtų pas A. J., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,212 g. Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2010-06-08 asmens kratos metu surastų ir paimtų pas A. J., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,037 g. Rusvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2010-06-08 asmens kratos metu surastų ir paimtų pas A. J., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė – 0,169 g. Gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2010-06-08 asmens kratos metu surastų ir paimtų pas A. J., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė – 0,018 g. Ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 2, b. l. 62–64).
Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo A. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog jis narkotines medžiagas įsigydavo savo reikmėms, o su V. B. susitikdavo po 2–3 kartus per dieną tik parūkyti (t. 3, b. l. 165), patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pardavinėdavo narkotinę medžiagą – heroiną – ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą – visiems narkomanams. Nuteistasis nuosekliai parodė, kad kakavinės spalvos heroiną pirkdavo iš mažai pažįstamo T., už vieną gramą mokėjo po 140 litų. 2010 m. birželio 7 d. jis pirko iš T. 4 gramus ir sumokėjo 560 litų. 2010 m. birželio 8 d. jis už 100 litų nusipirko iš nepažįstamo asmens 2,5 g amfetamino, kurio vienas gramas kainavo 40 litų. A. J. parodė, kad iš savo kaimyno V. B. gaudavo šviesios spalvos heroino (t. 2, b. l. 180–181). Netikėti tokiais nuteistojo A. J. parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nėra pagrindo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja O. L. neprisiminė, ar ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog A. J. platino narkotikus, bet, teisėjai perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja anksčiau duotus parodymus apie A. J. veiklą, susijusią su narkotikų platinimu, patvirtino (t. 3, b. l. 128).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. L. parodė, kad A. J. pažįsta apie 3 metus, su juo kartu gyveno. Tuo metu abu vartojo narkotikus, reikėjo pinigų, todėl A. J. pardavinėjo heroiną ir amfetaminą. Vėliau jis buvo suimtas. Paleidus A. J. į laisvę, ji su A. J. gyveno toliau. Nei ji, nei A. J. narkotikų nebevartojo, todėl su narkomanais nieko bendro nebeturėjo. Liudytoja datos tiksliai neprisiminė, bet, pastebėjusi, kad A. J. vėl ieško narkomanai, jis dažnai kažkur išeidavo ir ilgai negrįždavo, ji įtarė, kad A. J. vėl pradėjo pardavinėti narkotikus (t. 2, b. l. 154–155).
Liudytoja O. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje patvirtino. Išsamūs šios liudytojos parodymai patvirtina, kad ji lietuvių kalbą moka, kalba laisvai ir R. J. apeliaciniame skunde paminėtos klaidos, vartodama sąvokas „pradėjo vartoti“, „pradėjo platinti“, nepadarė, šių sąvokų skirtumą suprato, ikiteisminio tyrimo metu aiškiai parodė, kad ji įtarė, jog A. J. vėl pradėjo narkotines medžiagas pardavinėti, o ne vartoti, kaip apeliaciniame skunde bando įteigti R. J.. Šios liudytojos parodymai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems bei teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.
Teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos E. O. parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. O. parodė, kad nuo 2010 metų pavasario ji iš A. J. kiekvieną dieną pirko heroiną. Dėl heroino įsigijimo, susitikimo vietos, ji su A. J. susitardavo telefonu. Jei A. J. heroino neturėdavo paprašius, tai po valandos laiko jo jau turėdavo. Narkotikai būdavo išfasuoti į „čekius“, kurių kaina svyravo nuo 30 iki 50 litų. Ji pirkdavo „čekius“ iš A. J. už 30 bei už 50 litų, būdavo, kad ir už 100 ar 200 litų. E. O. nuomone, A. J. narkotikų gaudavo netoli savo namų, nes kai jų pritrūkdavo, išėjęs jų pasiimti ilgai neužtrukdavo (t. 2, b. l. 156–157).
Tokius liudytojos E. O. parodymus visiškai patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų suvestinių turinys, slapto sekimo duomenys, iš kurių aiškiai matyti, kad A. J. susitikdavo su labai daug narkotikų reikalaujančių asmenų, jam dėl narkotinių medžiagų skambindavo nuolat, su visais narkotikų pirkėjais dėl kiekio, susitikimo vietos tardavosi telefonu. Būdavo, kad A. J. narkotinių medžiagų neturėdavo, tačiau netrukus jų ir vėl įgydavo. Iš pokalbių turinio matyti, kad, pritrūkęs narkotikų, A. J. skambindavo V. B. ir kviesdavo „parūkyti“, o po „parūkymo“ narkotinių medžiagų vėl turėdavo. V. B. ir A. J. buvo kaimynai, ir tai patvirtina liudytojos E. O. parodymus, kad A. J. narkotikų įsigydavo netoli savo namų.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pasakyta: ,,Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas...“. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikos požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja nustatyti narkotinių medžiagų perdavimo fakto, užtenka įrodyti, jog kaltininkas turėjo tikslą platinti.
Tai, jog 2010-06-08 įvykio vietos apžiūros metu sienos angoje prie įėjimo į bendro naudojimo laiptinę, (duomenys neskelbtini), surasta narkotinė medžiaga – heroinas priklausė nuteistajam V. B., abejonių nekelia. Aptarti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų suvestinių turinys, slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei surastų narkotinių medžiagų kiekis, skirtinga jų rūšis aiškiai patvirtina, kad nuteistieji narkotines medžiagas įgijo, gabeno ir laikė turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti. Nuteistieji A. J. ir V. B. niekur nedirbo, todėl akivaizdu, kad, neturint pakankamai lėšų, jų galimybės įsigyti narkotinių medžiagų net ir savo reikmėms buvo ribotos, juolab, neturėdami pakankamai pajamų, negalėjo įsigyti jų didesnio kiekio ir brangesnių, tokių kaip heroinas. Tam, kad įsigyti narkotinių medžiagų net ir savo reikmėms, reikėjo turėti pinigų. Surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų asortimentas buvo įvairus. Priklausomai nuo kainos jų galėjo įsigyti ir mažiau, ir daugiau pasiturintys asmenys. Tai patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir prie jų pridėtų pokalbių suvestinių turinys. Asmenys prašydavo A. J., o A. J. prašydavo V. B. parduoti skirtingų rūšių ir skirtingus narkotinių medžiagų kiekius pagal atitinkamas kainas.
Skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma A. J. ir V. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią jie nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo patvirtina, jie abu nuteisti pagrįstai.
Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismo V. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tik nežymiai didesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apylinkės teismas subendrindamas bausmes V. B., bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutaria:
nuteistųjų A. J. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.